S A M O G I T I A
2002 m. Nr. 6 (12), 2002 m. spalis

Į leidėnė pradė

IV ŽEMAITIU KULTŪRAS SAVAITĖ PAMARĖ KAŠUBU KRAŠTĖ 
(LĖNKĖJĖS RESPUBLIKA) 

Teksts ėr portėgrapėjės sediškiu
Portėgrapėjuos – akimirkas ėr IV žemaitiu kultūras savaitės Pamarė kašubu kraštė (Lėnkėjės Respublika). Portėgrapėjės iš Seduos muokīklas arkīva

Žemaitiu kultūras draugėjė šēs metās atstuovautė žemaitėjė IV Žemaitiu kultūras savaitie Lėnkėjuo (Pamarė kašubu kraštė) patikiejė mums, Seduos vėdorėnē mokīklā. Rėngėnē vīka prišpaskotėnė rogsiejė savaitė..
Ne tēp paprastā bova atrinktė delegacėjės narius. Mokīkluo – 564 mokėnē. Važioutė nuoriejė mažne vėsė. Garbie būtė delegacėjės sudietie atiteka tėms, katrėi īr dėdėlē vīkė: muok poikē šuoktė, dainioutė, pieštė, gerā muokuos. Karto so savėm pasėjiemiem ėr muokėniū dailės kūrėniū, molbertus – kultūras dėinū pruogo Lėnkėjuo sirėngiem dailės paruoda.
Rėnginiūs dalīvava 27 žmuonis: 20 vākū, 6 muokītuojē ė verties. Svetiūs paruodiem etnuograpėnė pruograma, I katrou bovuom itraukė žemaitiu krašta dainas ė šuokius – net juonkeli tou pruogo išmuokuom. Šuokiu mumis mokėna Kavaliauskātė Edita, dainioutė – Rupšienė Lina. Kultūras dėinuoms net tautėnius drabužius naujus pasėsiovuom, joustas sosėrėšuom, rongės pasėsiovuom ėr anuoms vėsas mergės sava galvas par koncertus liuob pasėpouštė.
Vėsus repeticėju vargus atpėrka keliuonės džiaugsmos. Priš išvīkstont i Lėnkėjė Seduo bova suorganizoutas kultūras dėinū delegacėjės palīdas: rugsiejė 26 dėinuos vakarė, nuors jau bova vėsā sotemusi, dėdeliausis burīs sediškiu, susirinka pri mokīklas; juk nejouka – pėrma karta išvažioujem i kėta valstībė atstovautė Lietova i Žemaitėjė. Vėsė jautiem dėdelė atsakomībė ė rupiesni.
Sėina kėrtuom be problemu, nikuokiū nelaimingu atsitėkėmu keliuonie neivīka.
27 dėina 16 val. mūsa laukė Lėnkėjuo, Brūsu miesta liciejou. Nu pat pėrmū sosėtėkėma mėnutu užsimezgė žuodēs nepāiškėnams mūsa ė kašubu rīšīs. Ė vėinė, ė kėtė tūn pajotuom sava širdies. Paskiau, mėgindamė tūn nuostabi jausma pāiškintė, galiejuom pasakītė tik tėik: mes – žemaite, vo anėi – kašuba, kap kuokėi bruolē ė sesės. Mes dėdėlē daug bėndra raduom sava istuorijuo, sava gīvenėma būdė, sava pasaulė suvokėmė… Ė dėdelė, ė mažė jautiem pasėdėdžiavėma ė džiaugsma, ka atstuovaujem žemaitems, buvuom be gala laimingė, ka už 1000 kiluometru nu Seduos raduom tuokius panašius i savi žmuonis. Pasėruoda, ka ėi Lėnkėjuo laiks nu laika „pajoukoujema“, kap ė Lietovuo ka pradeda eitė kalba aple žemaitius, ka kašuba nuor atsėskėrtė nu Lėnkėjės, nuor sau pasėlėktė pajūri…
Nuvažiavė I Kašubus vėsa sava paruošta kultūrėnė pruograma igīvendėnuom: koncertavuom, dailės paruoda pristatiem, sosėtėkuom so liciejaus muokītuojēs ė muokėnēs, aiškėnuomies, kuokė tvarka etnėnė kultūra, kašubu kalba īr puoseliejema kašubu kraštė, pasakuojiem, kou šiuo sritie dara žemaitē ė kėtū Lietovuos regėjuonu žmuonis.
Mumis i svetius prijiemė Brusu miesta kašubu liziejus. Pas anus jautiemies kap nomūs. Daugībė Brusu miestelė žmuoniū bova sosėrinkė i sosėtėkėma su mumis, audringās, palaikontēs plojėmas sava emuocėjės reiškė.
Mums daugiausē nuoriejuos suvuoktė, kas tas Kašubu liciejos, kuoki anuo esmie ė prasmie. Pasėruoda, ka tėn par švėtėma reforma (ana Lėnkėjuo, kap ė Lietovuo, dar nebaigta) vėsā kėtuoki ugdīma struktūra suformouta nego pas mumis:
1-6 klasės – pagrindėnė mokīkla
7-9 klasės – gimnazėjė
10-12 kl. – liciejos.
I liciejo atein tik tėi, katrėi nuor studijoutė aukštuossies mokīkluos. Mūsa vākā sunkā sava naujėisėms draugams išaiškėna, ka anėi nier ni kėik atsilėkė, jėigu muokuos bėndruojė lavėnėma vėdorinie mokīkluo.
Vu tuoks Kašubu liciejos vėsamė Kašubu kraštė īr tik vėins. Uns īpatings tou, ka šalėp 5 valundu lėnku kalbuos savaitėniu pamoku īr diestuomas 3 kašubu kalbuos pamuokas. Če šalėp kėtū egzamėnu īr privaluoms ė kašubu kalbuos egzamėns. Miegėnuom išsėaiškintė, kap anėi telp i muokīma plana ė kam anėms tuo rek. Pasėruoda, ka liciejou vėsā nie dailės, mozėkas pamuokū.
Kašubėškā Brūsūs dėdelē mažā kas bemuok, diel tuo anėi ėr sosėjiemė. Vākā, tievā tuo nuor. Kėtuos kašubu krašta vėituos žmuonis dar dau kor gerā šnek kašubėškā.
Kašubu kalba, kap ė žemaitiu, dėdele turtinga sava patarmiems. Pas kašubus bova sodarīta grupė kalbininku, katrā bova patikieta suvėinuodintė kašubu rašītėnė kalba, paruoštė kašubu kalbuos muokīma programa. Īr išleistė kašubu kalbuos diestīma muokīkluos vaduovelē. Tuo krašta jaunims, katrū tėvā tonkē jau nebmuok sava gimtuosės kalbuos, viel nuor šnekietė kašūbėškā.
Šēs muoksla metās i liciejo bova prijimta 300 mokėniū. Kašubu kalba īr diestuoma užsienė kalbuos statuso: klasė dalėjema par posė.
Kou par tas kultūras dėinas ėr viešnagė Brūsūs sopratuom?
1. Torem daugiau sauguotė sava kalba nu išnīkėma, brungintė anou kap dėdžiausė vertībė;
2. Torem pradietė (nu rugsiejė jau ė pradiejuom) žemaitiu kalbuos muokīma sava muokīkluo. Mūsa kalba Seduo gīva, bet jau „sunaujoviškiejusi“, geruokā īr pasėkeitė ė papruotē – pamėginsem valītė dolkės;
3. Drousē rēk pruopagoutė, padietė atsitėistė žemaitiu kalbā, katra dā gīva Žemaitėjuo. Rēk važioutė i kėtas mokīklas, kortė tėn žemaitiu grupelės;
4. Torem telktė kalbininkus, ka anėi paruoštom žemaitiu kalbuosmuokīma pruogramas;
5. Būtėnā rēk ėiškuotė sosėpratusiu žemaitiu ėr pradietė darba so so anās puoseliejont krašta kultūra nutautiejusiūs Žemaitėjės pakraštiūs;
6. Suorganizoutė dar vėina konfėrėncėjė a seminara Žemaitėjės muokītuojems aple žemaitiu kalbuos diestīma muokīkluos; je spiesem sorinktė muokslininkus – dā šēs metās.
Esam diekingė Žemaitiu kultūras draugėjēuž mums soteikta garbė ė laimė atstovautė žemaitius Kašubūs.

© Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija