Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 1

Aple žemaitius ėr Žemaitėjė – jaunims

Žemaitėjė... Kuoks jaunima puožiūris i žemaitiu kalba, žemaitėškoma, Žemaitėjės krašta ateiti? Aple tou ėr kėtuom žemaitems svarbiuom temuom so sava bėndraomžēs rokavuos Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės „Samogitia“ narē ėr kompiuterėnė leidėnė „SAMOGITIA“, katros kuožna mienesi publikoujems leidėnie „ŽEMAITĖJĖ“ http://samogitia.mch.mii.lt , korespondėntā Rutkātė Laurīna, Krīževičātė Laima, Puocātė Rūta.

Klausėmā:

1. Žemaitiu kalba a tarmie?
2. Žemaitis – lietovis a ne?
3. Kāp isėvaizdouji Žemaitėjės ateiti?
4. A pavadintomi žemaitio tuoki žmuogo, katros žemaitėškā nešnek, nuors pats ėr saka, ka īr žemaitis?
5. A rēktom Žemaitėjė iteisintė kāp administracėni Lietovuos regėjuona?
6. Kor rēktom ėšvestė rītėnės ėr vakarėnės Žemaitėjės rėbas?
7. A rēktom Žemaitėjės muokīkluos diestītė žemaitiu kalba ėr rašība?
8. A rēktom diestītė Žemaitėjės istuorėjė Žemaitėjės muokīkluos?
9. A žemaitėškoma klausėma kielėms nier par daug soreikšmints?

Atsakīmā:

Mikitiejeva Ramunė, Salontū vėdorėnės muokīklas abituriėntė

1. Muokīkluo mumis muoka, ka žemaitiu kalba īr tarmie, bet ana nu lietoviu kalbuos dėdlē skėras. Mona sopratėmo, ana torietom būtė vadėnama kalbo. Rēkals patemė pasakīmė – „žemaitiu kalba”. Ne tarmie, vuo kalba...

2. Žemaitis – savuotėšks lietovis. Ons kap ėr lietovībės sauguotuos. Žemaitiu karaktuorios daug kou padiejė, ka ons ėr priš stėpriausius neprietelius atsėlaikė; tēp bova ėšsauguota Lietovuos valstībė. Kas gal tou paneigtė?

3. Dabartėnė situacėjė nieka gera nežad. Bet īr vėltės, ka Žemaitėjė nepraras savėtoma: žemaitē ėšlaikīs ėr sava kalba, ėr stėpri karaktuori. Šēs laikās rēk dėdėlė žemaitėška ožsėspīrėma ėr ītakingu organizacėju, žmuoniū inicetīvu, nuoseklaus darba, ka Žemaitėjė, kap ė kėtė Lietovuos istuorėnē etnuografėnē regė-juonā, būtom iteisintė kap atskėrė administra-cėnē vėinetā – apskritis. A toriedama tuoki statosa Žemaitėjė nepasėdarītom savuotėško „lietovėškoujo Vatikano”, paruodītom tik laiks.

4. Aiško, ka ons nier tėkros žematis – a gal žmuogo vadintė prezidėnto, je ons nie tuoks, bet tuokio savėm laika? Mėslėjo, ka vėins iš svarbiausiu žmuogaus priklausīma kuokē nuors etnėnē grupē kriterėju īr kalba.

5. Tēp, nes mes tuo vertė. Mėslėjo, ka tuoks sprėndėms torieto būtė priimts atsėžvelgont i Žemaitėjės gīventuoju nuomuonė. Rēktom sorėngtė vėsū žemaitiu referendoma.

6. Vakarėnė rėba torietom eitė Baltėjės jūro, vuo rītėnė jau īr sodietingiau apėbriežtė.

7. Žemaitėjės mokīkluos tuokiū pamuokū rēk. Tik esont tuokē tvarkā imanuoma ėšsauguotė žemaitėškoma dvasė. Jaunuosės kartas vės daugiau vėng, net kartās sarmatėnas šnekietė žemaitėškā. Mėslėjo, ka rēk ogdytė jaunū žmuoniū žemaitėška patriuotizma.

8. Žemaitėjės istuorėjė bėndruojė lavėnėma muokīkluos par prievarta gal ėr nereikietom spraustė i pagrindiniu disciplinu sāraša, ė muokiniū žėnės ėš tuo dalīka vertintė pažīmio. Bet žemaitis sava krašta istuorėjė tor žėnuotė ne prastiau nego Lietovuos a vėsuotėnė. Dieltuo pasiūlīmā žemaitiu istuorėjė kap atskėra disciplina diestītė bendruojė lavėnėma muokīkluos īr vėsā pagrīsta.

9. Vėsā ne. Žemaitėškoma klausėms īr ne kou mėnkiesnis ož kėtas šiū dėinū aktoalės kultūras ė socelėnės pruoblemas. Skaičē ruoda, ka ne tik gimstamoms mažie, bet ė žemaitiu kalba pu bėški asimilioujės. Nuorint, ka ana ėšlėktom, rēk garsē aple tou šnekietė ėr ėiškuotė vėsū imanuomu išeitiū.

Petkutė Eglė, VU žurnalistikas specelībės I kursa stodėntė, kėlėma ėš Salontū

1. Žemaitiu kalba – valstībėnės lietoviu kalbuos tarmie. Nu bėndrėnės kalbuos dėdėlē daug kou skėrās. Daug kas ėš lietoviu žemaitėška šneka prijem kap kuokė ožsėinė kalba.

2. Vėsė esam lietovē. Dalės ėš anū – žemaitē. Tas īr dėdlē poikē. Tor žemaitē kou dėdžioutėis. Kuožnos žemaitis gal būtė lietovis, bet ne kuožnos lietovis īr žemaitis.

3. Žemaitėjė neišnīks, bėnt jau ateinonti omžio. Torem daug veikliū, žīmiū žemaitiu. Anėi tiesiuogē ėr netiesiuogē rūpėnas, ka Žemaitėjės vards pasaulie nebūtom ožmėršts.

4. Daug kas ėš žemaitiu nešnek žemaitėškā ne dieltuo, ka tuo sarmatėjės, bet dieltuo, ka anėi pri tuo nier pratė – anū šeimuos tēp nieks nekalbiejė. Bet anėi Žemaitėjuo gėmė, ožauga, ta kāp anū gali nevadintė žemaitēs?

5. Mona sopratėmo, rēktom, nes būtent Žemaitėjės krašts daugiausē išsėskėr ėš kėtū regėjuonu – Sovalkėjės, Dzūkėjės, Aukštaitėjės, Mažuosės Lietovuos.

6. Žemaitėjės terituorėjė gal apėbriežtė tik salīgėnā, nes tėkrū tėkriausė žemaitē gīven ėr kėtūs regėjuonūs. Būn ka tėn žemaitiu koncentracėjė dar dėdesnė nego kai kuriūs Žemaitėjės miestūs ėr miesteliūs.

7. Mėslėjo, ka nereikietom muokėnius apkrautė papėlduomo discipino. Tėms, katrėi tou iduomaujės, gal ė patis savaronkėškā ėšmuoktė žemaitiu šnekuos – nerēks ė muokīklu.

8. Kuo gera, torietom būtė pasėrenkams dalīks, nes nemažā Žemaitėjės istuorėniu faktu īr bėndrė vėsā Lietovā.

9. Nikumet nemėslėjau, ka žemaitē īr kāp nuorintās novertėnamė a diskriminoujemė. Krašts tor sava istuorėjė, kraštuovaizdi, tradi-cėjės, papruotius. Tuo nieks negal paneigtė. Mėslėjo, ka žemaitėškoma klausėms paskotėnēs metās īr par daug akcentoujems – gal ė žėnesklaidas, gal patiū žemaitiu inicetīvo.

Agnė, KTU viešuojė admėnistravėma specelībės I kursa stodėntė, kėlėma ėš Telšiū

1. Mona sopratėmo, žemaitiu kalba īr tarmie, pakankamā graži, neožmėršta. Rēk stuoruotėis, ka ė tuoliau ana būtom sauguoma. Ni vėins, katros sopront, kas šemė pasaulie īr tėkruosės vertībės, sava žemaitėškoma nesėsarmatėj.

2. Aiško, ka ne. Tonkē gali ėšgėrstė, ka žemaitis īr lietovis so kuokībės žėnklo...

3. Vėsks priklausa nu Lietovuos ateitėis, nes, Žemaitėjė – Lietovuos dalis.

4. Gāl, nes, pavīzdiou, tievā īr žemaitē, bet negīven Žemaitėjuo, vuo vāks vės tėik muok žemaitėškā.

5. Būtėnā reikietom. Mona sopratėmo, vėsa Lietova torietom būtė soskėrstīta i tuokius regėjuonus, katrėi sodarītė istuorėniu – etnuografėniu regėjuonu pagrindo. Lietovā rēk geriau tvarkītėis vėituos. Tas darbs, kap ruoda užsienė šaliū patėrtės, geriau atlėiktams tėn, kor gaspaduoraun vėitėnē žmuonis. Anėi daugiau rūpėnas ėr krašta savėtoma ėšlaikīmo.

6. Vėinuo posie rėba ēn par Šiauliu miesta Tilžės gatvė, vakarūs apem Klaipieda ėr dėdioujė mūsa pajūrė dali (nors daug kas ėš klaipiedėškiu tonkē ėr išsigėn Žemaitėjės varda – anėi sava krašta vadėn Mažuojė Lietovo).

7. Kāp pasirenkama, papėlduoma dalīka. Ana īr pakankamā sunki.

8. Rēk. Ir ne tik Žemaitėjuo – vėsuo Lietovuo, nes valstībės sosėkūrėma pradiuo vėsor duominava ir dėdelė ītaka toriejė Žemaitėjė.

9. Biški īr soreikšmints – bet tēp ėr tor būtė; Žemaitėjė īr tuo verta.

Ramunė, Klaipiedas universiteta psichuoluogėjės specelībės I kursa stodėntė, kėlėma ėš Telšiū

1. Tarmie (vėina ėš keturiū lietoviu tarmiū).

2. Aiško! Diel kuo torietom būtė ne lietovis?).

3. Mėslėjo, ka Žemaitėjė nu Lietovuos neatsėskėrs. Mon atruoda, ka anuos statusos būs tuoks, kuoks ė kėtū etnuografėniu regėjuonu.

4. Bėnt jau daug kas ėš klaipiedėškiu savės žemaitēs nelaika. Vuo šēp jau, je pats savėm laikā žemaitio, ta tuoks ėr esi.

5. Gal darītė – mon juokė skėrtoma (nikumet aple tou nebovau sosėmāstės).

6. Vakarėnė – pri jūras, rītėnė – Šiauliūs.

7. Gal kāp pasėrenkama dalīka ėr rēktom.

8. Bėnt jau akcėntoutė rēk. Kāp atskėra dalīka diestītė gal ė nerēk, nuors kuožnos ėš mūsa tor žėnuotė gimtuojė krašta istuorėjė.

Agnė, VU lietuviu filoluogėjės specelībės I kursa stodėntė, kėlėma ėš Klaipiedas

1. Aiško, ka tarmie, savuotėšks lietoviu kalbuos varijants.

2. Lietovis ė da kuoks! Žemaitis vėsa laika bova ė būs pats „grīniausis” ė daugiausē pasižīmiejės Lietovuos lietovis.

3. Nagalietiuo isivaizdoutė Žemaitėjės kap atskėruos valstībės arba nacėjės. Priešingo atvejo būtom utuopėjė. Bet neisivaizdoujo anuos ė vėsā užmėrštuos arba tik istuorėjės knīguos mėnavuojemas. Mona sopratėmo, Žemaitėjė ėšlėks kap neatskėrama kultūrėnė ėr istuorėnė Lietovuos dalis. Ana īr par gėlėi šaknis soleidosi i mūsa gīvenėma, ka galietom būtė užmėršta.

4. Aš ė pati žemaitėškā nešneko. Sopronto, ka nežėnuodama sava gimtuosės kalbuos daug kou prarondo, bet a diel sava kalties? Žema-itėškā nešneko, bet tas da nereišk, ka aš nesėjauto esonti tėkra žemaitė.

5. Veizont ėš istuorėnės posės Žemaitėjė tam to-rietom teisė, bet dabā rēktom daugiau veizietė, kas īr dabar.

6. Žemaitėjė – Vakarū Lietova.

7. Vo če jau žemaitėškoma sureikšmėnėms. Bet... Mėslėjo, ka pramuoktė tarmėškā tėms žemaitokams, katrėi žemaitėškā nemuok, būtom vėsā i nauda. bet tik tėik.

8. Tėik, kėik tuo rēk bėndram išsėlavėnėmou. Nie juokė rēkala peržėngtė rėbuos, kor pradedama Žemaitėjė sureikšmintė.

9. Žemaitėškoma klausėma kielėms reikalings, nes žemaitē vėsa laika bova ė būs neatskėrama Lietovuos dalis.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija