"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 1
- Lėngvėnienė Bėrota
- Ba meilės - nabūso
- Najotau, kāp tėi metā prabiega,
- Najotau, kāp nošiora mon kailis,
- Tik jau mon naprikaišiuokėt nieka,
- Ka lig šiuol vės tabgarbėno meilė.
- Pakol saulė matau tol mīlieso,
- Tol sapnouso tus sapnus spalvuotus -
- Kap kupruota: tik grabs gal ištėisintė;
- Če ne mona, bet mon sogalvuota.
- Mon ta meilė - kap omžėna švėntė.
- Kas nažėna anuos - tuo mon gailo.
- Nagalo aš ba meilės gīventė
- Ė nabūso ni biški ba meilės.
- Onžūla dėigėms
- Kuožnos nuoram tat būtė geriesnis,
- Nuoram būtė gelžėnė stėproma
- Ė so sunkė gīvenėma diesnēs
- Kuožnos mūsa kėik ėšgal tėik gromās.
- Kuožnos doris miegėnam ožvertė
- Nu nalaimiu, nu vagiū, nu šaltė,
- Kuožnos nuoram, ka rītmeti mīla
- Ramė šėrdė galietomem keltėis.
- Tāp palėksam, kap esam atradėn:
- Vės mas onžūlou melstėis nabėngsem...
- Juk ėš onžūla dara net graba,
- Ė duris, dar ė duru tū slėnksti.
- Ė, padėigdamė tū onžūlieli,
- Kuožnos dar mas iauskem ėr minti,
- Ka ėš švėnta tuo medė gėlelės
- Augs stėprībė priš varga ėr končės.
- Rodou Žemaitėjuo
- Plėkā ėšriedītė beržā...
- Avietės - tik pėlkas rīkštės...
- Stingst vondėnėnē dažā
- Ont stagarū ožpernīkštiu.
- Ė šaltē jau isėšvankou,
- Ė saulė jau švėistė ožmėrša,
- Vo meška kėrtėma longūs -
- Blėzg vondėns pelkelės puo ėrkštvuom.
- Ė deg Žemaitėjuo vėsuo
- Gražiausės uoranžėnės ugnis,
- Ė prausas mėgluo ė rasuo
- Žalē nolakoutas broknės.
- Tamošauskātė-Markavīčienė Dalė
- Miegėnėms dėdėlē rimtā
- pasėrokoutė so savėm
- 1. Lītuota lapkrėstė rītmeti
- Aš galio ėšgėrstė tou pėlka
- Kap pelie ėr bjaurė adīna
- Ka vies pri pat longa kauk vėlko
- Ėr ruoda mon šlapė ličīna.
- Aš galio soprastė, kou saka
- Vėrš truobuos tėi debesis joudė
- Ėr lapā, sogolė ont taka,
- Ėr kvietkas, katrū nebožoudi
- Aš galio so rodėnio šalto
- Kap bruolio gīventė ba zlastės
- Aš galio Je kaktuo negelto
- Žėnuojėms, kap dūms išsėsklastės,
- Ka tėik mon ėr bie kas - tik rodou
- Tik lītos nu dongaus lig žemės!
- Aš dūšė tau atdara ruodau
- Vo to kap tėi longā sotemė.
- 2. Pėlkuoji oterninka adīna
- Nesakīso nieka - nēk i nakti:
- Vėitas mon nebūs, bet ožteks tau!..
- Ka tomsoms pradies saulelė laktė,
- Pasakīso, ka jau sopratau
- Ka nenuoro daugiau aš tau būtė
- Tou, kou to nebūsi mon vės tėik.
- Tuokėi viejē vedoms metus pūtė
- Bet juk rasint da nuors vėinė lėikt?
- Rasint lėikt da žuodis Vėina gaida
- Vėina smėlga lonkuo rasint aug?..
- Juk rūpesnē džiaugsma nepabaida!..
- Netēp svarbo: mažā anū, daug
- Nežīčiuok mon sīluos - iškėntiesio
- Vėskou, je diel tavės je tik tau!..
- Nuors ni kroupa savės nebtoriesio:
- Aš jau tava žingsnēs pavėrtau.
- 3. Pavadėna omžėno vāko
- Mon saka, ka kriuoktė nemuoko
- Kap lītos par išdaužta longa
- Atvuožnē - kap pleštikie - šuoko
- Nu kvietkas i padegta dongo.
- Mon saka Bet aš negėrdieso.
- Juk kėik če tuo čiesa balėka!..
- Ėr sparnū i skrīnė nediesio -
- Ėštėščiuo i akmėni plėka!..
- Je liektė - ta švėlptė so viejo! -
- Lai keik, tego pėrštās ožbada...
- Bet aš bėnt žėnuoso - toriejau
- Tou, kuo daug kas šemė svietė nerada.
- Rudielis Vaids
- Naktėis simfuonėjė
Vėltėis regiejėms- Žėnau - kažkor ož tomsuos
- bangoun dīkomas
- Nasoprasi - saulė a pardaug
- mīl ton krašta, a nakėnt.
- Mona vėltės - dīkoma!
- Joudas uora pusnis
- ožkluojė bet kuoki kieli i švėisa
- Bet dīkomuos aug krūmā,
- katrūm šaknis gėlėi gėlėi.
- Tēp ė mona dīkomuo -
- aug vėltės giliuoms šaknimis.
- Nadouk, Dėive, ėšrautė!
- Nuors žėidielis tespindulioun
- mona regiejėmė!
- Nalaisvie
- Kāp ėšsakītė savi Tavėi -
- Lig rūka debesie paskėndosē fiejē
- Tēp, aš tavi priš akis matau,
- Tik jausmū i žuodius sorinktė naspiejau,
- Ka laika bangas vėrš dėinuos vės rėtas,
- Kuožna nobluošk moni i pakrontė.
- Palaiminta ta valonda, tėi metā,
- Ka sožėbiejē To. Ė mona ronkas
- Jau dėinū daug i Tavi tėisās
- Kāp ėšsakītė savi Tavėi?
- Ka žuodē jausmū naėštėisėn,
- Ė Tavi lig pru mėgla tamatau?
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 2002 |
 |
 |
|
  |