Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2004 m. Nr. 4

TURINYS

Ylakių etnografinio ansamblio dainos
 
Natas iššifravo Loreta Sungailienė, surinko Ipolitas Petrošius, 
dainų žodžius parengė Emilija Miltenienė ir Danutė Mukienė
 
Eisio i girė
 
Eisio i girė pasiklausītė,
Kas girelie bildiejė.
 
Iškrėta vuoras is ožoulelė
Ir nutrūka sprundieli.
 
Atbiega meška – didi daktarka
Vuorou spronda taisītė.
 
Atnešė drigniu, kartiū čemeriu
Ir arielkas butieli.
 
Atliekė mosės iš prūsu posės
Ir išgierė arielka.
 
Atgīk, vuorieli, šėlts pavasarielis.
Iškark vėsas moselės.
 
Atgėjė vuoras, atnešė šniūra
Ir pakuorė moselė.
 
„Eisio i girė“ – viena seniausių žemaičių liaudies dainų, tapusi Ylakių etnografinio ansamblio himnu. Ją užrašė ir ansambliečius dainuoti išmokė Juozas Tautvydas (1925–1973) iš Gonaičių kaimo ir Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo.
 
 
Siuntė muni muotinelė
 
Siuntė muni muotinelė i Dunava vondėnelė
Su muolėnio poudo, muolėnelio poudo. (2 k.)
 
Ir atjuojė jauns puonātis, dėdė dvara tijūnātis
Ir sukūlė pouda, muolinieli pouda. (2 k.)
 
Ar tuo puona tuoks dornoms, ar tuo pouda tuoks poikoms,
Kad už muolė pouda auksa žėida douda? (2 k.)
 
Ar tuo puona tuoks dornoms, ar tuo pouda tuoks poikoms,
Kad už muolė pouda biera žėrga douda? (2 k.)
 
Ar tuo puona tuoks dornoms, ar tuo pouda tuoks poikoms,
Kad už muolė pouda ciela dvara douda? (2 k.)
 
Ne tuo puona tuoks dornoms, Tik tuo pouda tuoks poikoms,
Kad už muolė pouda pats savi atdouda. (2 k.)
 
Dainą „Siuntė muni muotinelė“ padainavo Rozalija Čeporienė (1898–1979) iš Gedrimų kaimo.
 
Par birštvinieli
 
Par birštvinieli opės tekiejė,
Vīno, medo kvepiejė.
 
Bornelė prausiau, ronkas
mazguojau
Ir nuskėnda žėidielis.
 
Netėisa kalbi, jauna mergelė,
Nenuskėnda žėidielis.
 
Su kėto gierē ir suderiejē –
Tėn palėka žėidielis.
 
Dainą „Par birštvinieli“ Birutė Vindašiūtė (1914–1980) dar vai-kystėje išmoko iš savo senelės Leokadijos Vaitilavičienės ir daly-vaudama ansamblyje (1971–1980) ją dainuodavo.
 
 
Ak šėlta, šėlta
 
Ak, šėlta, šėlta
Ši vasarelė
Už vėsas vasarelės.
 
Ir išdžiuovėna
Kėimė prūdieli,
Ištruoškėna žovelės.
 
Truoška žovelės
Be vondėnelė,
Kap aš be muotinelės.
 
Dainą „Ak, šėlta, šėlta“ užrašė ir ansambliečius dainuoti išmokė Liudas Jonutis (g. 1927 m.) iš Šniukštų kaimo ir Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo.
 
Ak kūliau, kūliau
 
Ak, kūliau, kūliau šiaudus be grūdū,
Padariau aluti grīnū avėžū.
 
Alutis mona saldus midutis.
Supīliau aluti i švėisi stėkla.
 
Supīliau aluti i švėisi stėkla,
Užgieriau mergelė skaisti rauduona.
 
Mergelė mona, jaunuoji mona,
Eisiav i lonkelė šėinelė griebtė.
 
Jou tonkiau griebiau, jou gailiau
verkiau,
Unt jouduos žemelės
parsikrėsdama.
 
Ak, žemė, žemė, žemė jouduoji,
To atiemē mona tieva, muotīna.
 
To atiemē mona tieva, muotīna,
Atimkės ir muni – varga mergelė.
 
Atsakė žemė atsilėipdama:
– Neisisiūluosi jauna būdama.
 
Ateis ta dėina ir ta adīna,
Atimsio ir tavi – mergelė jauna.
 
Savo senelės Leokadijos Vaitilavičienės dainuotą dainą „Ak, kūliau, kūliau“ Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo išmokė dainuoti visus Ylakių etnografinio ansamblio dalyvius.
 
Jau saulelė leidas
 
Jau saulelė leidas, artīn vakarielis,
Uždėngė švėisoma tomsos
debesielis.
 
Ateina naktelė, poilsi nešdama,
Rasa sėdabrėnė žuolelė
dėngdama.
 
Sutūpė paukštelē unt miediū
šakieliu,
Sugolė žvierelē unt aukštū kalnieliu.
 
Pruociauninkā žmuonis nu darbū
pareina
Pu prakaita dėinuos saldē pailsietė.
 
Dainą „Jau saulelė leidas“ žinojo visi vyresnės kartos ansambliečiai. Jiems pageidaujant ši daina buvo įtraukta į ansamblio repertuarą.
 
Juojo, leko
 
Juojo, leko, klauso kelė,
Saulė leidas už kalnelė.
 
Oi lia, oi lia, oi lia lia, lia
Saulė leidas už kalnelė.
 
Vėso kelio raitas juojau,
Par tėltieli vedėns ejau.
 
Pu tou tėlto sriauni opės,
Sriauni opės šaltiniouta.
 
Tėn mergelė lelėjelė
Žlugti skalbė žalnierelė.
 
Žlugti skalbė žalnierelė,
Gailē verkė vainėkelė.
 
Neverk, neverk, merguželė,
Neišvėrksi vainikelė.
 
Tava rūtu vainikielis
Jau nuskėnda šaltėnelie.
 
Priedainis: Oi lia, oi lia, oi lia lia, lia .
 
Dainą „Juojo, leko“ dainuoti išmokė ansamblietė Stasė Bučkienė (1922–1984) iš Girdenių kaimo.
 
 
Gera bova pėimėnelė
 
Gera bova pėimėnelė ir išgėnė i pėivelė
Pajiestėis atošiū ir lapieliu žaliū. (2 k.)
 
Aš tū vuožkū nebganīsio, pu karklīnus nablundīsio,
Strajīsious, žanīsious ir rūteliem kaišīsious. (2 k.)
 
Nusipinsio vainikieli, prisijousio kvartūgieli,
Tegol saka, kad sena, bile tebeso pana. (2 k.)
 
Vuožīs kalba ton girdiejė, mon veselės pavīdiejė,
Bieg riekdams, maknuodams ir barzdelė krutnuodams. (2 k.)
 
Vėsas vuožkas subiegosės, oudėgelės užrėitosės,
Klaus, ponāli, kas raduos, kad barzdelė tau kratuos. (2 k.)
 
Mūs pėimenė suderiejė ir jau žanītėis pradiejė,
Ana mumis nebganīs, vėsas kūtie uždarīs. (2 k.)
 
Savo motinos Kazimieros Vaitkienės dainuotą dainą „Gera bova pėimėnelė“ ansambliui pateikė Stasė Bičkuvienė (g. 1922 m.) iš Pašilės k.
 
 
Balts balundielis
 
Balts balundielis girelie tupiejė,
Girelie tupiejė, kalbietė pradiejė.
 
O, jūs panas, panas, ku jūs če durnavojėt –
Rūtu vainikeli po koju mīniuojėt.
 
Ar jūs nežėnuot, ar jūs neregiejėt
Iš kor patekiejė aušruos žvaigždelė?
 
Aušruos žvaigždelė – iš rītū šalelės,
Švėisos mienesielis – pro debesieli.
 
Dainos „Balts balandielis“ tekstą užrašė ir ansambliečius dainuoti išmokė Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo.
 
 
Čiolba čiolbutis
 
Čiolba čiolbutis, olba olbutis
Unt putėna šakelės.
 
Ko to če čiolbi, ko to če olbi,
To, raibasis paukštieli?
 
Ko mon nečiolbietė, ko mon
neolbietė,
Kad aš torio balsieli?
 
„Čiolba čiolbutis“ – Žemaitijoje vyrų mėgiama daina. Ją į ansamblio repertuarą įtraukti pasiūlė Tadas Znotinas (1922–2001) iš Trumplaukės.
 
 
Dukrelė mona
 
Dukrelė mona, jaunuoji mona,
Kam ištekiejē nog motošelės? (2 k.)
 
Kū to tėn rasi, pakol priprasi
Tuokiuos vėgadas jau nebatrasi. (2 k.)
 
Rasi oušvieli nenulėnkama,
Jauna vīrieli neparkalbama. (2 k.)
 
Kėlsīs rītieli nežadėnama,
Kursi ognelė neragėnama. (2 k.)
 
Prausīs bornelė su ašareliem,
Atsišloustīsi i kvartūgieli. (2 k.)
 
Verks kūdikielis, žvėigs paršilielis,
Dar tavi bars luocnos vīrielis. (2 k.)
 
Dainos „Dukrelė mona“ tekstą užrašė Bernadeta Baužienė (1921–1998) iš Trumplaukės kaimo. Melodiją pritaikė Sofija Žvinklienė (g. 1941 m.) ir Algimantas Matutis (g.1962 m.). Abu iš Ylakių.
 
Oi, Jozė, Zozelė
 
Oi, Jozė, Jozelė, kuo to vėndravuoji,
Dielkuo to pas muni juotė neatbuoji? (2 k.)
 
Žadiejē sugrīžtė ir muni pajimtė,
Vo dabar nebnuori žuodelė primintė. (2 k.)
 
Kamė ta adīna ir ta laimės dėina,
Kad rūtū darželie buovėjaus ne vėina? (2 k.)
 
To rūtelės skīnē, aš vainėka pīniau,
Unt galvelės diejau, tau pasižadiejau. (2 k.)
 
Atplaukė žovelė rauduonās sparnelēs,
Atjuojė Jozelė geltuonās oustelēs. (2 k.)
 
Aukštuo kaminīčiuo, tomsiuo pivinīčiuo
Vedo so Jozelė meilingā kalbiejuov. (2 k.)
 
Dainos „Oi, Jozė, Jozelė“ pateikėjai: Pranas Gailius (1910–1998) iš Ylakių, ansamblio dainininkė Izabelė Stripinienė (g. 1927 m.) iš Klauseikių k.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija