Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

Visuomenei atveriami regionų muziejų archyvai
 
Konstantinas Prušinskas
 
XX a. pirmoje pusėje Lietuvos regionuose pradėti steigti muziejai iki mūsų dienų sukaupė turtingus rinkinius, vertingus archyvus. Pastaraisiais metais jie nuolat papildomi rašytine, foto medžiaga, meno kūriniais ir kitomis išliekamąją vertę turinčiomis muziejinėmis vertybėmis. Vienas iš svarbiausių ir turtingiausių muziejų Lietuvos periferijoje yra 1932 m. vasario 16 d. Telšiuose Žemaičių senovės mylėtojų draugijos „Alka“, poeto ir muziejininko Prano Genio iniciatyva įkurtas Žemaičių muziejus „Alka“. Jo rinkiniuose šiandien saugoma apie 64 tūkst. eksponatų. Didelę šio muziejaus rinkinio dalį sudaro kultūros vertybės pirmuoju sovietmečio laikotarpiu čia patekusios iš nacionalizuojamų Žemaitijos dvarų.
Turtingas, tačiau šiandien vis dar visuomenei mažai žinomas muziejaus mokslinis archyvas. Jame dabar saugoma apie 600 bylų. Muziejaus, Žemaičių akademijos, „Žemaičių žemės“ žurnalo leidėjų iniciatyva pastaraisiais metais jau nemažai nuveikta, kad šis archyvas visuomenei būtų lengviau prieinamas.
1999 m. Žemaičių akademija, Žemaičių muziejus „Alka“ spaudai parengė Telšių rajono Džiuginėnų dvare ilgą laiką gyvenusio dailininko ir Žemaitijos liaudies meno tyrinėtojo Juzefo Perkovskio (1896–1940) knygą „Žemaičių liaudies meno ornamentas: forma ir simbolika“ (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla). Įžanginiame žodyje dr. Vacys Vaivada rašo: „Žemaičių „Alkos“ muziejuje saugomi šeši J. Perkovskio fotografijų albumai (per 400 fotografijų) su Žemaitijos gamtos vaizdais ir liaudies meno pavyzdžiais. Be to, čia yra penki J. Perkovskio piešinių albumai su liaudies meno pavyzdžiais – unikalia medžiaga žemaičių liaudies dailės paminklams inventorizuoti. Juose iš viso surinkta apie 700 piešinių. Kiek menkesnis tik dailininko grafikos palikimas, kurį sudaro 33 grafikos darbai. Be to, muziejuje saugoma ir 18 klišių. Neseniai Stanislava Gumuliauskaitė perdavė saugoti į muziejų Džiuginėnų dvaro archyvo dalį. Šalia kitos Džiuginėnų dvaro gyvenimą atspindinčios medžiagos čia yra ir dailininko laiškai, rašyti Juzefui bei Jadvygai Perkovskiams. Šis fondas dar nesutvarkytas.
Publikuojamasis J. Perkovskio darbas – pati didžiausia dailininko studija. Ją tarp kitos iš Džiuginėnų dvaro 1940 m. atvežtos medžiagos rado „Alkos“ muziejaus mokslinė bendradarbė Laimutė Valatkienė. Rengiant rankraštį spaudai, šiek tiek keista jo sandara – antroji dalis suskaidyta į tris dalis“.
Šis leidinys – vienas iš pirmųjų ir vertingiausių Lietuvos periferijos muziejų leidinių, parengtų iš muziejuose saugomos archyvinės medžiagos.
Kitą itin turtingą Žemaičių muziejaus „Alka“ mokslinio archyvo dalį sudaro archeologo, kraštotyrininko ir muziejininko Vito Valatkos rašytinis palikimas. Čia saugomi V. Valatkos organizuotų archeologinių kasinėjimų dienoraščiai, ataskaitos, radinių aprašai, archeologinės miniatiūros, etnografinių ekspedicijų ataskaitos, V. Valatkos užrašyti senųjų žemaičių prisiminimai apie šio krašto tradicijas, papročius, iš pateikėjų išgirstos legendos, padavimai, nemažai kitos vertingos rašytinės medžiagos. Prieš keletą metų dalį jos būsimam leidiniui atrinko buvęs V. Valatkos mokinys, dabar Lietuvoje žinomas archeologas Algirdas Girininkas. Ši V. Valatkos rašytinio palikimo dalis buvo nukopijuota ir atvežta „Žemaičių žemės“ žurnalo leidėjams, tikintis, kad jie parengs spaudai ir išleis V. Valatkos rašytinį palikimą. Lėšų tokiai knygai iš karto sukaupti nepavyko, todėl iš pradžių buvo nutarta dalį V. Valatkos rašytinio palikimo paskelbti Žemaičių muziejaus „Alka“ elektroniniame leidinyje http://zam.mch.mii.lt („Mokslo skyriuje“) – šį leidinį 2000 m. kartu su „Žemaičių žemės“ žurnalo leidėjais sukūrė, administravo, nauja informacija papildydavo Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“.
2004 m. Telšių rajono savivaldybė pritarė Žemaičių muziejaus „Alka“ parengtam V. Valatkos knygos projektui ir skyrė jo įgyvendinimui dalinį finansavimą. Gavus paramą, knyga buvo parengta spaudai ir 2004 m. pabaigoje išleista.
V. Valatkos knygą „Žemaičių žemės tyrinėjimai“ sudarė Algirdas Girininkas, Laimutė Valatkienė ir Danutė Mukienė. Joje publikuojamas V. Valatkos rašytinis palikimas archeologine tema, V. Valatkos bibliografija, kurios pagrindą sudarė buvęs V. Valatkos bičiulis archeologas Adolfas Tutavičius, keletas V. Valatkos parengtų vertingų muziejaus eksponatų mokslinių pasų, išlikusios V. Valatkos nuotraukos. Tuo pat metu sudaryta ir jau baigiama spaudai parengti antroji V. Valatkos knyga, į kurią įtraukti jo darbai etnografijos, kraštotyros, muziejininkystės tema, dienoraščiai, laiškai ir prisiminimai apie V. Valatką. Jau pradėtos kaupti ir lėšos būsimam leidiniui. Redakcija ir Žemaičių muziejus „Alka“ bus dėkingi kiekvienam, kas parems jos išleidimą.
Kitą didelę Žemaičių muziejaus „Alka“ mokslinio archyvo dalį sudaro Žemaičių akademijos garbės nario, kraštotyrininko, daugelį metų Žemaičių Kalvarijoje veikiančio visuomeninio muziejaus „Žalioji trobelė“ įkūrėjo Konstantino Bružo fondas. Jis taip pat laukia tyrinėjimų ir pagarsinimo. Vertingos ir kitos šio muziejaus moksliniame archyve saugomos bylos. Archyvas čia suskirstytas į 10 skyrių:
1. Archeologinių tyrinėjimų medžiaga;
2. Etnografinių ekspedicijų medžiaga;
3. Miestų ir miestelių, kt. objektų kronikos;
4. Kraštotyrinė veikla;
5. Žemaitijos dvarų palikimas;
6. Kalbos (tarmės) tyrinėjimai, poezija;
7. Žemaitijos žmonės;
8. Kultūros, švietimo, meno istorija;
9. Kiti fondai;
10. Mokslo darbai.
Archeologinių tyrinėjimų medžiagos fondo apraše, kurį parengė Augustinas Jonušas, nurodoma, kad jame „yra kaupiama archeologinių ekspedicijų ir pavienių tyrinėjimų medžiaga. Tai Telšių, Plungės, Mažeikių, Kelmės, Šilalės rajonuose užtiktų kapinynų, pilkapių, senovinių gyvenviečių kasinėjimų dienoraščiai, vaizdinė-grafinė medžiaga, radinių aprašymai, ataskaitos.
Fonde taip pat gausu Telšių ir Varnių senamiesčių archeologinių tyrinėjimų dokumentų. Čia saugomos ir ataskaitos apie žvalgomąsias archeologines išvykas, žemės darbų senamiesčiuose archeologinę priežiūrą, radinius, piliakalnių ir alkakalnių tyrinėjimus, rastus monetų lobius.“
2004 m. Lietuvos muziejų asociacija ėmėsi iniciatyvos susisteminti ir paskelbti informaciją apie visuose Lietuvos svarbiausiuose muziejuose saugomus archyvus. Įgyvendinant šį projektą paaiškėjo, kad dalyje muziejų ten kaupiami archyvų fondai nėra dar tinkamai sutvarkyti, inventorizuoti.
Pradiniame šio projekto įgyvendinimo etape asociacija iš visų Lietuvos muziejų, kurie panoro įsijungti į projektą (2005 m. pradžioje tokių buvo 44), surinko informaciją apie muziejuose saugomus archyvų fondus ir juos sudarančias bylas, kuriose yra organizuotų ekspedicijų, surengtų parodų ir ekspozicijų medžiaga, dokumentai, susiję su iškilių žmonių gyvenimu, kūryba, darbu, rašytiniu ir kūrybiniu palikimu, nuotraukos, muziejų darbuotojų ir jų bičiulių mokslo darbų ir kitokių tyrinėjimų medžiaga, kita išliekamąją vertę turinti informacija. Susisteminta informacija pateikta portalo „Lietuvos muziejai“ http://www.muziejai.lt skyriuje „Lietuvos muziejų archyvų fondai“. Rengiant fondų aprašus ir toliau tvarkant muziejaus archyvų fondus, muziejams rekomenduota naudotis Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-20 „Dėl valstybinių archyvų saugomų fondų aprašymo ir apskaitos tvarkymo metodikos patvirtinimo“, Bendruoju tarptautiniu archyvinio aprašymo standartu (General International Standard Archival Description) – adresas internete http://www.ica.org.
Šis darbas tęsiamas toliau. Tikėtina, kad ateityje informacijos apie minėtuose archyvuose saugomą vertingą medžiagą daugės, ją bus galima surasti internete, kituose leidiniuose, kad tokių knygų, kokios pastaraisiais metais išleistos panaudojant Žemaičių muziejaus „Alka“ archyve saugomus dokumentus, Lietuvoje spaudai bus parengta ir išleista daugiau.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija