Į pradžią 
 

2003 m. rogsiejė 27 d. mėrė žėnuoms grafiks, pėrmuosės Pasaulė žemaitiu paruoduos organizatuorios, bovės „Lietovuos“ ansamblė artists ŠVAŽOS ALGIMANTS. 
2003 m. rogsiejė 30 d. A. Švažos palaiduots Vilniou, Antakalnė kapėnies, Menininku kalnelie.

 
Dailininks Švažos Algimants gėmė 1933 metu rogsiejė 14 dėina Papėlie (Akmenės rajuons). Grafiks. Ėlga laika šuoka „Lietovuos” ansamblie. 1966 metās bėngė Lietovuos dailės instituta. Paruoduos dalīvava nu 1963 metu. 1965-1976 metās dėrba „Literatūras ėr mena” redakcėjuo, nu 1976 metu – Vilniou, Mena darbuotuoju rūmūs, kor aple 18 metu organizava Lietovuos dailininku kūrības paruodas ėr kėtus kultūrėnius rėnginius.
Kūrė estampus, ekslibrisus, iliustrava kningas. Nauduojė mėšrė teknika. Platē žėnuomė anuo sokortė grafikas ciklā „Žemaitėjė”. Medėnē stebuklā”, „Lietova”, „Senuoliu guodas”, „Deiviu sotartėnė”. Sokūrė vaizdus menėnems filmams „Akmou ont akmėns”, „Medėnē stebuklā”, „Smuoks ėr Mažīlis”, „Medaus mienou Amerikuo”, prisėdiejė koront filma „Skrīdis par Atlanta”. Švaža Algimanta darbū īr isėgėjė Parīžiaus Sorbuonas, Stokholma universitetā, ivairė Lietovuos, Lėnkėjės, Čekėjės, JAV ėr kėtū valstībiu moziejē, galerėjės, kolekcininkā.
Algimants – vėns ėš pagrindiniu pėrmuosės Pasaulė žemaitiu dailės paruoduos organizatuorios, tretiuosės Pasaulė žemaitiu dailės paruoduos laurets.2003 m. atšvėntė sava 70 metu jubiliejo. Tou priuogo bova sorėngės sava kūrības paruodas Vilniiou ėr Varienas rajuonė. Paskotėnēs dešimtmetēs gīvena Vilniou ėr Pauosopie (Dzūkėjė).

Priš pat A. Švaža mirti „Žemaitiu žemės“ žornalė (2003 m. Nr. 3) ėšspausdėnuom straipsni aple jubiliata (dabar jau veliuoni) ėr anuo žmuona keramikė Švažienė Gražina, tēp pat žemaitė ėr jubiliatė (2003 m. atšvėntė 65 metu sokakti) . Pavadėnuom tou straipsni 

VILNIAUS ŽEMAIČIŲ DAILININKŲ VASAROS DZŪKIJOJE, IR... GRAŽINOS VIRTUVĖS PASLAPTYS
Danutė Ramonaitė
Dailininkas Algimantas Švažas savo sodyboje Paosupio kaime (Varėnos rajonas). Danutės Ramonaitės nuotrauka, 2002m. rugpjūčio mėnesįŽemaičiai, kalbėdami apie dailininkus Gražiną ir Algimantą Švažus, dažniausiai prisimena impozantiškos išvaizdos, išskirtinio žemaitiško charakterio ir jau kurį laiką iš sostinės į pačią grybų karaliją ilgam išvykstantį, save pelnytai žemaičių ambasadoriumi Dzūkijoje vadinantį Algimantą Švažą. Beje, būtent jis kartu su kitais keliais žemaičiais dailininkais Lietuvos Atgimimo pradžioje sumanė pradėti rengti ir Pasaulio žemaičių dailės parodas.
2003 m. Algimantą sveikinome su jo 70 metų jubiliejumi. Ta proga 2003 m. per Užgavėnes Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvo surengta retrospektyvinė jo kūrybos darbų paroda (veikė 2003 m. kovo 4-19 dienomis). Tada daug kas sveikino ne tik Algimantą, bet ir jau kelias dešimtis metų kartu su juo gyvenimo keliu einančią žinomą dailininkę ir pedagogę Gražiną Švažienę. Kolegos, draugai ją žino ir kaip puikią šeimininkę, kulinarę. Parodos proga surengtose vaišėse tuo taip pat buvo galima įsitikinti. Kas be ko, ant jos stalo itin dažnai dominuoja grybų patiekalai. Grybai dzūkiški, o receptai jos, Gražinos, ir tik ant jos stalo tie patiekalai taip kvepia... Grybą, kurį dažnas iš mūsų net nesugalvotų įsidėti į krepšį, ji paruošia taip, kad kitą kartą specialiai dėl tų iki šiol buvusių nieko nesakančių grybų į Dzūkijos miškus išsiruoši. Tą patyrėme ir savo kailiu sausą 2002-ųjų metų vasarą dailininkus Švažus aplankę jų sodyboje Paosupio kaime (Varėnos rajonas). Miškas spurgėjo nuo karščio, o Gražina, valandėlei išėjusi iš sodybos, grįžo nešdama kelias didžiules gatvas žvynabudžių. Nuvaliusi jas, pavoliojo miltuose, sudėjo į keptuvę, pabarstė druska, prieskoniais, pakepė svieste ir pakvietė svečius prie stalo. Valgėme žvynabudes ir atrodė, kad skanesnių grybų nėra pasaulyje. Na o po to Gražina su Algimantu pakvietė pas juos užsukti į Paosupį rudenį, kai baravykai ims dygti... Pernai baravykais gamta net dzūkų nelepino, tačiauGražina Švažienė savo sodyboje 2003 m. vasaros pradžioje. Kartu su ja etnomuzikologė Loreta Mukaitė - Sungailienė Gražina nesiskundė ir, kaip įprasta jai, lepindavo svečius grybais.Prisigrybavusi, apsitvarkiusi sodyboje, Gražina skuba į Vilnių. Čia – jų nuolatinė buveinė, čia ir kūrybinė studija, darbovietė.
Gražinos kūryboje dominuoja dekoratyvinė taikomoji dailė: indai, lėkštės, plokštės, vazos ir apimtinės formos bei jų grupės. Formos nesudėtingos, raiškaus dekoro. Labiausiai Gražinai sekasi kurti Vilniuje, kur pasiliko baigusi studijas. Įvairiausi sumanymai gimsta ir tuose jau minėtuose Dzūkijos miškuose, kur ji kartu su Algimantu prieš daugelį metų įsigijo ir įsirengė puikią, dabar vasaromis jau niekuo nepakeičiamą ir draugus iš Vilniaus dažnai sutraukiančią tradicinę šio krašto sodybą.
Gerai Gražinos darbai įvertinti respublikinėse taikomosios dailės parodose, kurios vyko 1967, 1968, 1970, 1971, 1973, 1976, 1983, 1986, 1988, 1992, 1994, 1996 ir vėlesniais metais. Dailininkė puikiai užsirekomendavo ir Lietuvos dailininkų sąjungos moterų grupės kūrybos parodose, kurios buvo surengtos Mažeikiuose, Klaipėdoje, Trakuose bei Vilniuje. Jos kūriniai yra eksponuoti ir daugelyje užsienyje vykusių taikomosios dailės parodų – Kanadoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, įvairiose buvusios Sovietų sąjungos respublikose.Algimantas Švažas. „Medeinė”. Iš ciklo „Deivių sutartinė”. Mišri technika, 1993
Žymiausi Gražinos Švažienės pirmųjų dešimtmečių kūrybos darbai yra vaza „Kopūstai” (1976), lėkštės „Sūkurys“ (1977), „Dzūkai“ (1982, „Žydėjimas“ , „Krantas“ (abi 1985), 1982 m. sukurtas ažūrinių indų komplektas, dekoratyvinė kompozicija „Puokštė“ (1980), plokštė „Metų laikai“ (1977), pano „Kalnai“ (1972), daugelis darbų, sukurtų interjerams. Iš monumentalių interjero keramikos darbų pati Gražina labiausiai išskiria pano „Vilnius“, sukurtą sostinėje veikusiam restoranui „Vilnius“ (1964 m.), keramikinius akcentus (plokštės, stela, vazos), skirtus Klaipėdos interklubui (1970 m.), pano „Linai“ – Panevėžio kino teatrui (1968 m.). Kupiškio ligoninės vestibiuliams dailininkė yra sukūrusi trijų dekoratyvinių lėkščių grupę (1985 m.), Nidos poilsio namams „Auksinės kopos“ – keramikinius akcentus-šviestuvus, plokštes, dekoratyvines formas (1992 m.), Vilniaus Telekomo interjerui – dviejų vazų grupę, plokščių komplektą „Pokalbis“ (1995 m.).
Gražina Švažienė – aktyvi daugelio respublikinių ir tarptautinių simpoziumų dalyvė. Ją matėme 1971 m. Vilniuje, Dailės instituto bazėje, surengtame pirmajame sąjunginiame, 1997 m. Vilniaus dailės kombinate vykusiame respublikiniame „Ornamento“,1998 m. – Vilniuje organizuotame tarptautiniame simpoziume „XXI amžiaus keramika ir tradicijos“. Dalyvavo ji ir 1999 m. Vilniaus dailės akademijos bazėje vykusiame tarptautiniame dėstytojų seminare-simpoziume. Važiuoja į tokius renginius iki šiol.
Gražinos Švažienės kūryba jau eksponuota ir trijose Pasaulio žemaičių dailės parodose (I, III, IV) – 1994, 1999 ir 2003 metais. Kasmet savo darbų ji pateikia ir kelioms grupinėms kūrybos parodoms. Pvz., 2001 m. sausyje jos darbus (4 vnt.) turėjo galimybę pamatyti Klaipėdoje surengtos parodos „Veidrodis“ lankytojai. Tų pačių metų kovo mėn. „Žuvų“ klube veikiančioje medalių galerijoje eksponuoti du G. Švažienės darbai. Balandžio mėnesį jos kūriniai (3 lėkštės, kompozicija „Miestas“, kompozicija „Skausmas“) eksponuoti Varšuvoje (Lenkijos Respublika) surengtoje 4 keramikų darbų parodoje „Unikali keramika“, rugsėjo-spalio mėnesiais kompozicija „Puodelis“ buvo išvežta į I pasaulio keramikos parodą, vykusią Pietų Korėjoje. Vilniaus Taikomosios dailės galerijoje surengtoje parodoje „Lėkštė“ eksponuoti du G. Švažienės kūriniai. Su jos paskutiniųjų metų kūryba galėjo susipažinti ir Krokuvoje veikusios keliaujančios parodos „Unikali keramika“ lankytojai. Dailininkės kūriniai eksponuoti Medalių galerijoje „Plekšnė“ (2 lėkštės „Sentimentalus peizažas“ ir „Angelas“). Kompozicija „Miestas“ rodyta Vilniuje, Taikomosios dailės galerijoje veikusioje parodoje „Miestas“.
2003-ųjų vasaros pradžioje kolegos ir artimieji Gražiną sveikino su gražiu gyvenimo jubiliejumi. Tuo pat metu jos darbai eksponuoti IV Pasaulio žemaičių dailės parodoje.
Na o mes sveikiname Gražiną ne tik su gražia gyvenimo sukaktimi, bet ir su tuo, kad ji per visą šį gyvenimą sugebėjo išsaugoti savo moterišką šilumą, meilę menui, neužmiršo savo šaknų, gėriu ir gyvenimo grožiu dalinasi su visais, kuriais ji patiki, myli ir laiko savais.

Datos ir faktai

Gražina Degutytė-Švažienė – dailininkė keramikė gimė 1938 m. birželio 17 d. Tauragėje.
1963 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija).
Dailininkų sąjungos narė nuo 1969 m.
Lietuvos ir užsienio keramikų kūrybos parodose dalyvauja nuo 1964 m.
1962 m. pradėjo dirbti Lietuvos dailės instituto Keramikos katedros vyr. laborante, nuo 1970 m. ji – šios katedros vyr. dėstytoja, nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademijos docentė. Pedagoginį darbą čia dirba iki šiol.
1970 m. Gražinai Švažienei už dekoratyvinių lėkščių ciklą įteiktas Lietuvos dailės fondo diplomas.
1982 m. už trijų diskų-lėkščių ciklą įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos diplomas ir premija.
1989 m. dailininkei suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos vardas.

„ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2003 M. NR. 3

 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija