Į pradžią

 

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2004 m. Nr. 3

Viešvėnai

 

Parengė Konstantinas Prušinskas

• Miestelis 7 km į pietryčius nuo Telšių, prie kelio į Varnius. Gyvenvietės pietinėje ir vakarinėje dalyje teka Viešvė, Judros intakas.

• Viešvėnų istorija siejama su netoliese esančio Getautės (Kungių) piliakalnio istorija. Pirmą kartą šis piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose (Kuršo dalybų akte) paminėtas 1253 m. (seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose Viešvėnai vadinami Wieswe, Versevene).

• 1370 m. iš Kuršo į Žemaitiją įsiveržę Goldingos komtūro vadovaujami kariai, nusiaubę Varnius, buvo apsistoję Viešvėnuose.

• Archeologiniai radiniai iškalbingai nurodo, kad šiose apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiaus pabaigoje.

• XV a. Viešvėnai buvo LDK valda. Ją iki XVI a. pradžios valdė Žemaičių seniūnai. 1527 m. Viešvėnus tiesiogiai valdė Lietuvos didysis kunigaikštis, seniūnams buvo paliktos tik teisminės galios.

• Viešvienų valsčius pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1493 m.

• 1528 m. Viešvėnų valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos.

• 1534 m. Viešvėnų tijūnu buvo Kuzma Bilevičius (Bielewicz), 1542–1555 m. – Kasparas Bilevičius, 1567 m. – Jonas Laurinavičius, 1569 m. – Jonas Ilgovskis.

• 1536 m. Viešvėnų valstiečiai sukilo, nužudė tijūno vietininką, keletą dvaro pareigūnų. Sukilimą numalšino į Viešvėnus kunigaikščio atsiųstas totorių būrys.

• Viešvėnai buvo vienas iš Žemaitijos pavietų (rašytiniuose šaltiniuose minimas 1529 m.), vėliau – seniūnija be pilies.

• Pirmoji bažnyčia Viešvėnuose pastatyta XVII a. Jos fundatorius – LDM taurininkas ir Viešvėnų seniūnas Pranciškus Pilsudskis. 1758–1761 m. kunigo Kotarskio rūpesčiu pastatyta nauja Viešvėnų bažnyčia. 1848–1852 m. pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia (išliko iki mūsų dienų).

• 1717 m. Viešvėnų seniūnu buvo Vladislovas Komaras, 1738 m. – Simonas Sušinskis, vėliau – Pranciškus Pilsudskis, nuo 1786 m. – Krizostomas (Chrizostomas).

• Viešvėnai kaip miestelis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1567 m.

• 1789 m. Viešvėnuose buvo 14 kiemų.

• Po 1795 m. padalinimo Viešvėnai perėjo carinės Rusijos žinion.

• 1838 m. Viešvėnų gyventojai vėl buvo sukilę (dėl didelių prievolių).

• 1858 m. gyvenvietėje veikė parapinė mokykla.

• 1859 m. Viešvėnuose buvo 38 namai, nuolat gyveno 376 žmonės.

• Po 1861 m. Viešvėnai ir jų apylinkės priklausė Žarėnų valsčiui.

• 1863 m. miestelyje gyveno 376 žmonės.

• XIX a. Viešvėnuose vykdavo prekymečiai.

• 1915 m. įsteigta privati mokykla.

• 1918 m. pab. ar 1919 m. pr. atidaryta valstybinė pradžios mokykla. 1949–1961 m. Viešvėnuose veikė septynmetė mokykla. Nuo 1962 m. ji – aštuonmetė, nuo 1984 m. – vidurinė.

• 1923 m. birželio 15 d. Viešvėnuose pradėjo veikti pašto agentūra.

• Po II pasaulinio karo Viešvėnai buvo apylinkės centras. Tuo laiku čia suformuota infrastruktūra, būdinga sovietmečio Žemaitijos miesteliams (veikė mokykla, paštas, medicinos punktas, kolūkio administracija, kultūros namai, biblioteka, keletas komunalinio aptarnavimo įstaigų).

• 1923 miestelyje gyveno 244, 1959 m. – 263, 1970 m. – 297, 1979 m. – 479, 1989 m. – 523 žmonės.

• 2002 m. veiklą pradėjo Viešvėnų kaimo bendruomenė.

• 2003 m. iškilmingai atšvęstas Viešvėnų pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750 metų sukaktis, įvyko Žemaičių akademijos vasaros konferencija.