|
|
|
|
||
  
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
VALUŽIENĖ UONA: ŽEMAITĖŠKĖ EILIERŠTĒ
- Slinkis
Eso nelabā paslonkos, Sosėvielės, bet išronkos, Darba tēp ėr netoriejau, No, ė dėrbtė nenuoriejau. Vėsė slinkio jau vadėna, Vėsė lėižovius kabėna. Pu šiukšlīnus slompėniejau, Jau ė kelniu netoriejau. Atsėrada labdarėnės, Aš sakau: Jau duolėrėnės. Vėskuo veltou ka pridiejė, Mon ė akis ėšvarviejė. Dabar jau skaitaus pri puonu Kelnės so luopās pri šuonu. Unt keporės bumbuolielis, Kap rauduons kuoks vobulielis. Vėins batielis ba kolnėis, Lėkau raišos ėš naktėis. Gal ož negalė pridies, Je i kolnis neveizies. So velnio Bėnt so velnio sosėdiejē, Ka tēp bepruočioutė pradiejē. Plaukus vėsā nosėskota No, tėkrā vėsā pasiota. Kon tėi žmuonės pasakīs, Ka tuoki plėkši pamatīs: Kelē par kelnės ėšlinda, Cvambals ausie jau ispringa. Mes toriejuom tėkrā giedas. Ėškėntiejuom vėsas biedas. Ė grondėniu nenešiuojiem, Nomėi naktimis mėiguojiem. Dabar jau kėta gadīnė, Kon primīnė, ton sotrīnė. Vėsus plėkus vėsor ruoda, Ė gīventė nosėbuoda.
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 2001 |
|
|
|
|
|