Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

VALUŽIENĖ UONA: ŽEMAITĖŠKĖ EILIERŠTĒ

Slinkis
 
Eso nelabā paslonkos,
Sosėvielės, bet išronkos,
Darba tēp ėr netoriejau,
No, ė dėrbtė nenuoriejau.
 
Vėsė slinkio jau vadėna,
Vėsė lėižovius kabėna.
Pu šiukšlīnus slompėniejau,
Jau ė kelniu netoriejau.
 
Atsėrada labdarėnės,
Aš sakau: „Jau duolėrėnės”.
Vėskuo veltou ka pridiejė,
Mon ė akis ėšvarviejė.
 
Dabar jau skaitaus pri puonu –
Kelnės – so luopās pri šuonu.
Unt keporės – bumbuolielis,
Kap rauduons kuoks vobulielis.
 
Vėins batielis ba kolnėis,
Lėkau raišos ėš naktėis.
Gal ož negalė pridies,
Je i kolnis neveizies.
So velnio
 
Bėnt so velnio sosėdiejē,
Ka tēp bepruočioutė pradiejē.
Plaukus vėsā nosėskota –
No, tėkrā vėsā pasiota.
 
Kon tėi žmuonės pasakīs,
Ka tuoki plėkši pamatīs:
Kelē par kelnės ėšlinda,
Cvambals ausie jau ispringa.
 
Mes toriejuom tėkrā giedas.
Ėškėntiejuom vėsas biedas.
Ė grondėniu nenešiuojiem,
Nomėi naktimis mėiguojiem.
 
Dabar jau kėta gadīnė,
Kon primīnė, ton sotrīnė.
Vėsus plėkus vėsor ruoda,
Ė gīventė nosėbuoda.

 

 

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija