- Ekslibrisų autoriai - tiek
profesionalai lietuvių, latvių, lenkų, ukrainiečių dailininkai,
tiek mėgėjai.
- Kaip atsirado šios miniatiūros?
Vienus patys jų savininkai užsakė, kitus bendradarbiai
jubiliejaus proga paprašė dailininkų sukurti savo
kolegoms, dar kitus dailininkai savo iniciatyva sukūrė
draugams ar pažįstamiems.
- XX a. antroje pusėje,
ekslibrisus pradėjus kurti teminėms parodoms,
ekslibrisuose pradėta nurodyti konkrečias darbų sukūrimo
progas, žinomesnių asmenų pavardes.
- Daugiausia ekslibrisų skirta
humanitarams - istorikams, archeologams, etnologams,
folkloristams, muziejininkams, kraštotyrininkams,
knygotyrininkams. Tai paaiškinama tuo, kad humanitarai
daugiausia turi reikalų su knyga. Iš institucijų dažniausiai
ekslibrisai skiriami bibliotekoms, muziejams, mokykloms.
- Kas vaizduojama ekslibrisuose
ir kaip?
- Kiekvienas dailininkas turi
savo braižą. Žmonės, kiek daugiau susipažinę su lietuvių
ekslibrisais, dažnai iš karto, vos tik pamatę kūrinėlį,
gali nurodyti jo autorių.
- Tradiciniuose ekslibrisuose
dažniausiai būdavo vaizduojama knyga, kartais dar ir pelėda.
Pasitaiko minėti motyvai ir šių dienų ekslibrisuose. Dažniausiai
juose gali pamatyti knygą, o kartais dar ir su sėjėju, t.
y. žinių sėjėja. Jei ekslibrisas sukurtas vaikų bibliotekai,
tai jame pavaizduoti ir vaikai (E. Labutytės ekslibrisas
Tauragės vaikų bibliotekai).
- Jei žmogus dailininkui užsako
sukurti ekslibrisą konkrečia tema, jis ta proga gali
pateikti ir jo norimam siužetui sukurti reikalingą piešinį
ar nuotrauką. Jei to užsakovas nenurodo, dailininkas dažniausiai
kuria ekslibrisą jame išryškindamas adresato profesiją.
- Etninės kultūros tyrinėtojams
ir kraštotyrininkams skirtuose ekslibrisuose dažnai galime
pamatyti liaudies kultūros objektus - malūną, klėtį,
varpinę, koplyčią, stogastulpį, kryžių geležinę
viršūnę, vartus, trobesius ar atskiras jo dalis: prieangį,
duris, langą, lėkį. Iš retesnių etnografinių realijų
minėtinos vežėčios, medinė taurė. Tyrinėjant
rinkinyje sukauptus ekslibrisus, skirtus žemaičiams, nesunkiai
galime atpažinti čia įamžintą Platelių varpinę, D.
Poškos Baublius, kitas Žemaitijos garsias vietas. Matyti,
kad tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos dailininkai
studijuodami yra išklausę lietuvių liaudies meno kursą,
ta tema nemažai skaitę knygų, peržiūrėję katalogų,
neblogai žino mūsų liaudies kultūros realijas, ypač tautodailės
kūrinius, ir juos panaudoja kurdami ekslibrisus.
- Archeologams skirtuose
ekslibrisuose dažnai įamžinami kasinėjimų radiniai -
segės, apyrankės, smeigtukai, skulptūrėlės. Folkloristams
sukurtuose darbuose dominuoja mitologinės būtybės.
- A. Načiulio miniatiūroje,
skirtoje Žemaičių muziejui Alka, pavaizduota kraičio
skrynia - visokių gėrybių saugotoja.
- Kartais šio žanro kūriniuose
autoriai nurodo ir ekslibriso adresato darbo vietą. Štai
E. Labutytė, kurdama ekslibrisą Telšių vyskupui Antanui
Vaičiui, nupiešė Telšių katedrą. o R. Merkienės kūrinėlyje,
skirtame Birutei Kulnytei, matome Lietuvos nacionalinio
muziejaus pastatą. Žibuntas Mikšys Zenonui Ivinskiui
skirtoje miniatiūroje nupiešė viduramžių pilies bokštus.
- Knygotyrininkų ir bibliofilų
ekslibrisuose galime pamatyti į viršų iškeltą spinduliais
apsuptą knygą (V. Kosciuška - V. Biržiškai), knygų kaugę
(R. Savickas - J. Šimkui) ar į aukštybes pakilusią sparnuotą
knygą (L. Pocius - mokytojui A. Brazauskui).
- Ekslibrisuose, skirtuose
konkretiems mokslininkams, kartais pavaizduojami ir adresatų
tyrinėtų asmenybių portretai, pvz., P. Galaunė M.
Biržiškai skirtame ekslibrise pavaizdavo A. Mickevičių,
V. Jakštas - V. Mykolaitį-Putiną darbe, skirtame J. Lankučiui.
Kryžių ir kalvystės tyrinėtojo A. Stravinsko
ekslibrisuose - tradicinės arcitektūros objektai, meniniai
geležies dirbiniai.
- Taikomojoje tekstilėje tulpės
motyvą ypač populiarino dailininkai Antanas ir Anastazija
Tamošaičiai, ne išimtis ir jų ekslibrisai. Štai A. Tamošaičio
sukurtame ekslibrise, skirtame žmonai, sukomponuotas visas
tulpių ratas.
- Žemaitijos praeities tyrinėtojo
Vito Valatkos ekslibrise dailininkas Vytautas Valius nupiešė
Žemaitijos regiono simbolį mešką. A. Čepauskas Žemaičių
žemės žurnalo redaktorei D. Mukienei skirtą šiuolaikine
kompiuterine technika sukurtą ekslibrisą švelniai
primargino šio žurnalo užrašais. A. Švažas rašytojo
Eugenijaus Ignatavičiaus ekslibrisą papuošė pegasu.
- Žemaitis ekslibrisų meistras
Valerijonas Jucys mėgsta komiškus siužetus. Jo darbuose
dažnai gali pamatyti kates, šunelius, įvairius erotinius
vaizdus, tad, kurdamas ekslibrisą šiam dailininkui, P.
Šiaučiūnas taip pat pasirinko humoristinę temą ir nupiešė
V. Jucį, važiuojantį mažu vaikišku dviratuku.
- S. Medytės įvairiems
asmenims sukurtuose darbuose dažni medžio ir paukščio motyvai.
- Dailininkai ekslibrisuose
kartais nupiešia ir autoportretus (A. Jucys, Č. Kontrimas)
ar savo kolegų portretus (J. Klimanskas ir P. Šiaučiūnas
- A. Čepausko).
- Pasitaiko ekslibrisų, kuriuose
pagrindinis motyvas būna adresato vardo ir pavardės pirmosios
raidės arba tik vardo pirmoji raidė (kolekcininkui,
gavusiam tokį kūrinį, dažnai tenka pačiam išsiaiškinti,
kam konkrečiai tas darbas sukurtas). Kartais ekslibrisą
paįvairina jame pavaizduoti augalų, medžio šakelių,
paukščių ar kitokie motyvai. Panaudojami ir etnografinių
objektų piešiniai, saugomi archyvuose.
- Ekslibrise dailininkas ne
visada vaizduoja konkretų daiktą. Pasitaiko tokių miniatiūrų,
kurių turinį galėtų paaiškinti tik patys jų kūrėjai.
Kelių tokių autorius - V. Kisarauskas. Anot jo paties, dailę,
kaip ir muziką, reikia ne suprasti, o pajusti.
- Didžiai margas ekslibrisų
pasaulis. Šiais laikais gana dažnai rengiamos jų chronologinės
ir teminės, nacionalinės bei tarptautinės parodos,
kongresai. Lietuvos dailininkai - aktyvūs šių renginių
dalyviai, garsinantys mūsų šalies vardą toli už šalies
ribų.
- Na o ekslibrisų rinkimas
kolekcininkui yra ne mažiau malonus ir užkrečiantis užsiėmimas
negu medžiotojui medžioklė ar žvejui žvejyba. Ekslibrisų
kolekcionavimas turi dar ir didžiulį privalumą - juos
rinkdamas žmogus kaupia ir saugo meno ir kultūros
vertybes, kuriuose užfiksuota nemažai rašytinės informacijos.
