ŽEMAIČIAMS SKIRTI EKSLIBRISAI

Vacys Milius

Vacys Milius. Danutės Mukienės nuotrauka, 2003 Pauliaus Galaunės ekslibrisas, sukurtas Mykolui Biržiškai. 1926 m.
Ekslibrisų autoriai – tiek profesionalai lietuvių, latvių, lenkų, ukrainiečių dailininkai, tiek mėgėjai.
Kaip atsirado šios miniatiūros? Vienus patys jų savininkai užsakė, kitus bendradarbiai jubiliejaus proga paprašė dailininkų sukurti savo kolegoms, dar kitus dailininkai savo iniciatyva sukūrė draugams ar pažįstamiems.
XX a. antroje pusėje, ekslibrisus pradėjus kurti teminėms parodoms, ekslibrisuose pradėta nurodyti konkrečias darbų sukūrimo progas, žinomesnių asmenų pavardes.
Daugiausia ekslibrisų skirta humanitarams – istorikams, archeologams, etnologams, folkloristams, muziejininkams, kraštotyrininkams, knygotyrininkams. Tai paaiškinama tuo, kad humanitarai daugiausia turi reikalų su knyga. Iš institucijų dažniausiai ekslibrisai skiriami bibliotekoms, muziejams, mokykloms.
Kas vaizduojama ekslibrisuose ir kaip?
Kiekvienas dailininkas turi savo braižą. Žmonės, kiek daugiau susipažinę su lietuvių ekslibrisais, dažnai iš karto, vos tik pamatę kūrinėlį, gali nurodyti jo autorių.
Tradiciniuose ekslibrisuose dažniausiai būdavo vaizduojama knyga, kartais dar ir pelėda. Pasitaiko minėti motyvai ir šių dienų ekslibrisuose. Dažniausiai juose gali pamatyti knygą, o kartais dar ir su sėjėju, t. y. žinių sėjėja. Jei ekslibrisas sukurtas vaikų bibliotekai, tai jame pavaizduoti ir vaikai (E. Labutytės ekslibrisas Tauragės vaikų bibliotekai).
Jei žmogus dailininkui užsako sukurti ekslibrisą konkrečia tema, jis ta proga gali pateikti ir jo norimam siužetui sukurti reikalingą piešinį ar nuotrauką. Jei to užsakovas nenurodo, dailininkas dažniausiai kuria ekslibrisą jame išryškindamas adresato profesiją.
Etninės kultūros tyrinėtojams ir kraštotyrininkams skirtuose ekslibrisuose dažnai galime pamatyti liaudies kultūros objektus – malūną, klėtį, varpinę, koplyčią, stogastulpį, kryžių geležinę viršūnę, vartus, trobesius ar atskiras jo dalis: prieangį, duris, langą, lėkį. Iš retesnių etnografinių realijų minėtinos vežėčios, medinė taurė. Tyrinėjant rinkinyje sukauptus ekslibrisus, skirtus žemaičiams, nesunkiai galime atpažinti čia įamžintą Platelių varpinę, D. Poškos Baublius, kitas Žemaitijos garsias vietas. Matyti, kad tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos dailininkai studijuodami yra išklausę lietuvių liaudies meno kursą, ta tema nemažai skaitę knygų, peržiūrėję katalogų, neblogai žino mūsų liaudies kultūros realijas, ypač tautodailės kūrinius, ir juos panaudoja kurdami ekslibrisus.
Archeologams skirtuose ekslibrisuose dažnai įamžinami kasinėjimų radiniai – segės, apyrankės, smeigtukai, skulptūrėlės. Folkloristams sukurtuose darbuose dominuoja mitologinės būtybės.
A. Načiulio miniatiūroje, skirtoje Žemaičių muziejui „Alka“, pavaizduota kraičio skrynia – visokių gėrybių saugotoja.
Kartais šio žanro kūriniuose autoriai nurodo ir ekslibriso adresato darbo vietą. Štai E. Labutytė, kurdama ekslibrisą Telšių vyskupui Antanui Vaičiui, nupiešė Telšių katedrą. o R. Merkienės kūrinėlyje, skirtame Birutei Kulnytei, matome Lietuvos nacionalinio muziejaus pastatą. Žibuntas Mikšys Zenonui Ivinskiui skirtoje miniatiūroje nupiešė viduramžių pilies bokštus.
Knygotyrininkų ir bibliofilų ekslibrisuose galime pamatyti į viršų iškeltą spinduliais apsuptą knygą (V. Kosciuška – V. Biržiškai), knygų kaugę (R. Savickas – J. Šimkui) ar į aukštybes pakilusią sparnuotą knygą (L. Pocius – mokytojui A. Brazauskui).
Ekslibrisuose, skirtuose konkretiems mokslininkams, kartais pavaizduojami ir adresatų tyrinėtų asmenybių portretai, pvz., P. Galaunė M. Biržiškai skirtame ekslibrise pavaizdavo A. Mickevičių, V. Jakštas – V. Mykolaitį-Putiną darbe, skirtame J. Lankučiui. Kryžių ir kalvystės tyrinėtojo A. Stravinsko ekslibrisuose – tradicinės arcitektūros objektai, meniniai geležies dirbiniai.
Taikomojoje tekstilėje tulpės motyvą ypač populiarino dailininkai Antanas ir Anastazija Tamošaičiai, ne išimtis ir jų ekslibrisai. Štai A. Tamošaičio sukurtame ekslibrise, skirtame žmonai, sukomponuotas visas tulpių ratas.
Žemaitijos praeities tyrinėtojo Vito Valatkos ekslibrise dailininkas Vytautas Valius nupiešė Žemaitijos regiono simbolį mešką. A. Čepauskas „Žemaičių žemės“ žurnalo redaktorei D. Mukienei skirtą šiuolaikine kompiuterine technika sukurtą ekslibrisą švelniai primargino šio žurnalo užrašais. A. Švažas rašytojo Eugenijaus Ignatavičiaus ekslibrisą papuošė pegasu.
Žemaitis ekslibrisų meistras Valerijonas Jucys mėgsta komiškus siužetus. Jo darbuose dažnai gali pamatyti kates, šunelius, įvairius erotinius vaizdus, tad, kurdamas ekslibrisą šiam dailininkui, P. Šiaučiūnas taip pat pasirinko humoristinę temą ir nupiešė V. Jucį, važiuojantį mažu vaikišku dviratuku.
S. Medytės įvairiems asmenims sukurtuose darbuose dažni medžio ir paukščio motyvai.
Dailininkai ekslibrisuose kartais nupiešia ir autoportretus (A. Jucys, Č. Kontrimas) ar savo kolegų portretus (J. Klimanskas ir P. Šiaučiūnas – A. Čepausko).
Pasitaiko ekslibrisų, kuriuose pagrindinis motyvas būna adresato vardo ir pavardės pirmosios raidės arba tik vardo pirmoji raidė (kolekcininkui, gavusiam tokį kūrinį, dažnai tenka pačiam išsiaiškinti, kam konkrečiai tas darbas sukurtas). Kartais ekslibrisą paįvairina jame pavaizduoti augalų, medžio šakelių, paukščių ar kitokie motyvai. Panaudojami ir etnografinių objektų piešiniai, saugomi archyvuose.
Ekslibrise dailininkas ne visada vaizduoja konkretų daiktą. Pasitaiko tokių miniatiūrų, kurių turinį galėtų paaiškinti tik patys jų kūrėjai. Kelių tokių autorius – V. Kisarauskas. Anot jo paties, „dailę, kaip ir muziką, reikia ne suprasti, o pajusti“.
Didžiai margas ekslibrisų pasaulis. Šiais laikais gana dažnai rengiamos jų chronologinės ir teminės, nacionalinės bei tarptautinės parodos, kongresai. Lietuvos dailininkai – aktyvūs šių renginių dalyviai, garsinantys mūsų šalies vardą toli už šalies ribų.
Na o ekslibrisų rinkimas kolekcininkui yra ne mažiau malonus ir užkrečiantis užsiėmimas negu medžiotojui medžioklė ar žvejui žvejyba. Ekslibrisų kolekcionavimas turi dar ir didžiulį privalumą – juos rinkdamas žmogus kaupia ir saugo meno ir kultūros vertybes, kuriuose užfiksuota nemažai rašytinės informacijos.

© Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija