Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2002 m. Nr. 3
EUROPOS SĄJUNGOS REGIONO INSTITUCINĖS SANDAROS PAGRINDINIAI BRUOŽAI 

Vygandas Čaplikas

Šiaurės Karelijos (Suomija) regiono institucinės sandaros schema

ES regioninės politikos esmę sudaro keturios pagrindinės sritys: teisinė bazė, institucijos, programos ir finansai. Jei kuri šių sričių tinkamai neišspręsta ar veikia blogai, negalime tikėtis viso regiono (krašto, žemės) sėkmingos plėtros. Itin svarbi yra institucijų sritis, nes ji praktiškai įgyvendina regioninę politiką, pasiekia numatytus rodiklius ūkio, kultūros ir gyventojų socialinės gerovės srityse.
Dabartiniu metu ES veikia daugiau negu 200 savivaldos regionų, visi jų turi savitas, palaipsniui sukurtas institucines sandaras. Bet, nežiūrint vidinių skirtumų, visur galime surasti bendrų panašumų, kiekviename regione išskirti šias svarbiausias dalis: 1. Valdymo; 2. Informacijos ir mokslo; 3. Ūkio; 4. Kultūros; 5. Kitas arba likusias institucijas. Šio straipsnio tikslas tokioje sudėtyje pateikti vieno iš ES savivaldos regionų – Suomijos Šiaurės Karelijos – institucijų sandarą, parodyti kaip ji sudaryta, kaip veikia. Šių metų „Žemaičių žemės“ pirmame numeryje jau buvo pateikta šio Suomijos regiono schema, jos vieta šalies žemėlapyje, todėl iš pradžių priminsiu tik pagrindinius rodiklius.
Šiaurės Karelijos regiono žemėlapis >
 
Šiaurės Karelija (suom. Pohjois Karjala) dėl šiaurėje retesnio apgyvendinimo turi tik 180 tūkst. gyventojų. Tačiau krašto plotas nemažas ir prilygsta beveik ketvirtadaliui Lietuvos ploto, sudaro 17,7 tūkst. kv. km. Sostinė – Joensuu miestas, jame gyvena 51 tūkst. gyventojų. Kraštas turi savo vėliavą, herbą ir himną. Istorinės spalvos – juoda ir raudona, tuo tarpu visos Suomijos – balta ir mėlyna.
Pateiktoje krašto institucijų schemoje pati svarbiausia – valdymo dalis yra centre. Regiono valdymui yra pritaikytas labai paprastas ir racionalus modelis. Aukščiausiąjį organą – regiono tarybą – sudaro deleguoti vietos savivaldos deputatai. Krašte yra 19 savivaldybių, jos į centrinę regiono tarybą deleguoja po du deputatus. Sostinei skirtos 4 vietos, tokiu būdu visą regiono tarybą sudaro 42 deleguoti deputatai. Suomijos regioninės savivaldos pagrindų įstatymas reikalauja išlaikyti politinį balansą, todėl kiekviena savivaldybė deleguoja tik tuos deputatus, kurių partijos paskutiniuose rinkimuose gavo daugiausiai balsų.
Kadangi regioninę tarybą sudaro vietos savivaldos atstovai, tai pats regionas yra tų savivaldybių visuma, tam tikra jų sąjunga. Tad, tikrasis regiono pavadinimas: Šiaurės Karelijos Sąjunga. Regioninė taryba turi samdomą aparatą. Jame dirba apie 30 įvairių sričių specialistų. Jie pasiskirstę į skyrius ir įvairias grupes, kurios sprendžia įvairius ūkio, kultūros, gamtosaugos, socialinius ir kt. panašius klausimus. Keli darbuotojai užsiima vien tik ES programomis, palaiko artimus ryšius su Briuseliu. Regionas ten turi ir savo diplomatinę atstovybę.
Antrajai institucijų daliai – informacija, mokslas ir mokymas – tenka ypatingai svarbus vaidmuo, nes tai viso regiono intelektualinis potencialas, jo ryšiai su savo šalimi, Europa ir pasauliu. Suomijai 1995 m. įstojus į ES, šalies regionai labai pradėjo stiprinti šią dalį, nes, be savo intelektualinių pajėgų, sunku plėtoti tas prioritetines sritis, kurios iškeltos regionams: kultūrinio identiteto stiprinimas, mokslo ir naujų technologijų plėtra, pasiruošimas pereiti į žinių visuomenę.
Šiaurės Karelija prieš kelerius metus, padedant ES, įsteigė didžiulį informacinį centrą CARELICUM, kuris veikia 4 aukštų pastate. Dabar čia viskas viename name: kompiuterizuotas krašto muziejus, parodų salės, išsami kultūrinė regiono informacija, bilietų pardavimas į įvairiausius renginius. Galima išsinuomoti patalpas net šeimos šventėms ir taip priartėti prie krašto šaknų, jo istorinių ištakų.
Suomijai įstojus į ES, Šiaurės Karelija baigė sukurti ir savo aukštojo mokslo sistemą, kurią sudaro: universitetas, politechnikos institutas, konservatorija ir liaudies arba laisvasis universitetas, kuriame galima įsigyti žinių iš įvairiausių sričių – stojančiųjų amžius ir išsilavinimas neribojamas. Anksčiau Karelijos institutas veikė Joensuu universiteto sudėtyje, dabar atsiskyrė ir tapo šio krašto pagrindine mokslinio tyrimo įstaiga.
Šiame krašte veikia ir visos Europos miškininkystės tyrimo įstaiga – ES miškų institutas. Lietuva yra šio instituto narė. ES padėjo čia įsteigti dar vieną unikalią mokslinę įstaigą (kainavo apie 50 mln. eurų) – Mokslo parką (suom. Tiede Puisto). Tai naujausių informacinių ir gamybinių technologijų centras. Jame susitinka mokslininkai ir praktikai, sprendžiama, kaip greičiau įdiegti mokslinius pasiekimus į praktiką. Minėtomis įstaigomis regionas labai didžiuojasi.
Trečiojoje institucijų dalyje – krašto ūkis.
Šiaurės Karelijos gamta >
 
Suomijai įstojus į ES, šioje srityje taip pat įvyko atitinkami poslinkiai. ES siekia regionų ekonominio išlyginimo, imasi konkrečių veiksmų, kad ir šalys narės prie to prisidėtų. Dėl to keičiasi centrinių šalies įstaigų – ministerijų – veiklos pobūdis. Dabar Suomijos Prekybos ir pramonės ministerijos viena iš pagrindinių funkcijų – garantuoti regionų tolygią ūkinę plėtrą. Šiuo tikslu ji regionuose atidarė savo paslaugų įmones, kurios verslininkams teikia finansinę pagalbą, padeda sudaryti gamybos ir paslaugų programas. Kitos regiono ūkinės institucijos yra Prekybos rūmai, Šiaurės Karelijos eksportas, kas ketveri metai rengiamos tarptautinės regioninės mugės KARJALANMESSUT. Šių mugių organizatoriai 2000 metais pirmą kartą pakvietė ir Lietuvos stambaus regiono – Aukštaitijos – verslininkus dalyvauti minėtame tradiciniame renginyje.
Krašto Kultūros institucijų dalis – itin savita ir gerai išplėtota. Kaip ir kituose Europos regionuose, taip ir čia kultūrinio savitumo išlaikymu, istorinio paveldo globa, pirmiausiai pradeda rūpintis kultūros draugijos. Karelų draugijos vaidmuo čia taip pat nemažas, ji ypač daug nuveikė Suomijai atgavus nepriklausomybę. Tačiau patyrė ir nesėkmių, nes karo metais, praradus istorinę karelų sostinę – Viipuri (Vyborgo) miestą, teko persikelti į Joensuu. Tuoj po karo čia buvo pastatyti karelų bendruomenės rūmai – KARJALANTALO, užbaigtas įrengti muziejus po atviru dangumi Lieksos mieste.
Dideliu savitumu išsiskiria Karelijos etnokultūros centrai. Vienas jų veikia prie Nurmes miesto ir yra universalaus pobūdžio. Jame atliekamos karelų dainos ir šokiai, veikia liaudies teatras, vyksta karelų poezijos šventės, folkloro festivaliai, atidarytas kareliškų valgių restoranas. Kitas etnocentras yra Ilomantsyje. Jis specializuojasi etnomuzikoje, čia nuolat kankliuojama, veikia etninių patiekalų restoranas, keli muziejai. Toks etninės kultūros sutelkimas, kompleksiškumas labai patogus lankytojams. Turistai, atvykę iš bet kurios pasaulio šalies, žino, kad tik čia pajus tikrą karelišką kultūrą, jos autentiškumą ir grožį. Be minėtų vietovių, Joensuu garsėja kasmetinėmis karelų dainų šventėmis, o Riakiulė – folkloro festivaliais. Šios mažos gyvenvietės etnografinis ansamblis „Viarttinia“ apkeliavo jau visą pasaulį.
Penktai – paskutiniajai regiono institucijų daliai – priklauso aplinkosauga, sportas ir sveikatos apsauga. Šiaurės Karelija pasižymi gražiu kraštovaizdžiu, čia daug saugomų teritorijų, tarp jų net šeši nacionaliniai parkai. Krašto ežerai, protakos tarp jų, teikia galimybių turėti daug vandens turizmo trasų, plėtoti žvejybą. Regionas turi vieną ypatingą, beveik 300 km reprezentacinę žiedinę turistinę trasą aplink Pielinen ežeryną. Ja važinėjama automobiliais. Čia galima susipažinti beveik su visomis šio krašto įdomybėmis. Kasmet vyksta ir garsusis daugiadienis karelų plaukimas valtimis, kuris pritraukia tūkstančius dalyvių. Čia svarbiausia ne tiek būti pirmam, bet turėti noro ir valios išsilaikyti apie šimto kilometrų vandens trasoje.
Pateikta ir aptarta vieno iš ES savivaldos regionų – Šiaurės Karelijos – institucinė sandara teikia kiek supaprastintą, bet principinį regiono kultūros vaizdą. Čia atsispindi bendra regioninės politikos tendencija – plėtoti savo krašto mokslą, kultūrą ir ūkį. Be atitinkamų institucijų, jų suderinto veikimo, to neįmanoma pasiekti. Mums ruošiantis stoti į ES yra būtina stebėti ir nagrinėti atskirų šalių regionuose vykstančius procesus, nes jų nepažinę negalėsime sėkmingai pasinaudoti visais regioninės politikos privalumais.

Iliustracijos iš ŽKD IKC rinkinių

 

Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija