Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

T a u z a i
 
Tvarkdaraičio šventės
 
Žaneta Skersytė
 
Šešiolika metų mosėdiškiai neįsivaizdavo savo vasarų be tradicinės Tvarkdaraičio šventės. Metuose vieną dieną miestelyje išsirikiuodavo ilga eisena ir žmonės pasukdavo pagerbti gražiausių sodybų šeimininkų, pabarti netvarkingųjų. Įdomu būdavo visiems ir visi nekantraudavo sužinoti, kas iš to didelio būrio gražių Mosėdžio sodybų šeimininkų bus geriausiai įvertintas, apdovanotas, prie kieno namo sienos bus prikaltas naujas gražiausią sodybą žymintis medalis.
Dabar miestelio tvarkymo tradicijas puoselėja se-niūnijos darbuotojai, į klubą susibūrusios Mosėdžio ben-druomenės moterys. Kurdami naujas tradicijas, mies-telio žmonės neužmiršta ankstesniųjų. Viena iš jų – Tvarkdaraičio šventė.
 
1973 m. mosėdiškiai sumąstė, jog atėjo laikas skatinti žmones ne tik tvarkingai, bet ir gražiai gyventi, prie sodybų sodinti ne tik daržoves, bet ir dekoratyvinius augalus, gėles. Tuo metu Mosėdyje dirbusiam Jonui Zalepūgai ir Mosėdžio darželio vedėjai, moterų tarybos pirmininkei Stasei Paulauskienei kilo mintis, kad apylinkės sodybų apžiūros rezultatus reikia susumuoti, paskelbti teatralizuotoje miestelio šventėje. Idėją palaikė gydytojas Vaclovas Intas, jau garsėjęs tuo, kad išpuošė savo sodybą akmenimis.
Idėją paversti „kūnu“ ėmėsi tuo metu Mosėdyje labai aktyviai dirbusi moterų taryba (jos iniciatyva tais metais buvo organizuojamos įvairios vakaronės, seminarai, išvykos, susitikimai; anot S. Paulauskienės, siekta suburti miestelio gyventojus, praturtinti jų  gyvenimą).
Paskelbus sodybų tvarkymo apžiūrą, moterų taryba sudarė kelias vertinimo grupes. Jos aplankė visas miestelio ir jo aplinkinių kaimų sodybas, įvertino jas pagal iš anksto patvirtintą sistemą. Buvo vertinama sodybų švara, tvarka, gėlynai, lauko tualetai ir kt. Sugalvota organizuoti teatralizuotą eiseną ir šventės metu kartu su jos dalyviais aplankyti gražiausiai ir blogiausiai tvarkomas sodybas. Eisenos vyresniuoju buvo pasirinktas Tvarkdaraitis. Jis gražiausių, tvarkingiausių sodybų šeimininkams turėjo įteikti medalius, nevaleikoms – šluotas. Šventės šūkis buvo „Švara – sveikata“.
Renginys užtrukdavo gana ilgai. Kelių valandų prireikdavo vien  miestelyje lankant gražiausias sodybas. Apžiūros rezultatai būdavo skelbiami gražiausiose sodybose ir vakare surengtoje apylinkės žmonių gegužinėje. Gražiausių sodybų šeimininkai iš pradžių būdavo apdovanojami iš medžio išdrožtais medaliais. Vėliau Telšiuose buvo užsakyta išlieti atitinkamus metalinius medalius. Kiekvienas mosėdiškis laikydavo didžiule garbe pritvirtinti tokį medalį prie savo namo sienos. Tvarkos ir grožio sąjūdis greitai apėmė visą miestelį ir apylinkę, net tolimesnes gyvenvietes. Vis dėlto kasmet atsirasdavo ir tokių, kuriems Tvarkdaraitis šventės dieną būdavo priverstas šluotą į kiemą atitempti. Net ir patys nevalyviausi rausdavo tokią „dovaną“ gavę ir dažniausiai pasistengdavo pasitaisyti, kad kitais metais ta gėda jų sodybą aplenktų.
Tvarkdaraitį lydėdavo gausi palyda: velniai (netvarkingiems pagąsdinti), korespondentai (geriausiems aprašyti) ir kt. Palaipsniui tos šventės pradėtos vadinti Tvarkdaraičio vardu. Organizuojant jas, kasmet būdavo siekiama žmones kuo nors nauju ir ypatingu pradžiuginti, todėl keisdavosi ne tik šventės eisenos vyriausiojo palyda, bet ir renginio scenarijus. Teatralizuota  eisena gyvavo tol, kol buvo lankomos tik Mosėdžio miestelio sodybos.
Daugelį metų Tvarkdaraitį vaidinęs Pranas Lukošius šiandien, prisimindamas šią miestelyje tvirtai šaknis įleidusią tradiciją, pirmiausia linkęs vaizdžiai pasakoti apie šventės eiseną. Ji būdavo ilga ilga. Susirinkdavo daugybė žmonių, atvažiuodavo nemažai įvairių transporto priemonių. Priekyje – išpuošti, arklių traukiami vežimai, kuriuose išdidžiai sėdi Tvarkdaraitis, po jų – sunkvežimiai, automobiliai. Žmonėms tai buvo ypatinga diena. Jai mosėdiškiai  ruošdavosi ilgai. Daugelis žmonių tais metais, puošdami savo sodybas, parodydavo itin daug išmonės ir pasiekdavo puikių rezultatų. Tuo džiaugdavosi ne tik jie patys, bet ir kaimynai, svečiai, gražiausios miestelio sodybos buvo įtrauktos į ekskursijų maršrutus. Mosėdiškių sodybose ypač išradingai buvo įkomponuojami akmenys. „Akmenų liga“, kuria pirmasis „susirgo“ gydytojas V. Intas, užkrėtė visą Mosėdį ir pavertė miestelį muziejumi po atviru dangumi.
Šventė būdavo reikalinga žmonėms. Pranas Lukošius iki šiol atsimena vieną šventės metu gražiai pagerbtą senuką, kuris, išklausęs pagiriamųjų žodžių, labai susigraudino, pravirko ir pasižadėjo kitąmet sodybą dar gražiau išpuošti, nes niekada ir iš nieko dar nebuvo sulaukęs tiek pagarbos, gerų žodžių kaip dabar...
Apie Mosėdyje vasarą vykstančias gražiausių sodybų šeimininkų pagerbimo šventes anais metais plačiai rašė spauda, ne kartą rodė televizija, pasakojo radijas. Iš Mosėdžio po visą Lietuvą paplito tradicija skatinti žmones tvarkyti savo sodybų aplinką, puošti ją gėlėmis, retais dekoratyviniais augalais. Pastarųjų nemažai išaugindavo gydytojas V. Intas. Sodinukais jis pasidalindavo su kitais mosėdiškiais o šie, jų pasidauginę, ir toliau gyvenantiems žmonėms nepašykštėdavo. 
Tvarkdaraičio šventės Mosėdyje buvo organizuojamos iki 1989 m. Paskutiniais šventės egzistavimo metais masinio sodybų lankymo nebebūdavo. 10 gražiausių seniūnijos sodybų aplankydavo ir jas medaliais papuošdavo Tvarkdaraitis ir jo palyda (dvi tautiniais rūbais pasidabinusios merginos), o kiti sodybų šeimininkai būdavo apdovanojami švenčių metu. Iširus kolūkiui, nebeliko pagrindinio šventės rėmėjo, nebeliko ir kas rūpinasi jos organizavimu, tad vieną vasarą Tvarkdaraitis mosėdiškių sodybų ir nebeaplankė.
Tradicija tvarkyti ir puošti sodybas Mosėdyje gyva iki šiol. Nuo 1995 m. Mosėdžio seniūnijoje vėl pagal seną tradiciją išaiškinamos gražiausios sodybos (20 kasmet) ir Žolinių atlaidų metu  pagerbiami, apdovanojami jų šeimininkai.
Taigi mosėdiškiai, kaip ir anksčiau, žino, kas yra grožis, kokia jo vertė, moka skoningai tvarkyti savo sodybų aplinką, neblogai ją ir tvarko, tačiau apie Tvarkdaraičio šventę, didelę ir gražią, kalba su nostalgija. Ar ji sugrįš į Mosėdį?
Jei žmonėms to tikrai reikės, tikriausia, sugrįš...

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija