Į pradžią

 Į pradžią

 
Švėntuojie, pri Baltėjės jūras
 
Vaitkos Kēstotis
Ton vakara Saulė lēduos i vakarus...
Vasara ėlgiau naožtroka – tik anā skėrta laika. Dėinas ejė trumpīn ė trumpīn. Vo vėina karta stuojė laiks, kumet dėina so naktė para gava dalintėis po līgē...
Līgė, līgedėinis – jau tėkrāsis rodou. Žaloma atsėtraukė, gīvībė pasėsliepė (rogē žmuonium po žemė pakavuotė...).
Atkurtas „Birutės“ kalnas Šventojoje. Vaitkaus Kęstučio nuotraukaGamtuos apsėmarėnėms, žmuogaus nusėramėnėms...
Tīlē žmuonis tėldīdavuos,
Tīlē bova anėi pratėn,
Tīlē bova anėi pratėn
Alku dėivus toriedamis. *
Tonkē pavakarēs pri mūsa jūriu mariu renkas žemaitē ėš Palonguos ė Klaipiedas, ėš Mažeikiu ė Plungės, ėš vėsuos Žemaitiu žemės. Šalėp Švėntuosės īrėngtuo dongaus stebīkluo-alkė ** anėi palīd ė Saulė, katra lēdas tėisē i vakarus.
Švėntuosės miestielis ė Švėntuosės opė... Muoksla žmuonium atrasta senuobėnė Švėntuosės gīvenvėitė, kor dar bova išlėkosės apeigės lazdas, padarītas ėš brėidė raga, dvėmetrėnis stolps (apeigėnis ?), katramė ėšskuobta žmuogaus (dėivībės ?) galva, daug kėtū krašta tīrinietuoju diemesi patraukusiu senuovėniu daiktū.
Nu sena če toriejė būtė ėšskėrtėnės vėitas. Anas ton vakara apgaubė alkė oždegta švėntuoji ognės ė švėntas gėismės, sotartėnės, senuosės mūsa dainas...
Geriau dailē pagėiduosem,
Nakāp niekum daug šnekiesem -
Dėivou tėka poikės gėismės,
Vo žmuonelems – niekum kalbas. *
Stebīkla atstatīta tuoki, kuoki īr bovusi Palonguo, ont Bėrotas kalno. (Po „krėkščiuonėška“ žemaitiu apkrėkštėjėma tėn bovosė stebīkla krīžiaus nešiejē sogriuovė ė sodegėna.) Senuojie vėituo atkortė stebīkla nebišejė – Palonguos Bėrotas kalns šēs laikās tor kėta paskirti, ėr daug kas būtom nekontėns, je vėina dėina ana pasėkeistom. Tumet kelė tėkrė šiuo krašta žemaitē, vaduovaujemė Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skīriaus seniūna Narmonta Augostė, pradiejė ėiškuotė kėtuos vėitas stebīklā atstatītė. Atrada ėr sovadėna Žemaitėjės liaudės meistrus i stuovīkla, katruo anėi ėr pradiejė druožtė tuokiuos stebīkluos senuovie stuoviejusius stolpus.
Vieliau stebīkluo-švėntuovie atsėrada ėr Praomžiou skėrts suosts. Švėntīklas pastatīms – pasaulė sotvierėma pakartuojėms...
Matīdamė, kap poikē palongėškē pasėrūpėna sava krašta žīmiausė stebīkla-švėnuovė, sosėmāstuom… A rasės mūsa laikās kėtū tuokiū truopniū žemaitiu, katrėi atkors pri Baltėjės jūras ė kėtuos Žemaitiu žemės vėituos rondamas dongaus stebīklas-observatuorėjės, dar vadėnamas ėr senāsēs astruonuomėnēs kalėnduorēs...
Švėntuojie atkortamė Alkė sostatītė stolpā, ėšrašītė runu žėnklās, ruoda Saulės, Mienesė ė kėtum dongaus „gīventuoju“ jodiejėma („gīvenėma“). Pagal ton metu rata sokėmuos senuovie žīnē liōb pasakītė švėnta laika ė noruodītė, kuokės gėismės gėiduotė, kam aukas aukuotė...
- Kam’, Jumīti, to goliejē
Par šėn trumpa vasarelė?
- Patem’ lauka vėdorelie
Po pėlkoujo akmėnelio. *
Latviu Jumītis – gīvībės īvaizdis. Kāp ton sliepėni galiejė vadintė žemaitē? A par Daguotovės-Daguos švėntė (la. Jumības), katra galiejė sotaptė so līgedėinio, bova aukuojemas aukas dievībiems, katruos gluobuojė pruotieviu gīvībė, derlio? Vo gal tiktās Praomžiou?..
Aukštiau gėid cīrolielis
Ož vėsus paukštelius;
Aukštiau Dėiva ėšmintelė
Ož šin vėsa pasaulieli. *
 
Paaiškėnėmā:
Tekstā vertėmams i žemaitiu kalba pajimtė ėš šiū publėkacėju:
* Brastinis E. Dievturių sielmokslis arba teoforų katekizmas: senovės latvių tikybos mokymas.- Kaunas: Archyvas indeksas, 1994.
** Tamaševičius S. Palangos „Ginties“ alka: senovės lietuvių observatorijos paslaptis / Žemaitiu žemė.- 1994.- Nr.1(2).- P.13-14. 

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija