Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

Bruoliu latviu, estu žemie:
Rūpesnis gīvoujė regėjuonu kultūras tradicėjė

Danutė Mukienė

Regėjuonu kultūras, kalbū (tarmiū), katruos gīvas ėr vartuojemas Lietovuo, ėšsauguojėma klausėmā paskotėnēs metās i diskusėjė itrauk vės daugiau Lietovuos žmuoniū. Valdiuos vīrā, ėšgėrdė, ka žemaitē ėr kėtū Lietovuos etnuograpėniu regėjuonu kultūras žmuonis reikalaun, ka par naujoujė Lietovuos administracėnė reforma apskritis (anas gal ėr sritiems, kraštās, žemiems vadintė) būtom sodarītė istuorėškā sosėformavusiu regėjuonu pagrindo ėr atėtėkto anū rėbas, kraipa oustus ėr miegėn aiškintė, ka net šēs laikās, ka Lietova ruošas taptė Euruopas Sājungas narė, anėi nu tuokė sprėndėma gal atsėsakītė, nes Lietovā šiou laiko svarbesnės esontės ekuonuomėnės pruoblemas.
Ne vėina karta, daugiausē prīš rinkėmus, Lietovuo ėš valdiuos žmuoniū gėrdiejuom, ka regėjuonu rēkalams būs skėrama daugiau diemesė: „Va va soregoliousem ekuonuomikas, nosėkalstamoma, banku, socelėnius rēkalus ė jau tumet tėkrā atsėdiesem kultūrā, švėitėmou”. Bet… Metā eit, vuo tėms kultūras ėr švėitėma rēkalams kap neatlėikt laika ėr piningū, tēp ėr neatlėikt. Par tou laika mūsa kaimīnā latvē ėr estā ja ne vėina praktini žingsni padarė tuo sriti. Anū priimtė sprėndėmā garantoun nuolatėni valstībės rūpėnėmuos reguojuonu kultūras paveldo, valstībėnės kalbuos ėr anuos tarmiū puoseliejiemo. Daug reikšmies īr teikama ėr vėsuomenėniems inicetīvuoms.
1999 m. groudė 29 d. priimtamė Latvėjės valstībėnės kalbuos istatīmė rašuoma, ka valstībė garantoun latgaliu rašta kalbuos, kap istuorėškā sosėdariosės vėinuos ėš latviu kalbuos variantu, išsauguojėma, apsauga ėr puoseliejėma.
Latgale – Latvėjės aukštaitē. Latgalā priklausa Rezeknės, Daugpėlė ėr kėtė rajuonā, katrėi īr rītėnie Latvėjės dalie. Tuo regėjuona istuorėjė ėr kalba tor daug bėndromu so lietoviu, nes latgalē īr aple puora šimtmetiu bovė vėinuo valstībie so lietovēs, nuors, ka XX omžiaus pradiuo ėškėla klausėms, kuokē valstībē ateitie Latgala priklausīs, diel anuos varžies Latvėjė ėr Rusėjė. Noliemė latgalietiu balsū daugoma – anėi nuoriejė pasėlėktė Latvėjės sodietie. Tamė Latvėjės regėjuonė tēp pat kāp ėr Lietovuo vīraun katalėku tėkiejėms. Latgalē kningas sava kalbo leida dar prīš II pasaulėni kara, stebietėnā daug literatūras ėr muoksla kningu šiou kalbo īr ėšleidama paskotėnēs metās. 1992 metās ivyka pėrmāsis Pasaulė latgaliu sovažiavėms. Tuo krašta žmuoniū vėinībė rīškiausē bova pademonstrouta krašta suostėnie Rezeknie – sovažiavėma dėinuoms če bova atėdėngts ėr pašvėntints Latgaliu vėinībė so kėtās Latvėjės regėjuonās simbuolizoujis dėdings paminklos, tapės vėsuos Latgalas simbuolio. Tas paminklos prīš tou do kartus bova sonaikints, bet tas nepaveikė latgalietiu apsėsprėndėma būtė Latvėjės sodietie. Anėi – už Latvėjės vėinībė ėr už Latgalas kultūras, kalbuos išsauguojėma ėr puoseliejėma. Latvėjuo veik Latgaliu kabuos instituts, Latgaliu kalbuos muokītuoju organizacėjė, Latgalas stodėntu cėntros. 5 tūkst. egz. tiražo leidams žornals „Katōlu dzeive”, katramė daug tekstu īr spausdėnama latgaliu kalbo. Išeit Latvėjuo ėr daugiau laikraštiu, žornalu, katrūs tekstā latgaliu kalbo – īprasts reiškinīs. Translioujemas če ėr radėjė laidas latgaliu kalbo. Bent jau musa, žemaitiu, diemesi torietom atkreiptė tas fakts, ka latgaliu kalba jau īr pradieta diestītė ė Latgalas latvėškuos muokīkluos. Oficialē sodarītas latgaliu kalbuos diestīma muokīkluos pruogramas. Tėn, kor par muokėniū ėr tievū apklausas paaiškie, kad īr nuorintiū latgaliu kalbuos muokītėis, latvėškuos muokīkluos īvedamas privaluomas latgaliu kalbuos pamuokas. Daug kor vīkst ėr latgaliu kalbuos fakoltatīvā. Muokītuojems īr organizoujemė latgaliu kalbuos, kultūras istuorėjės diestīma muokīkluos vasaras kursā. Vīkst Latgaluo ėr muokiniū olimpiadas Latgalas istuorėjės, kultūras klausėmās, organizoujemė skaituovu konkursā, katrūs vėsė tekstā – tik latgaliu kalbo. Vākams pruoblemu diel pasėrenkamū kūrėniū nekėlst, nes, kap jau rašīta, latgaliu kalbo kningu īr išleidama daug. Če reikietom prisimintė, ka mūsa pruofesiuonalā rašītuojē vės aiškėn, ka anėi neraša žemaitėškā, nes tuokius anū tekstus dėdėlē mažā kas skaitītom… Prievartas šiou puožiūrio, aiško, negal būtė, bet… I žemaitiu rašītuoju patrijuotėškoma, matīt, būtom pats laiks apelioutė. Miegieju ėr vėns kėts pruofesiuonalu rašītuoju bandīms kortė žemaitėškā paruodė, ka tēp rašont gal pasiektė aukšta menėnė līgė. Kuo gera šėndėin poeta Kobėliaus Justina žemaitėškā parašītė eilieraštē tuoki puopoleroma tor tik diel tuo, ka tou, kou autuorios jaut sava gimtā žemē, ons geriausē gal ėšsakītė ėr išsakė sava muotinos kalbo…
Toriekem vilti, ka tuokiū autuoriu Lietovuo atsėras ė daugiau, ka anėi leis išuorė ėr turėnio vėsėms patrauklės kningas žemaitiu kalbo.
Vuo dabar pasėžvalgīkem po Estėjė, dar vėina mūsa kaimīnėnė valstībė, katra kap ė Lietova so Latvėjė, ruošas taptė Euruopas Sājungas narė.
Estėjuo paskotėnēs metās dėdėlė valstībės rūpestė sosėlaukė vaaromu kalba, katra īr priskėrama pri senūju, jau išnīkstontiu pasaulė kalbū. Tuos kalbuos gaivėnėmou, itvėrtėnėmou sodarīta konkreti valstībėnė pruograma, ėš katruos īr finansoujema Vaaromu kalbuos instituta, katros šiuo sritie dėrb karto su Tartu universiteto, veikla, laikraštė „UMA LEHT” (liet. – „Mūsų laikraštis”) leidība, vāromu kalbuos, Vaaromu krašta kultūras ėr istuorėjės diestīma muokīkluos pruogramu, vaduovieliu parėngėms ėr leidība, vaaromu kalbuos diestīms muokīkluos. Vuo kas par vaduovieliu vaaromu kalbo poikoms, patraukloms! Vartā tus leidėnius, klausās kolegu latviu ėr estu pasakuojėmu aple tou, kėik valstībė anėms paded gaivėnont latgaliu ėr vaaromu kalbas, ėr pradedi mislītė, ka Lietovuo vėsks galietom būtė net geriau so mūsa pagrindiniu etnuograpėniu regėjuonu kalbuoms, je ne valdininku sogebiejėms gražbīliautė, pilstītė ėš kiaura i tošti ėr nenuors ožsėimtė rimto rēkalo.
Pas mumis īr vės aiškėnama, ka Lietova par maža ėr neturtinga valstībė, ka galietom sau leistė tuokė prabonga – pradietė rėngtė lietuoviu tarmiū, krašta istuorėjės ėr kultūras diestīma muokīkluos pruogramas, vaduovelius ėr anus spausdintė, ivestė tas disciplinas i privaluomas muokīma pruogramas. Bieda esonti dar ė ta, ka mūsa muokīma pruogramas esontės tēp vėskuo prigrūstas, ka atskėruoms tarmies, krašta istuorėjės ėr kultūras disciplinuoms tėn nebier vėitas. Bet… Kažėn a tėkrā tėn jau tuos pruogramas tėik turiningas ėr vėsks tuos pruogramuos pajungta tam, ka muokīkla bėngdams vāks gerā žėnuotom tou, kuo anam rēks tuolesnies studėjuos ė gīvenėmė. Kuo gera, ka ne. Tou ruoda ėr baigemūju egzamėnu rezoltatā, tas fakts, ka net 300 tūkst. lietovaitiu, ėiškuodamė ėlgesnė roblė, geriesniu gīvenėma sālīgu, par paskutini dešimtmeti palėka Lietova. Gen ėš Lietovuos skords ėr vargs, bet, matīt, žmuonims daront tuoki sprėndėma, daug lem ėr tas fakts, ka mes šeimuo ėr muokīkluo neėšogduom vākū meilės sava gimtā žemē. Vuo kāp kėtēp, je jau patiuos pėrmuos klasies (tonkē dar onkstiau – vākū darželiūs) atbaiduom sava atžalelės nu gimtuosės muotinas kalbuos, īteikam, ka ana īr negraži. Pu tuo, ka jau ėr torem sālīgas, tinkamā nesopažindėnam jaunima so Lietovuos ėr anuos regejuonu istuorėjė, neėšogduom jaunū žmuoniū pagarbuos sava mažājē Tievīnē – gimtam kraštou (regėjuonou). Tou iruoda ka ė tuoks fakts: prīš kelis metus net pats Atvėruos Lietovuos Fonds, katros šēp jau nerem regėjuonu kultūras pruogramu, davė piningū Žemaitiu istuorėjės vaduovelė, skėrta Žemaitėjės bėndruojė lavėnėma muokīkluoms, parėngėmou ėr išleidėmou. Tou vaduovieli šėndėin jau tor vėsas Žemaitėjės atėtinkamas muokīklas. Vuo keliuos ėš tū muokīklu Žemaitiu istuorėjė īr diestuoma? Ont pėrštu soskaitīsi.
Ruošdamė šiou publikacėjė spaudā, Švėitėma ėr muoksla ministerėjuo pasiiduomavuom, kuokės galėmībės ivairė pruofėlė muokīkluos pamuokuos papėlduomā daugiau diemesė skėrtė tuo regėjuona, katruo veik konkreti muokīkla, kalbā, kultūrā, istuorėjē. Pasėruoda, ka galėmībiu īr nemažā. Rēk tik parėngtė pruogramas, pasėtvirtintė anas (tvėrtėn muokīklas vaduovs, Švėitėma ministerėjė). Gal muokīkluos veiktė ėr gimtuosės kalbuos, krašta istuorėjės, kultūras būrelē. Aiško, če ne tēp gerā, kap ka Estėjės ar Latvėjės pamėnavuotūs regėjuonūs, nier tū disciplinu privaluoma diestīma muokīkluos, bet… Rēk inicetīvas ėš muokītuoju, muokėniū ėr tievū. Tumet pruoblemu netorietom būtė. Vuo tuos inicetīvas, kap tik ėr trūkst. Be Šėlalės rajuona Laukovuos muokīklas kėta pavīzdė, kor būtom kap reikint daug diemesė skėrama regėjuona kalbuos, kultūras, etnuografėjės ėr istuorėjės rēkalams, mums nieks tēp kol kas ėr nepateikė. Vuo juk sālīgas torem. Īr jau miniets Žemaitėjės istuorėjės vaduovielis, īr prof. Girdenė Aleksėndras ėr dr. Pabriežas Jūzapa parėngta „Žemaitiu rašības” kningelė, katrou jau gal ėr mažoujė Žematiu rašībo vadintė. Trūkst tik patiū muokītuoju entuziazma, Švėitėma ėr muoksla ministerėjės rimtesnė puožiūrė i tus rēkalus, tėkra valstībės suinteresuotoma, ka mūsa Lietovuo senē pribrėndusius kultūras ėr švėitėma rēkalus sprēsto euruopietėškā.
Latgalas valdiuos vīrā jau pėlno borno kalb ka darbs Latgalas ėr kėtū Latvėjės regėjuonu kalbuos ėr kultūras puoseliejėma sritie tor perspektīva ėr būs ateitie remams, nes Latvėjė sopront, ka ana Euruopuo be sava regėjuonu, anū savėtoma nereikalinga ėr tėn patekusi greitā ėšnīktom kap sava veida netorinti valstībė.
Tēp tėi valdiuos vīra kalbiejė ėr šiū metu vasara Latgalas krašta Rekavas gī-venvietie vīkstont Latgalas kalbuos muokītuoju asociacėjės ėr Latgalas stodėntu cėntra s organizoutūs ontrūsiūs Latgalas muokytuoju kursūs. Tūs kursūs vėina dėina bova skėrta kaimīninies valstībies sokaupta patėrtē regėjuonu kultūru ėr kalbū puoseliejėma, apsauguos sritie analizē. I tus kursus bova pakveista ėr šiuos publikacėjės autuorė. Toriejuom kou papasakuotė sava sosiedams, džiaugiemies žemaitiu vėsuomenėniu organizacėju iniciatīvuom, darbās. Kad ė kap bebūtom gailo, bet pasakītė, ka mūsa valstībė bent jau pradiejė rimtā rūpintėis istuorėškā sosėformavosēs Lietovuos regėjuonās ėr anū savėtoma ėšlaikīmo, negaliejuom – torem Lietovuos Etnėnės kultūras valstībėnės gluobuos pagrindū istatīma, bet mažā kas i anou diemesė kreip.
Tas ruoda, ka bent jau vėsuomenėniu organizacėju, jodiejėmu pastongas šiuo sritie ateitie negal būtė mėnkesnės nego lig šiuol. Mes, žemaitē, torem ne tik iškeltė sava krašta vieleva, bet, gīvendamė tuo žemie, katruo ta vieleva plevesoun, elgtėis tēp, ka e būtomem mes tuo Euruopas Sājunguo a ne, če ėšlėktom Žemaitėjė, ka če būtom žėnuoms, gerbams ėr puoseliejėms mūsa pruoseneliu ėšsauguots kultūras pavelds, ka če kuožnos rūpintomės gīvoujė krašta kultūras tradicėjė.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija