Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

2003–2004 m. Lietuvoje atlikto gyventojų
kultūrinių poreikių sociologinio
tyrimo išvadų fragmentai
Tekstas parengtas pagal informaciją, skelbiamą LR kultūros ministerijos el. leidinyje http://www.muza.lt
Ø Kultūrinė veikla yra svarbus žmonių laisvalaikio poreikis ir Lietuvoje užima trečią vietą (po bendravimo su šeima ir draugais). Ji svarbesnė moterims, vidutinio amžiaus žmonėms (jaunesniems svarbesnės pramogos, o vyresni dažniau renkasi pasyvų poilsį). Daugiau laiko skirti kultūrinei veiklai dažniausiai trukdo pinigų trūkumas bei kiekybinė ir kokybinė kultūros renginių stoka.
Ø Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina, aktyviausiai lankosi šventėse, mugėse bei koncertuose.
Ø Daugelio kultūros įstaigų lankomumas tiesiogiai susijęs su gyventojų išsilavinimu, amžiumi: kuo jaunesni, aukštesnio išsilavinimo žmonės, tuo jie kultūriškai aktyvesni.
Ø Teatrų, muziejų, parodų, kurių infrastruktūra regionuose yra blogiausiai išvystyta, lankomumas retėja, mažėjant gyvenamosios vietovės dydžiui. Tą pačią tendenciją rodo ir šių įstaigų vertinimas – kuo mažesnė vietovė, tuo mažiau žmonių sako, jog šios įstaigos reikalingos, o jų renginiai patinka. Galima prielaida, kad tendenciją lemia ne vien mažesnės galimybės, bet tai, kad nesant pakankamos pasiūlos, neišugdomi ir šių kultūros įstaigų lankymo poreikiai.
Ø Kas antras Lietuvos gyventojas pažymi bibliotekų informacinę, estetinę funkciją. Didelė gyventojų dalis nesilanko bibliotekose, nes jos netenkina jų poreikių – trūksta reikiamos literatūros.
Ø Mažesniuose miestuose ir kaimuose nesilankančiųjų kino teatruose dalis siekia 63–64 proc. Tai sietina su kino teatrų stoka, blogesne jų įranga mažesniuose miestuose ir ypač kaime.
Ø Kaime kultūros centruose nesilanko 41 proc. apklaustųjų. Taip yra ne vien dėl to, kad kai kuriose kaimo vietovėse kultūros centrų nėra, bet ir dėl prastesnės kaimo kultūros centrų veiklos.
Ø Mėgėjų kolektyvuose, liaudies meno užsiėmimuose dalyvauja kas ketvirtas-penktas tyrimų metu apklaustas žmogus. Šie užsiėmimai populiaresni tarp brandesnio amžiaus (25–59 m.) ir turinčių aukštesnį išsilavinimą žmonių, dažniau moterų.
Ø Mažesnių miestų gyventojai beveik lygiomis dalimis pasiskirsto siūlydami plėtoti pramoginius renginius ir mėgėjų meninę kūrybą (mažiausiai jie suinteresuoti klubine veikla).
Ø Tarp kaimo žmonių, be didžiausios dalies pramogų mėgėjų, dar galima išskirti tuos, kurie remtų mokomuosius, švietėjiškus renginius, ir tuos, kuriems aktualesnė atrodo mėgėjų meninė kūryba (klubinės veiklos palaikytojų kaime mažiausiai).
Ø Dauguma Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad Valstybė kultūrai skiria per mažai lėšų, ši nuostata ypač akcentuojama kaimo vietovėse. Miestelių ir kaimo gyventojai norėtų, kad pagyvėtų kultūrinis gyvenimas.
Ø Daugelio Lietuvos gyventojų nuomone, svarbiausi kultūros renginiai yra šventės ir koncertai, o svarbiausios kultūros įstaigos – bibliotekos ir kultūros centrai.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija