"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2001 m. Nr. 1
TURINYS

ŽYDAI SKUODE

Gediminas Bugaitis

(Pabaiga. Pradžia 2000 m. Nr. 1)

Progimnazija tapo šiek tiek veiklesnė, pradėtas susirašinėjimas su kitomis žydų
gimnazijomis, atidaryta paruošiamoji gimnazijos klasė.
Progimnazija, atsakydama Švietimo Ministerijai į raštą, kuriame buvo klausiama, ar tikrai kitataučiams dėstomi religiniai dalykai, nurodė, kad į progimnaziją priimami mokiniai neskiriant, kokios jie tautybės, o ne žydų tautybės mokiniai beveik visi yra patys išėję iš progimnazijos – tokie yra likę tik 2. Atsakydami į klausimą dėl tikybos, parašė, kad tikyba nėra šiuo metu dėstoma net žydams.
Iš Tarnybos lapo ir pamokų tvarkaraščio sužinome, kad 1921 mokslo metais
atsiranda lietuvių kalbos disciplina, sausio 15 d. tam paskirtas mokytojas Jonas
Kumpikevičius, dirbantis dar ir pašto bei telefono įstaigos viršininku. Lietuvių kalbos mokytojas išsilavinimą buvo gavęs namuose.

Revizija
1922 m. spalio mėnesį Skuodo žydų progimnazijoje .buvo atlikta revizija, kurią atliko B. Kuodaitis. Tokį patikrinimą daryta gavus „skandalingas” žinias iš lietuvių progimnazijos mokytojų. Apie tai buvo kalbėta žydų progimnazijos mokytojų susirinkime, kuriame dalyvavo ir direktorius. Daugiausiai nepasitenkinimo rodė, tikriausia turėjo asmeninių sąskaitų, buvusi progimnazijos mokytoja Bandienė. Ji teigė, kad progimnazijoje dėstoma vis dar rusiškai, mokytojams išmokami ne visi atlyginimai, direktorius savivaliauja ir naudojasi progimnazijos pinigais, chuliganiškai elgiasi su mokytojais, net ,,muša juos per veidą”, o jos vyrą mušęs viešai gatvėje. Aišku, direktorius kategoriškai viską neigė išskyrus paskutinįjį kaltinimą. Manau, sakyti, kad tai buvo tik visuomeninis kvirčas, kilęs iš socialinės nelygybės, pavydo ar panašiai, negalima, nes tikėtina, kad kaltinimuose būta dalis ir tiesos. Visų pirma, progimnazija, kaip rašė vėliau revizorius, neturėjo tinkamo lietuvių kalbos mokytojo, esamas tik vos vos mokėjo lietuviškai, tad visiškai įmanoma, kad dauguma disciplinų buvo dėstoma rusiškai, tuo labiau kad, buvo ir rusų tautybės mokytojų. Revizorius nurodė, kad progimnazija gerai suremontuota. Įmanoma, kad direktorius mokytojų nemalonę užsitraukė dėl tame pačiame progimnazįjos pastate buvusio jo erdvaus keturių kambarių buto.”
Dėl blogo admmistravimo ir darbuotojų kivirčų nukentėjo mokiniai. Nors tėvų taryba dar bandė taisyti padėtį siųsdama telegramą į Švietimo ministeriją, prašydama progimnazijoje išlaikyti senają tvarką, bet po tokių intrigų ir konfliktų, šito jau nebuvo negalima tikėtis. Švietimo ministerija pareikalavo progimnaziją uždaryti.
1923 metais vietoje Skuodo žydų progimnazijos buvo įkurta Skuodo vidurinė
keturmetė mokykla su dėstoma hebrajų kalba. Mokykla įsikūrė Skuodo žydų bendruomenės name, ,,Rojaus” gatvėje. Butą mokyklai bendruomenės taryba suteikė veltui (buvusi progimnazija patalpas nuomojo). Patalpos buvo tinkamos mokymui, kambariai dideli ir šviesūs. Prie mokyklos plytėjo žemės plotas, naudotas sporto reikalams. Mokykla turėjo inventoriaus už 2015 Lt. Mokytojų kartu su direktoriumi buvo septyni, baigusių aukštąjį mokslą tarp jų nebuvo. Direktorius Michel
Fogelmanas buvo baigęs Vilniaus komercinę mokyklą ir du semestrus Rygos Universiteto Agronomijos fakultete. Likusieji mokytojai buvo baigę gimnazijas.
Iki mokslo metų pradžios buvo gauti 83 norinčių mokytis gimnazijoje prašymai. Įstojo 68 mokiniai. 17 nepriimta dėl nepakankamo pasiruošimo.
Daugiausiai mokymo valandų tuo metu skirta matematikai, lietuvių ir hebrajų kalboms. Lietuvių kalbą dėstė lietuvis katalikas Antanas Ereminas. 1924 metų apyskaitoje galima įžvelgti mokyklos gyvenimo pastovumą.
,,Mokykla realinės progimnazijos tipo su pagrindiniais dėstomais dalykais: fizikos ir buhalterijos. Liko tie patys septyni mokytojai, įskaitant ir direktorių. Mokinių skaičius taip pat stipriai nepakito – jų buvo 63. Vieno mokinio išlaikymas per metuis kainuodavo apie 250 Lt, per mėnesį – 25 Lt.. 8 mokiniai buvo atleisti nuo mokesčio (tai rodo bendruomenės rūpinimąsi socialiniais mokinių reikalais). Tais metais prie
mokyklos buvo suorganizuoti lietuvių ir hebrajų kalbų mokymo vakariniai kursai. Direktorius metinėje ataskaitoje mokyklos padėtį įvertino gerai.
Daugiausia bėdų turėta dėl lietuvių kalbos. Švietimo ministerija buvo
nepatenkinta lietuvių kalbos mokytojo darbu ir nepritarė, kad jis toliau mokytojautų,
bet mokykla tesinosi, kad neranda tinkamo ir kol suras, paliks mokytojauti tą patį.
Lietuvių kalba buvo dėstoma tik ketvirtoje klaseje, teigiamus pažymius iš
šios disciplinos turėjo tik 2 proc. visų mokinių.
1925 mokslo metais esminių pakitimų nebuvo. Iš buvusių 7 mokytojų liko šeši.
Mokyklą paliko vienintelis buvęs mokytojas lietuvis katalikas – Pranas Baltiejus.
Buvo vienas rusų tautybės mokytojas, o likusieji – žydai. Tarp jų aukštąjį mokslą baigusių nebuvo. Vėl trūko lietuvių kalbos mokytojo. Patenkinamus pažymius iš lietuvių kalbos jau turėjo 20 proc. mokinių. Kartoti kurso buvo palikti 4.
Tais pačiais metais (1925 m. liepos 31 d.) Skuode įsikūrė žydų ,,Šviesos"
draugija, kurios pagrindinis tikslas buvo Skuode išlaikyti žydų vidurinę mokyklą su
dėstoma hebrajų kalba bei kitas švietimo įstaigas. Veiklos tikslai ir uždaviniai buvo išdėstyti draugijos įstatuose. Apie šią draugiją daugiau informacijos aptikti nepavyko. Draugija uždaryta 1928 m. 1926 metų pavasarį Skuodo žydų bendruomenės gyvenime buvo esminių pakitimų. 1926 m. kovo 22 d. Skuodo žydų bendruomenės likvidacijos komisija, vadovaudamasi ,,Žydų tautinių bendruomenių įstatymu” nutarė Skuodo žydų bendruomenės žemiau išvardintą turtą iš draugijos ,,Adas Izrael" Skuodo skyriaus perduoti draugijos ,,Ezro" Skuodo skyriui, t. y. tikybinę pirtį ,,Mikvo" su visu inventoriumi”, nutarta perduoti:
a) skerdyklą ,,Rojaus” gatvėje su pilnu inventoriumi,
b) mokyklos namus ,,Talmud – Tora” su pilnu inventoriumi,
c) kino teatrą su pilnu inventoriumi,
d) visas skolas nuo įvairių asmenų,
e) juridines teises ir prievoles išlaikyti žydų vidurinę mokyklą ir kino teatrą.
Pirtis, skerdykla ir žydų pradžios mokykla liko Skuodo žydų maldos namų ir nuosavybe.
Taip nuo 1926 m. kovo 22 d. Skuodo žydų vidurinės mokyklos šeimininku tapo ne Skuodo žydų bendruomenės taryba, bet Skuodo žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija ,,Ezro". Kadangi mokyklos adresas, teritorija ir kitos sąlygos nepakito, tikėtina, kad ,,Ezro" draugiją sudarė didžioji dalis tų pačių žydų bendruomenės tarybos narių.
Išspręsta buvo ir lietuvių kalbos mokytojo problema. Tais metais į mokyklą atėjo du nauji mokytojai, vienas iš jų lietuvis, baigęs Telšių ,,Valančiaus”. Jis žydų vidurinėje mokykloje dėstė lietuvių kalbą. Mokytojų skaičius liko toks pat – 7.
1925 m. gruodžio 31 d. mokykloje mokėsi 31, o apyskaitos metu 1926 m
vasarą – 52 mokiniai (visi žydų tautybės).
Vidurinėje mokslas prasidėdavo rugpjūčio 10 d., baigdavosi birželio 20 d. Vieno mokinio išlaikymas tais metais kainuodavo 425 Lt. Atleisti nuo mokesčių buvo 8 mokiniai. Daugiausia valandų būdavo skiriama lietuvių, hebrajų bei matematikos disciplinoms.
Palyginti su ankstesniais mokslo metais, mokinių skaičius buvo sumažėjęs. Galima pastebėti, kad skaičius proporcingai mažėja kas metai. Pagrindinė priežastis tam – mokestis už mokslą.
Direktorius ataskaitos pabaigoje rašo, kad ,Skuode yra daugiau negu 300 žydų šeimų. Jose yra vaikų, kurie turėtų lankyti mokyklą ir lankytų, jei tik nereikėtų tiek daug mokėti už mokslą. Visiems jiemsd teikti pašalpas galimybių neturėta.
,,1927-1928 mokslo metais mokykloje,,Ezro” draugijos lėšomis buvo
padarytas didelis remontas. Į mokyklą atėjo dirbti du nauji mokytojai, kurie buvo
baigę Kauno universitetą, o viena iš jų – Civa Guvičaitė – buvo baigusi filologijos fakultetą, dėstė mokykloje lietuvių kalbą. Taip pagaliau mokykla sulaukė pirmųjų Kauno universiteto absolventų, kurie galėjo dėstyti ir lietuvių kalbą.
Kaip matyti iš metinės ataskaitos iš mokinių buvo surinkta 16000 Lt,
mokytojams už darbą sumokėta 19500 Lt, deficitasbuvo 3500 Lt. Kadangi mokykla niekada nesurinkdavo iš mokinių pakankamai pinigų, tai visada ji turėdavo biudžeto deficita. „Ezro” draugija kasmet tą deficitą ir padengdavo”.
1928-1929 mokslo metais pirmosios klasės, nes trūko mokinių. Mokykloje
liko tik trys normalinės klasės. Mokytojų buvo – 5. Lietuvių kalbą dėstė Lietuvos universitete besimokanti studentė, kuri mokykloje vienintelė turėjo nebaigtą aukštąjį išsilavinimą”.
,,Inspektorius, aplankęs mokyklą gegužės mėnesį, savo pranešime rašė, kad
mokykloje mokslo priemonių beveik jokių nėra, pamokų tvarkaraščiai rašomi
nelietuviškai. Švietimo ministerija, gavusi tokį pranešimą, pareikalavo trūkumus
pašalinti, nes priešingu atveju ji būtų buvusi uždaryti".
,,1929-1930 mokso metais pasikeitė mokyklos direktorius – vietoje M. Fogelmano
dirbti atėjo Chaja Sniegaitė. Kartu su ja mokykloje buvo dar trys
mokytojai. Antrosios klasės mokykloje nebuvo.
1931-1932 mokslo metais jau nebuvo trečiosios klasės, o vietoje
direktorės Chajos Sniegaitės, apyskaitos metu direktoriaus pareigas ėjo Mauša – Geišelis Koganas. Mokinių apyskaitos metu mokykloje buvo 31.
Dar kitais metais automatiškai nebuvo ketvirtos klasės. Visose apyskaitose minima, kad visi Skuodo žydų vidurinę mokyklą baigę mokiniai liko Skuode. Nėra duomenų, kad kas nors būtų išvažiavęs kur nors studijuoti. Bandydama kašką pakeisti, žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugija ,,Ezro" 1933 metais prašė švietimo ministerijos leisti įsteigti žydų vidurinėje mokykloje prekybos mokyklą, pagal švietimo ministerijos nustatytą planą ir mokslo metų pradžioje atidaryti pirmąją tokią klasę. Leidimo negauta, nes tam neturėta tinkamo personalo ir mokslo plano.”

1934 metai
Švietimo ministerijos įsakymu 1933 m. uždaryta pirmoji klasė, 1934
metų vasarą – antroji. Tada Skuodo žydų vidurinės mokyklos direktorius ir tėvų komitetas sumanė reorganizuoti šią mokyklą į komercijos. Į ją būtų buvę priimami mokiniai tik baigę dvi pirmąsias klases vidurinėje mokykloje. Tuo siekta parengti savarankiškai prekybos srityje sugebannčius dirbti jaunus žmones. Tam buvo reikalingas:
a) bendras išsilavinimas,
b) specialiųjų dalykų žinios.
Paruošiamųjų kursų programa buvo sudaroma iš dalykų, kurie duotų bendrą
išsilavinimą, o komercinės mokyklos – specialiąsias žinias. Tokios mokyklos steigimo idėją Skuode padiktavo vietos sąlygos.
Buvo sudaryta ir išsiųsta patvirtinti mokymo programa bei statutai, bet Švietimo
ministerija šių dokumentų nepatvirtino.
Po nepavykusio mokyklos reorganizavimo, 1935 metais mokykla pradėjo merdėti.
,Atsiųstas revizorius apie mokyklą atsiliepė neigiamai. Švietimo
ministerija reikalavo Skuodo žydų vidurinės mokyklos laikytojai (globėjai)
,,Ezro” draugijai subalansuoti mokyklos metų biudžetą ir perimti visą atsakomybę už mokyklos išlikymą. I ir II klasės buvo uždarytos, mokinių mokėsi nedaug, mokyklą buvo vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti.. Tais pačiais metais
Skuodo žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija ,,Ezro” nusiuntė į
švietimo ministeriją pareiškimą, kad žydų progimnazija yra registruota draugijos
,,Ezro" vardu, bet ta mokykla nėra visiškai draugijos išlaikoma. Mokykla išsilaiko iš
savo pajamų, o iš draugijos (kai yra biudžeto deflcitas) gaudavo vienkartinių pašalpų.
Taigi „Erzo” atsisakė savo vardu registruoti mokyklą ir prašė ministerijos šią vidurinę mokyklą uždaryti.
Švietimo ministerija 1935 m. mgpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 37 Skuodo žydų
vidurinės mokyklos veiklą nutraukė, mokytojus atleido iš pareigų. Taip sunyko 13 m. (nuo 1922 m. iki 1935m.) gyvavusi viena iš Skuodo žydų švietimo įstaigų.

Skuodo žydų bendruomenės draugijos ,,Tušiha” ir ,,Ezro”
1937 m. buvo įkurta Skuodo žydų bendruomenės draugija ,,Tušiha", kurios vienas
pargindinių steigėjų buvo Genechas-Mejeras Blochas. Spaudos ir Draugijų
departamentą buvo pasiekęs anoniminis pranešimas, kompromituojantis draugijos steigėją G. M. Blochą. Spaudos ir Draugijų departamento referentas J. Kompaitis nusiuntė prašymą Valstybiniam saugumo departamentui patikrinti anonimo
pranešimus. Gautas atsakymas, patvirtinantis anonimo skundą. Kartu buvo suteikia
papildomai informacijos apie G. M. Blochą ir jo veiklą Skuodo žydų bendruomenėse.
Buvo nurodoma, kad Blochas Genechas-Mejeris Skuodo mieste turi du namus. Jis gyvena iš kapitalo, kuris, kai kurių asmenų tvirtinimu, siekia keletą šimtų tūkstančių. Kaip tvirtino policija ir vietos gyventojai, Blochas praturtėjo iš kontrabandos ir valiutos spekuliacijos. Kontrobandą jis gabendavo iš Vokietijos per Klaipėdą į Latviją (gabenęs kokainą ir kitus stipriai veikiančius vaistus). Blochą sekė policija, tačiau jis buvo gudrus ir policijai jį sučiupti su kontrobanda vis nesisekdavo.
Blochas buvo kilęs iš neturtingos šeimos, tai jis ir kitus beturčius užjausdavo ir
stengdavosi jiems padėti (tam buvo įkurta labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros
draugija ,,Ezro”). Tokiu būdu tarp neturtingųjų jis buvo labai populiams ir tame luome
turėjo daugiausiai šalininkų.
Žydų draugija ,,Ezro" privačiai laikė vidurinę mokykla, Dėl mažo mokinių
skaičiaus už mokslą reikėjo brangiai mokėti, todėl neturtingieji šia mokykla negalėjo
naudotis. Blochas, būdamas ,,Ezro" draugijos pirmininku, gavęs savo šalininkų pritarimą, ir nutarė, kad mokyklą reikia likviduoti, apie tai pranešė Švietimo ministerijai.
Uždarytos mokyklos mokytojai pradėjo reikalauti negautų atlyginimų. Blochas
mokėti atsisakė. Mokytojai pradėjo bylinėtis ir bylą laimėjo. Kadangi draugija ir taip
turėjo dideles skolas, jos dar labiau išaugo po teismo su mokytojais, tai Blochas ėmė rūpintis, kad ir ,,Ezro” draugija būtų likviduota, o jos vietoje įsteigta kitai panaši draugiją. Tai padaryti jam pavyko. Vietoje ,,Ezro” buvo įsteigta
identiška senajai ,,Tušiha” draugija, kurios valdybai vadovavo Blochas. Dauguma valdybos narių buvo šalininkai. Žydų aukštesniojo luomo visuomenė buvo labai
nusiteikusi prieš Blochą, tačiau šis vis rasdavo daug šalininkų tarp neturtingųjų,
kuriems rūpėjo Blocho parama, dažnai ir finansinė. Po straipsnių, paskelbtų ,,Idiše Štime", ,,Moment", apie šio asmens veiklą Skuode, bei saugumo pateiktos medžiagos, Spaudos ir draugijų departamento direktorius A. Survila nusiuntė raštą draugijai ,,Tušiha”, kuriame buvo rašoma, kad draugijos vadovybės pirmininkas M. Blochas yra nepriimtinas Vidaus Reikalų ministerijai, bei jo veikla neatitinka draugijų įstatymo (15 straipsnio) ir pavedė sudaryti naują draugijos vadovybę. Kadangi iki termino pabaigos t. y. 1938 m. balandžio 15 d. nauja draugijos vadovybė nebuvo sudaryta, tai jos veikla buvo nutraukta.
Kaip rašo Bostone išleista daugiatomė Lietuvišų enciklopedija, prieš I
Pasaulinį karą (1914 m.) Lietuvoje žydų tautybės žmonės sudarė apie 13 proc. Beveik visi jie gyveno miestuose ir miesteliuose,
vertėsi prekyba ir amatais. Ne išimtis buvo ir Skuodas.
Vėliau prasidėjo didžiulė žydų migracija iš Lietuvos, o po to – II pasaulinis karas. Istoriniai faktai tokie: 1924-1939 m. į Palestiną iš Lietuvos išvyko 4643 žydai. 1941-1944 metais į į getus buvo suvaryta, išvežta ir sušaudyta 240 tūkst. šios tautybės žmonių.
Praėjo daugiau negu pusė amžiaus… Skuode, mieste, kur šio amžiaus pirmoje pusėje net ir mažas vaikas pažinojo gydytoją Pugelmaną, Levą, Karšteną, prekybininkus Elmaną, Miną, vaistininkus Mikį, Katerfeldą, žydų tautybės žmonių šiandien gyvena vos vienas kitas. Tačiau ir jie dažniausiai atvykėliai iš kitur, ilgai čia neužsibūna. Miestelio šiaurės vakarinėje dalyje vis dar gausią Skuodo žydų bendruomenę primena žydų kapinės. Senamiestyje tebėra ir šulinys, iš kurio žydai semdavo vandenį. Tebestovi ir vienas kitas anksčiau žydams priklausęs namelis. Tik tiek… O juk būta istorijos… Įdomios ir turtingos. Niekas tik jos neužrašė, o jei ir užrašė, ji mūsų dienų nepasiekė ar iki šiol nesurasta…

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2001 m. Nr. 1
TURINYS


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija