Į pradžią
Į pradžią

„ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2003 m. Nr. 1

SEVERINAS ALEKSANDRAS GROSSAS 

Povilas Šverebas

Vietos, menančios Aleksandrą Grossą. Povilo Šverebo nuotrauka

 
Lietuvos muziejininkystės istorijoje svarbus vaidmuo tenka Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai, įkurtai 1855 m. Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva. Ji veikė kartu su Senienų muziejumi iki 1865 m. Prie jo rinkinių gausinimo prisidėjo ir Žemalės dvaro (Mažeikių r.) savininkas Severinas Grossas, padovanojęs 10000 vnt. vabzdžių kolekciją. Spėjama, kad šis kilmingasis pasirūpino, kad į komisijos darbą būtų įtrauktas ir lietuviškų kalendorių leidėjas, gamtos tyrinėtojas Laurynas Ivinskis, nes 1862 m. vasario 25 d. apie jį gerai atsiliepė, o 1862 m. gegužės 11 d. L. Ivinskis jau patvirtintas archeologinės komisijos nariu bendradarbiu.1
Apie pirmojo žemaitiško-lietuviško kalendoriaus autorių jau gana daug rašyta, išsamiai tyrinėta jo biografija, veikla. Žinios apie Severiną Grossą, rekomendavusį jį į komisiją, šykščios. „Lietuvių enciklopedijoje“ nurodoma, kad jis gimė 1821 m. Prancūzijoje, buvo rusų karininkas, išėjęs į atsargą, gyveno Žemalėje. 1861-1863 m. buvo taikos tarpininkas. 1863 m. gegužės mėn. paskirtas sukilėlių kariniu viršininku Telšių apskrityje. Sukilimo manifestą skelbė Plateliuose, Plungėje, Tveruose. Pagal tėvavardį save vadino Aleksandraičiu. Jis iš savo dvaro surinko valstiečių būrį ir įsijungė į Dluskio-Jablonovskio vadovaujamų sukilėlių gretas. Kovėsi keliuose mūšiuose ties Papile. Vėliau susikivirčijo su Boleslovu Dluskiu ir per Liepoją pasitraukė į Angliją, o iš jos – į Prancūziją. Buvo zoologijos žinovas, Zoologų draugijos narys. Gavęs jos komandiruotę, išvyko į ekspediciją (į Afriką). Ties Geruoju Vilties Ragu laivas sudužo ir nuskendo (po 1870 m.)2 „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ minimi 2 jo vardai. Čia mėnesiu paankstintas jo įsijungimas į sukilimą, be 1863 m. birželio 22 d. kautynių ties Papile, nurodomas Sedos policijos būstinės, pašto ir valdybos užpuolimas ir išvaikymas, slapstymasis 1863-1864 m. žiemą Žemaitijoje. Konkrečiai įvardijamas karinis rotmistro laipsnis.3
Pažymint 1863 m. sukilimo 140-ąsias metines, pasitelkę Žemalės bažnyčios archyvą, pasigilinkime į zoologo, kolekcininko, 1863 m. sukilimo dalyvio biografiją.
Iš 1853 m. Žemalės Romos katalikų bažnyčios parapijiečių surašymo matome, kad Repšių dvarą valdo Aleksandras Grossas. Jo žmona Domicėlė kilusi iš Binkovskių. Pas tėvus gyvena 25 m. sūnus Artūras, kuris vedęs 20 m. Teklę Orlauskaitę. Žemalės dvarą valdo 31 m. rotmistras Severinas Grossas, vedęs 25 m. Oną Bogužaitę. Jie augina pusės metų sūnų Severiną4. 1860 m. nurodoma, kad Teklė Grossienė našlė. Ji tebegyvena pas uošvius.5 1861 m. Repšiuose Teklės nebeaptinkame. Padėtis pasikeitusi ir Žemalėje. Dvarininkai jau augina 8 m. Severiną, 7 m. Sofiją, 6 m. Vandą, 5 m. Celiną, 4 m. Artūrą ir 1 m. Mariją.6
Aiškėja, kad Artūras buvo zoologo brolis, todėl menkai tikėtina, jog Severino pirmasis vardas būtų taip pat Artūras (tai nurodyta anksčiau minėtoje enciklopedijoje). Dabar peržvelkime mirimo ir užsakų registracijų įrašus.
1853 m. rugpjūčio 23 d. Repšių dvare, priėmęs Švč. Sakramentą, nuo krūtinės ligos mirė Artūras Grossas. Našle jis paliko 25 m. žmoną Teklę Orlauskaitę. 1853 m. rugpjūčio 26 d. klebono kun. Adomo Gecevičiaus palaidotas Žemalės parapijos kapinėse.7
1863 m. gruodžio 22 d. Repšiuose pas uošvius miršta Ona Felicijona Karolina Bogužaitė-Grossienė. Našlys lieka Severinas, našlaičiais – sūnūs Severinas, Artūras, Bogdanas, dukros Sofija, Celina, Vanda ir Marija.8 Ją palaidojo 1863 m. gruodžio 31 d. Žemalėje administratorius kun. Jucevičius. Kyla klausimas, kodėl tiek ilgai laukta? Gal su žmona slapčia norėjo atsisveikinti sukilime dalyvavęs jos vyras?
Palyginę parapijiečių surašymą su mirties registracija, suprantame, kad Bogdanas yra jauniausia Grossų atžala. Severinui mamos neteko laidoti, nes tuo metu jis jau buvo pasitraukęs į užsienį. Domicėlė Binkovskytė-Grossienė mirė 1866 m. spalio 12 d. Repšiuose, o 1866 m. spalio 17 d. ją Žemalės kapinėse palaidojo administratorius kun. Norbertas Gedgaudas. Ji tuo metu buvo našlė, turėjo 66 m. amžiaus. Jos vyras, kaip ir sūnus, buvo rotmistras (laipsnis prilygintinas pėstininkų kapitonui).9
Kada mirė Aleksandras Grossas, nepavyko išaiškinti. Žinoma, kad 1861 m. parapijiečių surašymo metu jis dar buvo gyvas, tačiau mirė ankščiau už žmoną.
Iškalbingi Severino vyresniojo užsakų įrašai. Paaiškėja, kad, kaip tuo metu ir priderėjo, apie būsimąją santuoką iš Žemalės bažnyčios sakyklos skelbta 3 kartus, bet labai menkais tarpeliais: 1851 m. gruožio 30 d., 1852 m. sausio 1 d. ir tų pačių metų sausio 3 d. Duomenis surašė 1851 m. gruodžio 26 d. klebonas kun. Adomas Gecevičius. Nurodoma, kad jaunajam – 30 m., kad jis gimęs Ajx vietovėje, Prancūzijos karalystėje, pakrikštytas Severino Aleksandro vardais, tėvai – Aleksandras ir Domicėlė Binkovskytė Grossai. Severinas Aleksandras gyvena Žemalėje, yra kavalerijos atsargos rotmistras. Kaip liudininkai pasirašė dvarininkas Valerijonas Jankevičius, Chrizostomo, kolegijos registratorius Boleslovas Gadonas, Mykolo, Urencijus (?) Činskis, Jono. Jaunoji kilusi iš Likšelių, Šaukėnų parapijos, pakomorės dukra.10
Iš 1882 m. išleisto „Abėcėlinio Kauno gubernijos žemvaldžių sąrašo“ sužinome, kad Žemalės ir Repšių dvarus valdė Severino palikuonys. Žemalė jiems atiteko 1864 m., o Repšiai – po senelės mirties. Tada nuo mus dominančio laiko jau buvo praėję 17 m., todėl abiejuose dvaruose daug kas galėjo būti pasikeitę.
1881 m. duomenimis, Repšių dvarui priklausė 580 dešimtinių, 3 rūšies naudojamos ir 17 dešimtinių nenaudojamos žemės, 462 dešimtinės miško. Karčema davė 250 rub. ir malūnas 50 rub. metinio pelno. Žemalės dvaro valdos: 997 – naudojamos, 13 – nenaudojamos ir 289 – miško. Dukros ištekėjusios. Sofija – už Jalovecko, Kaida – už Mongirdo, o Celina ir Marija – už Daugirdų.11 Čia jau randame iki tol niekur anksčiau šaltiniuose nenurodytą Kaidą, kuri užima Vandos vietą. Patikrinus vėlesnius Žemalės parapijos užsakų įrašus, paaiškėja, kad tai paprasčiausias apsirikimas, nes yra tik Vanda, kuri ruošiasi susituokti su Viekšniuose gyvenusiu našliu vaistininku Stanislovu Pranu Milvydu. 1936 m. Ukrinų bažnyčios mirimų registracijos knygoje randame jų dukters Anelės išėjimo iš šio pasaulio fiksaciją.12
Abu dvarai išnuomoti, nors Bogdanas niekur neišvykęs, o kiti vaikai išsiblaškę: Sofija gyvena Dobrušuose, Vanda ir Celina – Kaune, Marija – Varšuvoje, Severinas – Vilniuje.11
Dabar Grossų gyvenimą Žemalėje dar mena dvaro parkas, ūkiniai pastatai ir jų fragmentai, 1826 m. statyta bažnyčia, sujungta liepų alėjomis su pačia sodyba.
Vienas iš jos savininkų Severinas Aleksandras Grossas buvo kolekcininkas, tyrinėtojas, Vilniaus archeologijos komisijos narys, žinomas 1863-1864 m. žemaičių sukilėlis.
 
Šaltiniai:
1. Petkevičiūtė D. Laurynas Ivinskis. V., 1988. P. 59.
2. Lietuvių enciklopedija. T. 7.Bostonas, 1956. P. 520.
3. Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1. V., 1985. P. 669.
4. Žemalės parapijos gyventojų surašymai 1852-1861, 1871 ir 1881 m. Lapai nenumeruoti.
5.Ten pat.
6. Ten pat.
7. Žemalės Rkb mirimų registracijos knyga 1849-1897 m. L. 8.
8. Žemalės Rkb mirimų registracijos knyga 1849-1897 m. L. 27.
9. Žemalės Rkb mirimų registracijos knyga 1849-1897 m. L. 356.
10. Žemalės Rkb mirimų 1828-1835 m. ir užsakų 1859-1882 m. registracijų knyga. L. 137.
11. Alfavitnyj spisok ziemlievladielcev Kovenskoj gubiernii. K., 1882. S. 95 (rusiškai).
12. Ukrinų Rkb mirimų registracijos knyga 1933-1941 m. L. 24.  

 

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija