S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė

Nr. 3, 2001 m. lėipas-rogpjūtė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė (publikoujems skaitmenėnie svetainie "Žemaitija"  http://samogitia.mch.mii.lt 
 SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė

Turinys:

Kuoki bova Žemaitėjės konėgaikštīstė, kuokė galietom būtė Žemaitėjė ėr kėtė istuorėškā sosėformavė etnuografėnē regėjuonā Lietovuo? 

Paruošė Puocātė Audruonė

Jau koris laiks sklonda idiejė, ka rēk atkortė Žemaitėjė kap vėintėsa admėnistracėni vėineta. Kap jau bova mūsa laikraštie minieta, nesenē Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) delegacėjė sosėtėka ė tuokė galėmībė svarstė so Lietovuos Seima Žemaitiu frakcėjės narēs. Aple ton idiejė platiau kalbiejiemuos so ŽKD valdības naro Žebrauskio Algėrdo. Ons mums papasakuojė, kad:

Žemaitėjės konėgaikštīstė kap admėnistracėnis Lietovuos vėinets gīvava lig pat 1918 metu. Lig pat tuo laika tėik lietovems, tėik žemaitems bova aiško, kas ta Žemaitiu konėgaikštīstė īr.
Nu 1918 metu bova pradieta vīkdītė tuoki etnėnė politika, katrou gal pavadintė kaimietėška. Anuos esmie bova vėsus sovėinuodintė. Tuo meta puolitikams atruodė: jou būsem vėinuodesnė, jou būsem dėdesnė. Vuo jug nu tuo, ka vėsė īr vėinuodė, tauta nepadėdie – tautuos atsparoms tik sosėlpnie.
Ta pati vėinuodėnėma politika bova vīkduoma ė Tarību Sājunguo. Tėkslos bova atskėras kultūras somaišītė ė sonaikintė. Ta pati puolitika tebier vīkduoma ė dabartėnie Lietovuo. Etnėnis ėr istuorėnis bokoms īr pasėikės dėdėlē aukšta līgi. Tou ruoda dabartėnis administracėnis Lietovuos soskėrstīms. Pavīzdiou, Raseinē, bovosi Žemaitėjės suostėnė, īr priskėrtė Kauna apskrėtē, nuors istuorėškā Raseinē so Kauno juokiū rīšiu natoriejė.
Žemaitėjė pri Lietovuos kardo ėr ognė nikumet nebova prijungta. Žemaitėjė sava nuoro prėsėglaudė pri Lietovuos ėr nikumet nabova priš Lietova, bet žemaitē vėsa laika toriejė sava identiteta – savės kāp tautuos sovuokėma. Vėsa Žemaitėjės istuorėjė bova omžėns Lietovuos gelbiejėms. Kāp babūtom keista, bet dabar mes patis torem gelbietėis nu Lietovuos. Kāp mes gražē basėrokoutomem aple tou, ka etnėnė kultūra īr sauguoma, puoseliejėma, tautuosaka renkama, bet vėsa valstībės mašina īr pajungta etnėnės kultūras sonaikėnėmou.
Žemaitiu kultūras draugėjės tėkslos īr iruodītė, ka tēp elgtėis tuoliau nagal. Vėins ėš pagrindėniu ateitėis žingsniu īr Žemaitėjės žemės, kāp admėnistracėnė vėineta, klausėma kielėms. Jē politikā neims tuo dalīka rimtā i galva, tėkrā atsėras papėlduoma nauji politėnė jiega, katra tou klausėma ėšsprēs.
Lietova administracėškā tor būtė soskėrstīta i kelės žemės (tuoki pavadėnėma ŽKD siūla), katruos torietom  senūsius, vėsėms žmuonėms Lietovuo žėnuomus pavadėnėmus: Žemaitėjė, Aukštaitėjė, Sovalkėjė, Dzūkėjė arba Dainava.  Vėsa Euruopa, tvarkīdama sava rēkalus, remas istuorėjė.Mes tēp pat tou torem darītė.
Žingsnis, katras Žemaitėjės istuorėjė dara aiškiau soprontama, bova žėngts 2000 metās, kumet bova ėšlēsts Žemaitėjės žemielapis. Anuo kūrėma tėkslos bova paruodītė, kor īr istuorėnė Žemaitėjės žemė.
Tas žemielapis īr sodarīts pagal XVIII omžiaus vėdorė duomėnis. Anamė vaizdounama mažiausė Žemaitėjė, kuoki īr bovosi. Antropuoluogā ėr archeuoluogā saka, ka Žemaitėjē prėklausa ėr Pasvalīs, ėr Pakruojis, ėr Bėržā. Če gīvena patis tėkrėjė žemaitē. Bet Pasvalīs, Pakruojis ė Bėržā par paskotėnius Lietovuos-Lėnkėjės seimus karaliaus puotvarkio bova prijungtė pri Trakū vaivadėjės. Tou meto bajuorā napruotestava, dieltuo ė šėndėin i atkorta Žemaitėjės žemielapi tas krašts nabitraukts.
Dabar dėdėlie dalės istuorėnie Žemaitėjuo gīvenontiu žmuoniū savės žemaitēs jau nablaika. Tėi, katrėi toriejė dėdliesni rīši so Lietova, notautiejė. Bieda īr ta, ka anėi nažėna sava istuorėjės. Vėins ėš mūsa tėkslū īr atgaivintė istuorėnė atminti ė sodarītė anėms galėmībė soprastė, ka istuorėjė īr nakeitaliuojema. Tėms notautiejosėms žemaitems tēp pat nuorem pasakītė, ka tautuos saviidentifikacėjuo kalba nier pagrindėnis dalīks. Kalba īr vėins ėš pagrindū, bet žmuogaus priskīrėms etnuosou tik pagal kalba īr žemuos etnėnės kultūras bruožos. I istuorėjė rēk veizietė žīmē gėliau. Nagal leistė tėms žemaitems, katrėi namuok žemaitiu kalbuos, jaustėis netėkrās žemaitēs.

“Mūsa vākā īr kėitė žemaitē…”

Sedas vėdorėnės muokīklas dėrektuorės Gricidenės Genovaitės 
mintis ožrašė Puocātė Audruonė

Sedas vėdorėnė muokīkla vėsuo Žemaitėjuo garsie tou, ka če tvėrtā šaknis īr ileidės žemaitėškoms. Tuo dvasė palaika muokīklas dėrektuorė Gricienė Genovaitė. Aple žemaitėškas kultūras puoseliejėma rēkalus anou paprašė papasakuotė „Samogitėjė”.

Vėskas prasėdiejė Klaipieduo vīkusiuo Muokītuoju žemaitiu konfėrėncėjuo, katrou organizava žornalistė Zvonkuvienė Jenina. Tėn aš pėrma karta sopratau, ka būdama žemaitė torio tou varda pateisintė.
Tuo konfėrėncėjuo bova pasiūlīta kortė muokīkluos žemaitiu kalbuos būrelius, fakoltatīvus. Monėi tas atruoda mėrės rēkals. Rastās tuo rēktom žemaitems, givenontims ne Žemaitėjuo, bet Žemaitėjuo tas būtom kap ė kuokė moziejaus – nabgīva dalīka – kūrėms. Če, Žemaitėjės krašta muokīkluos, žemaitėškā tor būtė vėskas nu pradiū lig gala.
Aš pati diestau žemaitėškā. Vākā par pamuokas atsakėnie tēp pat žemaitėškā. Vākams, atejosėms ėš kėtū pamuokū, katruos īr diestuoma lietovėškā, īr dėdėlē iduomē. Rimta dalīka pasakuotė žemaitėškā anėms ėšēn na ėš karta. Anėms atruoda, ka žemaitėškā gal tik kuoki anėkduota, jouka papasakuotė. Bet pu kuriuo laika anėo pajunt pasėdėdžiavėma tou, ka īr žemaitē.
Beveik vėsė muokītuojē mūsa muokīkluo pamuokas ved žemaitėškā: ė matematika, ė chemėjė. Tik par vuokītiu kalba rēk rokoutėis vuokėškā. Vākā atēn ė monėi skundas, ka lietoviu muokītuojė anus lėip rokoutėis lietovėškā. Anėms sakau: “Žemaitis tor būtė gabos. Rēk muokietė lietovėškā.” Toukart daug kas apsėramėn, bet kėtė – ne, net priešėškoma igaun lietoviu muokituojems. Vėina karta par žemaitėška radėjės laida vėins mūsa muokinīs pasėskundė ont vėsuos Lietovuos: „Lietoviu muokītuojė momis diskriminou, nelēd rokoutėis žemaitėškā.”
Par vėsuokius sosėrinkėmus, pedaguogu tarības puosiedius šnekamies žemaitėškā. Ni mintėis nier, ka gali kėtēp rokoutėis. Vėsė tēp īr ipratė. Par paskutini skambuti, šimtadėini jē jau kas nuor kou nuors ėš šėrdėis pasakītė – tik žemaitėškā. Jug je sakīsi kėtēp – tas jau būs dėrbtėnā. Vėsė jaunima rėngėnē, diskotekas – vėskas vīkst žemaitėškā.
Mūsa vākā, bėngė muokīkla, dėdžiounas tou, ka īr žemaitē. Anėi īr kėitė žemaitē. Torem tradicėjė ėšleistuviu nakti ētė pri Vītauta paminkla. Tėn anėi prėsiek, ka naėšdous sava žemaitėškoma.
Bluogiausē īr so tās vākās, katrėi tor gėmėniū Mažeikiūs. Vākā ėš prigimtėis īr linkė pamiegdžiuotė. Anėms jau tori aiškintė, ka „to nerokoukis mažeikietėškā”.
Ka jaunė žmuonis, baigė pedaguogėni, atein pas mumis i muokīkla ėiškuotė darba, aš pėrmiausē pasėiduomaujo, a tas žmuogos īr kėlės ėš Žemaitėjės ė ar muok žemaitėšk!. Je ons muok rokoutėis tik „dėdėlē gražē puonėškā”, ons pats apsprėnd sava lėkėma – Seduo darba ons nagaun. Prijemam tiktā žemaitius. Dėdėlē dėdėlē tor trūktė muokītuojė, ka priimomem i darba ne žemaiti. Je īr bėnt mėnkiausė galėmībė rinktėis, vėsumet renkamies žemaiti – nier kuo gadintė vākū. Mūsa muokīkluo rast tik kuoks vėins a do muokītuojē īr ne žemaitē.
Mona sopratėmo, Žemaitėjuo daugiausē vākus gadėn daržielis. Matītėis, daržieliu auklietuojuoms atruoda, ka vāka nu pat mažėns rēk muokītė „gražē” rokoutėis, ligo žemaitėškā būtom nagražē. Ėš kažkor īr atsėradės tas žemaitiu savės novertėnėms.
Žemaitėškoms īr apkasā lietoviu kalbā. Jē mes atstuoviesem sava žemaitėška kalba, ė Lietova ėlgiau ėšlėks. Jē ne – anglėškā grētā pradiesem vėsė rokoutėis. Liūdniausē, ka patiū muokītuoju vākā žemaitėškā daug kor nabšnek. Vadėnas, tėi tievā namata rēkala sava vākus žemaitėškā muokītė.
Rimtiausi muokslėni pranešėma gal poikiausē  pārskaitītė žemaitėškā. Kalbėninks Pabrieža Jūzaps gerā saka: „Kalba īr pradė ė pabonga. Nikāp kėtēp savės naparuodīsi, kap par kalba.”
Je to gėmē žemaitio ė je to nuori, ka tava vākā gīvenėmė būtom duorė, to anus tori paugintė žemaitēs. Ne diel tuo ons būs gers, ka ons būs žemaitis, bet diel tuo, ka ons tėisē augs – tuo dėrvuo, katruo anam rēk augtė.

KONKURSOS JAUNĖISĖMS ŽEMAITOKAMS !

JEIGO TIK PAR VASARA ATSĖTĖKS KUOKS NUORINTĀS LINKSMOS ĖR IDUOMOS NOTĖKĖMS, ČIOPKĖT LAPA PUOPIERIAUS, OŽRAŠĪKĖT SAVA ATSĖTĖKĖMA ŽEMAITĖŠKĀ ĖR ATSIŪSKĖT – “SAMOGITĖJĖS” REDAKCĖJĒ. KONKURSOS VĪKS TĖSAS LIG SPALĖ 1 DEINUOS. LINKSMIAUSĖ ER IDUOMIAUSĖ PASAKUOJĖMA AUTUORIOS BŪS APDUOVĖNUOTS “SAMOGITĖJĖS” PRIZO!

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija