S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė

Nr. 6, 2001 m. spalė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė 
(publikoujems skaitmenėnie svetainie "Žemaitija"  http://samogitia.mch.mii.lt 
 SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė

Aktoalėjės

KOU DĖRB ĖR MĖSLĖJ I SEIMA IŠRINKTS ŽEMAITIS?

Rogsiejė pabonguo akademėnė Žemaitiu jaunima korporacėjės “Samogitia” narē i sava būstėnė Vėlniou pasėkvėitė pasėrokoutė Lietovuos Seima Žemaitiu parlamentėnės gropės pirmėninka Skarbalio Egidėjo. Anuo pasėtērava, kas žemaitems rūpėmās klausėmās dabar vīkst aukštuosies instancėjuos:

- Kuokėi dabar planoutas naujuos Lietovuos admėnistracėnė soskėrstīma reformas rēkalā?
Šē dėinā Lietovuos admėnistracėnė soskėrstīma reforma īr gražē nomarinta. Kėtās metās ketėnama vėsėškā ožbaigtė regėjuonėnės puolitikas klausėma nagrėniejėma so Euruopas Sajungo. Jē dabar nieka nadarīsem, vieliau pri tuo klausėma sogrīžtė būs nabimanuoma.

Kon žadat darītė?
Kažkon darītė īr dėdėlē sunkē. Tik žemaitē ožsėmėn aple ton reforma, lietovē, ka pradedi kalba aple tus rēkalus, tujau mata separatizma. Jē nikāp nagalies sosėtartė, gal prėsėētė rinktė parašus.

Kou regėjuonu, sofuormoutu etnėnio-istuorėnio-kultūrėnio pagrindo, itvėrtėnėms būtom naudings Lietovā?
Euruopā vėinėjontėis, rėbas tarp valstībuo puo biški nīkst. Ateitėis Euruopas pagrinds būs regėjuonā. Toriedamė stėprius natūralē sosėformavusius regėjuonus, mes galietomem ėlgiau ėšlaikītė sava kalba ėr kultūra. Nemanau, ka mes nuorem, ka pas mumis, kap Airėjuo, gimtojė kalbo rokoutomės tik 10 pruocėntu žmuoniū.
Šėndėinėnie Euruopuo regėjuonams īr skėramė dėdėlė pėningā. Diel tuo lėnkā jau igīvendėn regėjuonu reforma. Anū ėr kėtū euruopas valstībiu pavīzdio, sava valstībiu administracėnės reformas, dara estā ė latvē. Mes vėinintelē Baltėjės regėjuonė tuo nadaruom, vuo jē ė ruošamuos tou darītė, numatuomė regėjuonā nator juokė istuorėnė, kultūrėnė, etnėnė pagrinda.

Kuokius svarbiausius tėkslus kultūras sritie keli kap Seima narīs?
Aš toro do svarbiausius tėkslus: inicijoutė ė vėskou, kas imanuoma, padarītė, ka būtom igīvendinta naujė admėnistracėnė Lietovuos soskėrstīma etnokultūrėnio – istuorėnio pagrindo reforma ėr ėšrēkalautė, ka būtom padarīta tėkrėniu daiktavardiu vartuojėma reforma mūsa šalie.

Kou reišk Tamstas pamėnavuota ontruoji reforma?
Pagal tou reforma miestu, kaimū, kėtū objektu pavadėnėmā vėsuo Lietovuos terėtuorėjuo torietom būtė rašuomė tēp, kap anas tar vėitėnē gīventuojē. Diel tuokiū idieju jau eso solaukės nemažā repliku, atseit, je tēp būtom padarīta, ta lietovē gal pradietė tarposavoe nabsosėšnekietė. Bet jug tėi ožrašā īr diel tū žmuoniū, katrėi tėn gīven, vuo ne diel tū, katrėi atvažioun.
Tuoks dalīks Estėjuo jau padarīts. Kuožna miesta pavadėnėms tėn īr ožrašīts dvėjuoms kalbuoms: vėitėnė tarmė ėr bėndrėnė kalbo.

Kuokius dar kėtus žemaitems svarbius darbus Tamsta esi nomatės padarītė būdams Seima nario?
Dabar toro minti vėsūs pėnkiūs Lietovuos etnuografėniūs regėjuonūs – Aukštaitėjuo, Žemaitėjuo, Sovalkėjuo, Dzūkėjuo ėr Mažuoj Lietovuo – soorganizoutė pėnkiū tautuos parku suodėnėma akcėjė “Mona miedis”. Kuožnamė regėjuonė tories sosėrinktė tuo krašta žmuonis ėr pasuodintė puo vėina medi. Paskou tėi regėjuonu parkā galies taptė švėntiu, sosėejėmu, vietėniu verslū ėr amatū ogdīma cėntrās.
Tuos akcėjės tėkslos būtom tautuos pažadėnėms. Kuožnam žmuogou etnuokultūrėnio pagrindo parėmtū regėjuonu sokūrėms torietom būtė aktoalos ėr svarbos. Jē tuo nabūs, mūsa puolitikā ėr I regėjuonu kultūras puolitikas rēkalus rimtā naveizies. Ateiti tor tik masėnis kultūrėnis sajūdis.

Kalbiejuos ėr paruošė Puocātė Audruonė 

Aplonkīk Žemaitėjuo

VĪKINTA MIESTS

Puocātė Audruonė

Nu Varniū važioudams i Tverū posė, prė Varnieliu kaima pasokės i kairė, prėvažiousi vėita, katruo, kāp spiejema, prėš 800 metu bovės Žemaitiu konėgaikštė Vīkinta miests.
Vīkinta miesta muokslėninkā ėiškuojė jau senē. Vėinė spiejė, ka Vīkinta pėlės- tvėrtuovė galiejė būtė Tverū-Laukovuos apīlinkies, kėtė mėslėjė, ka ana galiejosi būtė Plėnėjės pėlekalnie, pri dabartėniu Žarieniu, dar kėtė tėkiejuos anou rastė pri Kražiu.Medē... Puocātės Audruonės puortėgrapėjė 
Aple Vīkinta pili žėnuoma, ka ana vadėnuos Tvirement ė XIII omžiou bova pagrindėnis Žemaitiu cėntros. Vīkints bova vėins ėškėliausiu Žemaitėjės konėgaikštiu, vaduovavės jungtėniems Žemaitiu dėdžiūnu pajieguoms garsejemė Saulės mūšie 1236 metās priš Krīžiuotiu Ordina ėr karūs priš Lietovuos konėgaikšti Mindauga 1248-1252 metās.
Vėina itikėmiausiu Vīkinta pėlėis vėitu naparseniausē atrada Žemaitiu kultūras draugėjės pirmėninks, Žemaitiu “ALKAS” moziejaus dėrektuorios Kasparavīčė Stanisluovs basėžvalgīdams puo Tverū-Varniu apīlinkės. Straipsnie “Kunigaikščio Vykinto pilies beieškant” ons raša: “Aple 8 km i pėitrītius nu Tverū īr archeuoluogėjės registrė ožfiksouts Vėmbotū pėlekalnis. (…) Pėlekalni vėitas gīventuojē vadėn pėlėis daubo. Nuors pėlekalnis nadėdėlis, aplinkou anou gal pastebietė pakankamā gerā ėšlėkosius bovosius itvėrtėnėmus. (…) Īr ėšlėkosės i pėlėis terėtuorėjė vedontiū vartu lėikanas. (…) Ož pėlėis terėtuorėjės rėbū i rītus īr kalva, katruos papiedie aptinkams kultūrėnis sluoksnis ruoda bovosės senuovės gīvenvietės piedsakus. (…) Vėsos Vėmbotū pėlėis kompleksos tėisas daugiau nego vėina kėluometra. Tuo ispūdinga itvėrtinta kompleksa dīdis ruoda, ka Vėmbotū pėlės bova vėins ėš stombiausiu gīnībėniu kompleksu Žemaitėjuo. Tas īr panašē i rusu metraštėninka vadėnama “Vīkinta miesta.” (“Žemaitiu žemė”, 2001 m., Nr.1).
Šiū meta rogpjūtė pabaiguo tas pats Kasparavīčė Stanisluovs sokvėitė žemaitius I Dėdioujė žemaitiu talka – sotvarkītė bovosė Vīkinta miesta terėtuorėjė. Ėš vėsuos Lietovuos sovaževė žemaitē ėškėrta nareikalingus krūmalius, lig pīlėmu padėrba taka, ka terasas geriau matītomės, pastatė miesta vartus, sotvarkė kieli lig pėlekalnė, padėrba mašinu stuoviejėma aikštelė.
Žemaitiu kultūras draugėjės pirmėninks saka, ka “Vīkinta miesta” tīrėniejėmams ė sotvarkīmou darba ožteks dar keliuoms kartuoms. Vuo dabar kuožna žemaitė garbies rēkals būtom tou vėita aplonkītė – juk ne kor nuors kėtor, vuo če, kap gal spietė, bova vėsuos Žemaitėjės šėrdės.

Recėnzėjė

MĖSLĖS APLE CH. L. T. PICHEL’Ė KNINGA "ŽEMAITĖJĖ" 

Uduovīčė Arns

Patiuo žemaitiu atbodėma pradiuo, 1991 metās, Lietovuo pasėruodė ruomantėška so ėstuorėnēs elemėntās kningelė aple Žemaitėjės senuovė. Ana vadėnas “Žemaitėjė”. Pats autuorios īr na žemaitis, vuo proncūzu kėlmies amerėkuons – Ch. L. T. Pichel’is. Tas anuo darbs sovėrpėna na vėina žemaitė šėrdi, vuo tāp pat sostėprėna anū savėgarba ėr savėmuonė. Ta kas tuo kninguo bova rašuoma?
Na vėns lietovis, parskaitės ton kninga, pasakīs, ka ana īr žemaitiu separatistu veikals, iruodontis, ka anus rēk solietovintė. Vėn tik pasakīms, ka žemaitē īr baltu pagrindėnė tauta, ka latvē ė lietovē spėitas pri anū, vuo ne atvėrkštē – žemaitē šlėinas šalėp anodom (ale sakītom ėšvės, ka žemaitē ī lietuviu dalės), ožgaun na vėina lietovė šėrdi.
Kėik “Žemaitėjuo” ī teisībės ėš tėkrūju?
Čė ī dėdėlē keblos klausėms.
Ka žemaitē bova baltu gėntės, dabā jau nieks napaneigs. Ale kumet ana nostuojė būtė gėntim ė kou tapa? Pagal šiou kninga, ta anėi ėšvėrta i tauta ė dā na bet kuokė, vuo atskėra nu lietoviu (ale tāp galvuojė daugelis žemaitiu lig pat XIX omžiaus gala, dabā tuokiūm jau mažoma). Tas klausėms, kelams na vėina žemaitė, dėdėlējau kert lietovems ausės. Anėi net nanuor gėrdietė aple tautuos sāvuokas taikīma žemaitems. ŽėŽemaitėjė rodėni. Mėkockė Genadėjaus puortėgrapėjėnuomās, ka čė ī patė dėdliausė pruoblema, diel katruos tonkē sosėpīkst na vėns “kėits” žemaitės so “kėito” lietovio.
Kas dar kninguo īr tuokė iduomesnė?
Muonarchėnės tradėcėjės vert na vėina tauta dėdžioutėis. Tuokėi ī onglā, švedā, ispanā ė kėtė, katrėi tor karalius, konėgaikštius a kėtuokius valduovos. Pagal Ch. L. T. Pichel’ė mas tāp pat toriejuom ė net tabtoram sava karalėška dėnastėjė, katra egzistoun jau nu X omžė. Garsiausis bova Ringauds, givenės žemaitiu “auksa” omžiou (XIII). Ons pargaliejė muonguolus, mošė tiautuonus ė anam valdont bova išrasta patranka, katra Saulės mūšie, 1236 metās, bova ėšmegėnta. Ale tėi sokrautė tortā atnešė anam patem mirti. 1243 metās Mindaugs anūn nugalabėjė, ale vīresnėjē ėšpranašava, ka vėsa žemaičium galībė atgims pu 1000 metu. (Ė-ė-ė, jau praējė 758 matā). Vėns iduomiausiu dalīku ī tas, ka dėnastėjė dā ī gīva, vuo tas žmuogos, katros torietom būtė Žemaitėjės dėdīsis konėgākštis, given Amerėkuo, Klīvlėnda valstėjuo.
Tāp pat Ch. L. T. Pichel’is dėdėlē kateguorėškā noruoda Žemaitėjės pirmenībė prīš kėtas valstībės. Dabartėnē ėstuorėkā sakītom, ka Žemaitėjė bova integrouta i Lietovuos valstībė pu kara tarp karaliaus Mindauga ė konėgaikštė Vīkinta (XIII omžė pradiuo), dā vėns kėts galietom pasakīs, ka pu Žalgėrė mūšė, ta jau tėkrā so vėsam bova prijungta. Ale pagal šiou kninga Žemaitėjė i Lietova sava nuoro nikumet nabova isėjongusi. Ta priklausuomībė Lietovā bova vertėnama kap šmeižts. Net ī noruoduoms fakts, ka abėjūm Tautūm Respublėkas karalios Stepuons Batuors prīš smerti soteikė viel liousībė žemaitems ož anūm ėštėkėmībė. Žemaitėjė bova pripažinta kap dėdžiuojė konėgākštīstė. Aiško, lėnkā ė lietovē tam napritarė, ė vėsos rēkals bova ožmėršts. Pu tuo autuorios noruoda, ka žemaitē dā miegena atstatītė sava liousībė tarpokarė metās, ale prezidėnts Smetuona Ontans tuo nalēda padarītė. Ėstuorėjė bėngas tarībėnēs metās, ė aple dabartėnė padieti nieka nie rašuoma.
Ch. L. T. Pichel’ė “Žemaitėjė” ī vėina ėš daugiausē žemaitius intrigoujėntiu kningu, katra soteik galėmībė kėtāp, nago pas mumis īprasta, ivertėntė bovosius čiesus, kėtāp pažvelgtė i istuorėnės asmenībes. Veik ana ė Ta kninga – žemaitėška 
 savėmuonė ogdontis veikals.

KON PAPASAKUOJĖ ŽVAGOLIS ŽĖLVĖNS...

Rutkātė Laurīna

Daugiausē žemaitiu gīven Žemaitijuo. Bet anū gal ne tik tėnās sotėktė – anūm īr vėsamė platemė pasaulie vėsor, tamė tarpė ėr Vėlniou. Vėina dėina nusprėndiau pasidairītė pu Vėlnio ėr pašnekintė kuoki žīmiesni žemaiti. Sotėkau mozėkas pasaulė žvaigždė Žvagoli Žėlvėna:

Žvagulis Žėlvėns. Puortėgrapėjė ėš skaitmenėnė leidėnė http://www.is.lt/madline/remai.htm- Ėš kor Tamsta esi kėlės? – Eso gėmės Klaipieduo, vuo žemaitiu kalbuos muokiaus Salontūs, kor lig trėjū metu augau pas moč- iutē.

- Kāp prasėdiejė Tamstas mozėkėnė karjera ėr kumet pradiejuot dainioutė dainas, parašītas žemaitiu kalbo? – Mozėkoutė pradiejau 1972 metās mozėkas muokīkluo. Pėrma sodainiouta žemaitėška daina bova “Vuo pasakīk, a to atēsi?”. So ana dalīvavau 1985 metās Šiauliūs vīkosemė respoblikėnemė diskuotekėninku festivalie-konkursė. Tapau laureto (tumet bovau pėrmāsis, dainevės žemaitėškā Lietovuo – tas bova dėdėlē iduomē). Monėi tas patėka, ta dainiavau ė tuoliau dainioujo žemaitėškā.

- Kas toriejė ītakas Tamstas žemaitėškā kūrībā: kėlmie a nuors ėšsėskėrtė? – Pėrmiausē nuoriejau paveizietė, kāp tas dainiavėms žemaitėškā atruoda, kāp tuoki dainiavėma prijem klausītuojē.

- Ėš kuo Tamsta semīs idieju, temu sava dainuoms? – Pėrmiausē ėš eilieraštiu ėr ėš tuos aplinkuos, katruo gīveno, kou matau. Daugoms tekstu parašītė gīvenont ožsėinie ėš ėlgesė. Pavīzdiou, daina “Fainam pasaulie, fainė ī žmuonis” sokūriau babūdams Emiratūs, baisiausē ėšsėėlgės Lietovuos.

- Kuokė kalbo daugiausē Tamsta rokounīs Vėlniou? – Pas monėm dėrb daug žemaitiu (tėkrėms žemaitems teiko pėrmenībė prėimdams žmuonis i darba), tā so anās rokounous žemaitėškā. Vuo tēp šneko lietovėškā. Tik ka nuoro pašėiptė vėlnietius, a tēp nasoprontontius mona šnekuos, pradedo rokoutėis žemaitėškā.

- Ė paskotėnis klausėms: kou Tamstā šėndėin reišk Žemaitėjė? – Žemaitėjė īr mona gimtāsis krašts, ė so ėlgesio vėsa laika aple anou mėslėjo. Ka tik galio, aplonkau anou ė tėn gīvenontius mon brongius žmuonis..

Klausėmielis

KĀP JAUTATIES VĖLNIOU, BŪDAMĖ ŽEMAITĒS Ė DĀ FUX'ĀS?

Puocātė Rūta ėš Salontūm

Kuožnās metās Vėlnios atver doris ėr naujē žemaitiu stodėntu kartā. Lietovuos suostėnie knėbždietė knėbžd žemaitiu. Kor tik pasėsoksi, veiziek – ėš Telšiū, ėš Plungės, Kretingas, Mažeikiu… Sosėtėkės anus praejos pėrmėms mienesems nu muoksla metu pradiuos, somėslėjau pasėtērautė, kāp žemaitiu "fux'elē" jautas Vėlniou. Rokavaus so Vėlniaus universėteta Fėluosuofėjės fakoltetė stodejounontēs žemaitēs: Remėgėjo ėš Plungės, Jurga ėš Telšiū, Valentina ėš Šiauliū, Paulio ėš Šiauliū ė Dalė ėš Varniū.
Vėsėms oždaviau ton pati klausėma: "KĀP JAUTATIES VĖLNIOU, BŪDAMĖ ŽEMAITĒS Ė DĀ FUX'ĀS?

Jurga (ėš Telšiū, stodėjoun psichuoluogėjė): – Vėlniou jautous gerā ė nasopronto, dėkuo reikietom jaustėis bluogā. Tas, ka eso žemaitė, paded lėngviau sosėpažintė so vėsuokēs žmuonim, nes kėtė, ėšgėrdėn iduomė tarmė, klaus: "Ėš kor esonti?". Žmuonis praša pašnekietė žemaitėškā, nes anėms tas baisē ipatink. Aš mėslėjo, ka kāp tavė prijem kėtė, kāp to jautīs naujuo vėituo, priklausa na nu tuo, kuokė tarmė šneki, vuo nu tuo, kuoks žmuogos to esi. Tēp jau monėi atsėtėka, ka beveik vėsė draugā – žemaitē. Tėkriausē atsėtėktėnā. Žemaitēms diel tuo ė īr fainē, ka anėi gal so savėškēs rokoutėis žemaitėškā, vuo so kėtās lietovėškā.

Remigėjos (ėš Plungės, stodėjoun suocelėni darba): – Vėlniou radau tou, kuo ėiškuojau. Diel tuo, ka eso fux'os, nakėlst juokiū pruoblemu. Vuo diel žemaitėškoma – tou labiau. Ka pasakau, jog eso ėš Žemaitėjē, žmuonims būn maluoni staigmena. Vėinė praša pašnekietė žemaitėškā, kėtė patis, laužīdamė lėižovi, miegėn kou nuors pasakītė.

Rodou... Mėkockė Genadėjaus puortėgrapėjėDalė (ėš Varniū, stodėjoun psichuoluogėjė): – Vilniuje labai daug žemaičių! Nors pati žemaitiškai nekalbu, tačiau labai gerai jaučiuosi, sutikusi savo tautiečius, kalbančius žemaičių tarme. Man visai negėda pasakyti, kad esu žemaitė, o žmonės tai išgirdę reaguoja įvairiai. Vieni sako: "Tai tu ne lietuvė?", kiti prašo pašnekėti žemaitiškai.

Valėntina (ėš Šiauliū, stodėjoun psėchuoluogėjė): – Vilniuje jaučiuosi gerai, nes aplinkui daug žemaičių. Tiesą sakant, čia jų sutinku daugiau negu Šiauliuose. Man patinka žemaičiai, jų kalba, patinka, kad jie nepasiduoda vilniečių įtakai, išsaugojo savo kultūrą, savitumą.

Paulios (ėš Šiauliū, stodėjoun fėluosuofėjė): – Patys šiauliečiai Šiaulius pagal vyraujančią žemaičių ir aukštaičių kultūrą skirsto į dvi dalis. Tas dvi dalis skiria Tilžės gatvė. Aš gyvenu toje aukštaitiškoje Šiaulių dalyje, bet save laikau žemaičiu. Vilniuje man sunkiau pritapti kaip fux'ui, bet ne kaip žemaičiui, nes Vilnius skiriasi nuo Šiaulių savo dydžiu. Vilniuje į žemaičius žiūri liberaliai. Kurse esu tik vienas iš Šiaulių, žemaičių tik keli, bet mūsų niekas neišskiria.

Apėbėndrėnont galam pasakītė, ka žemaitē stodėntā Vėlniou jautās dėdėlē gerā, nes anėi tor galėmībė savė realėzoutė būdamė tuokėi, kuokėi īr.

Mažėisėms žemaitokams

ŽEMAITIU LIAUDES PASAKA "DVĖ TINGĖNĖS"

Parėngė Krīževičiūtė Laima

Dėdėlē senē gīvena dvė baisiausės tinginės. Anuos tāp vėskon tingiejė darītė, ka nikumet ėš sava luovu naliōb išlėptė. Vėina karta sumislėjė žmuonis iškrapštītė tas tinginės lauk ė paveizietė, a anuos tāp jau baisē ė ting. Pajiemė vīrā ė padegė tinginiū truoba, vo patis pasikavuojė krūmūs ė veiz, kon anuos darīs.
Jau sėinas pradiejė degtė – tinginės gol , nasikel. Jau stuogs sutraškiejė – tinginės gol, nasikel. Tik čikšt – ė isimetė kėbėrkštis i vėinuos tinginies pakluodė. Ta paveiziejė, akis pavartė ė, vuos vuos lėižovi, apversdama išsteniejė: – Dvilinkė deg...
Vo ontra , nė iš po kaldruos naišlīsdama, atsileipė: – Kap to da ė paslenki šnekietė...
Tap gal būto anuos ė sudegusės, bet vīrā, matīdamė, ka anuos nabieg lauk, ipoulė i pleškontė truoba ė par puonevalė anas išnešė lauk. Tap vėsė aplinkou isitikinėna, kuoki baisi ė napataisuoma ta anū tinginīstė – iki graba lėntuos anėms prisiejė tas tinginės karšintė ė priveizietė.

Žemaitiu meilės istuorėjės

PELIKSOS NAGĖNĖS LIŌB RAUKTĖ NA BI KAM... 

Eidimtienė Marītė ėš Mažeikiu

Puora, aple katruos gīvenėma nuorem papasakuotė, senuokā ėlsas ūksminguos Grūstės kapėnies, bet vės dar īr žmuoniū, pasakuojėntiu šiou priš šimta metu prasėdiejosė istuorėjė. Rastās ana īr iruodīms, ka laiks jod spėralė, vėskas kartuojės?
Mūsa heruojē gėmė tuolėmās 1878 metās – nesenē bova mėrės Valončios Muotiejos, vės dar vīka kuova ož lietovėška spauda, priš lietoviu ėr žemaitiu rusėnėma, skėnda “Titaniks”, pasėtorontės muotrėškas poušies mezgėnēs…
Vaičiolītė Adolpina bova tortingu ūkininku doktie. Gīvena kažkor natuolėi Plinkšiu (Skouda-Ketūnu kaimė). Ūkis tėkrā bova namažos, nes šeima somdė berna – Daukonta Pelėksa. Omžėninks pasakuo, ka Pelėksos bova nagings, dėdėlē darbštos ėr nakalbos žemaitis. Anuo tievūm ūkis atėteka vīresnem bruoliou, diel tuo anam teka ētė bernautė.
Mes jau nikumet nabsožėnuosem, kāp tėi do jaunuolē pajota vėins kėtam simpatėjė: ar isėmīliejė dėrbdamė sunkius ūkė darbus, šalėp vėins ontra kuožna dėina būdamė, a kuokiuo kaima gegožėnie vėins kėtam i aki krėta. Ėšlėka tik pasakuojėms, ka Pelėksos liōb rauktė dėdėlē dailės uodėnės nagėnės. Aiško, patės gražiuosės liōb tektė Adolpinā, katrou kaimė vadėna mažojė arba gražioujė Vaičiolītė. Tū nagėniu liōb nuorietė ė kėtas mergėkės, bet Pelėksos liōb atšautė, ka nagėnės rauk na bi kam.
Matītėis dvėdešimtmetiu tarposavė simpatėjės nadėdėlē patėka panelės šeimā. Jaunuoji ūkininkātė, nuors ėr ėš daugevaikės šeimuos, galiejė tėkietėis geresnės partėjės. Bet tās “Paskėnduoliu” laikās, gražbīlīstė ligo ė napasėžīmous Pelėksos ėr jaunutė Adolpina sogebiejė sokortė naeilėnius bėndruos ateitėis planus (naožmėrškem, ka meilės romanu ėr televizėjės serialu patėrtim anodo vargē galiejė pasėrėmtė) ėr anus igīvendintė naėšsėdoudamė artėmėisėms.
Tarpėninkaunont ėr padedont piningās Amerikuo gīvenontem Adolpinas gėmėnaitiou, Pelėksos ėšplaukė ož jūru mariu. Oždėrbtė pėningū ėr taptė tinkamo jaunėkio? Nažėnė, a pati Adolpina svajuojė aple Amerika, a paprastiausē tik gīventė so Pelėkso, bet drīstam tvėrtintė, ka ba meilės sunkē būto bovė lauktė slaptū laiškū (anus liōb siūstė par Lėipuojuo gīvenontė Adolpinas possesė) ėš Amerikas ėlgus pėnkis metus.
Kāp tėn babūto, jaunuosės puoruos slapts sosėtarėms tik tumet ėškėla i viešoma, ka Adolpina dinga. Pelėksos pėnkis metus dėrba, atėdavė skuolas ėr atsiuntė “šėpkartė” Adolpinā. Pana toriejė būtė dėdėlē drousi ėr rīžtinga, nes tievams pasakė, ka važioun i svetius pas possesėrė i Lėipuojė ėr ėš tėn išplaukė i Amerika. Ba palīdas, dėdėliū lagaminu (būtom kėlės itarėms), namuokiedama anglu kalbuos, nagavosi tievū palaimėnėma… Gailo, nalėka prisėmėnėmu, kap i tou paveiziejė Adolpinas tievā, kumet aple tou doktėrs keliuonė sožėnuojė. Bet toriejė kažkon nojaustė. Juk vėsamė kaimė gražuolė vadinta doktie “senmergiava” lig pat 25 metu.
Jaunuoji puora apsėžanėjė Amerikuo, gīvena Ilėnuojaus valstėjuo, Čikagas primiestie. Darba nabėjuojė. Adolpina garsiejė kap gera šeimėninkė ėr liōb ožsėdėrbtė roušdama sava nomūs darbininkams lėnkams pėitus. Pelėksos dėrba pabrėkė aple 20  metu.
Puora sosėlaukė dvėjū sūnū: 1915 metās gėmė Pelėkso, vuo 1917 – Edvards.
1926 metās šeimīna pargrīža i Žemaitėjė, gīvenėma matė, bet, kap ėr jaunīstie vėins kėta baisiausē mīliedamė ėr gerbdamė.
Ė dabar lietovē ėr žemaitē veržas laimės ėiškuotė i tuolėmus ožjūrius, ėr vėins Dėivs žėna, kėik ruomantėšku istuorėju pasakuosem dar puo šimta metu

Rodou... Mėkockė Genadėjaus puortėgrapėjėPUOEZĖJĖ

Paulios (Telšėškis)

Smakā

Vagol opalė onžoulīna
Akmėnā prėgondintė
I kopsti sosėrėitėn gol
Ozbounā jau sokoltė – Pradiejuov vēdo ondėnio
Vuo bėngsiau kraujo kaštavuotė.
Vagol opālė onžoulīna
Kap cīrolis dėrvuonė – Kuožnam ravė kas nabašnėnkun margoms!
Mēsas šmuotās
Gruobā koškēs
Kraus vagol kelienu.
Smakās babaužēs
Kuožna nakti dėina
Plėmpsem nagažieliu
Gruobu pėina!

2001 rogsiejis-lapkrėtis

Apokalipsė (vasaras laikė)

Kumet saulelė mėršt i žemė
Dongou ognis rinkēs ded
Pasiotpolkės
Avietiūn kraus, kraus bruknun
Smėltiūn pekla suodnus kaštavuo
Šaltėniūs muotrėškelės mažėlėkės
Jau vadėn
(Raudsparnės anūn kodlas)
Kuožnos lėpts – opālė slastā
Vuo kuožna vėišnė – saulės kraus.

2001 10 08

Leidėni paruošė Puocātė Audruonė ėr Mukienė Danutė


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija