Į pradžią

S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė

Nr. 5, 2001 m. rogsiejė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė (publikoujems skaitmenėnie svetainie "Žemaitija"  http://samogitia.mch.mii.lt 
 SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė

Ar būs žemaitiu kalbuos pamuokas Žemaitėjės muokīkluos?

I “Samogitėjės” klausėmus atsaka Žemaitiu Kultūras Draugėjės (ŽKD) prezidiuma naire, “Žemaitiu žemės” žornala redaktuorė Mukienė Danutė:

- Ar ŽKD īr sava pruogramuo nomatiosi rūpintėis žemaitiu kalbuos diestīmo muokīkluos?
Vėins ėš svarbiausiu draugėjės tėkslū īr ėšsauguotė, puoselietė, puopolerintė žemaitiu kalba. Nu pat draugėjės isėkūrėma pradiuos žemaitiu kalbuos rēkalams, tēp pat ėr anuos diestīmou muokīkluos īr skėrama benė daugiausē diemesė. Vėsuomenėnė inicetīva, apatiū jodiejėms īr gerā, bet ka kalba eit aple žemaitiu kalbuos ivedėma i muokīklas, soprontam, ka sprėndėma tor priimtė vėršou, Švėitėma ėr muoksla ministerėjuo. Esam parėngė ėr ėšsiuntėniejė I aukštiausės valstībėnės institucėjės. Diel tuo esam parėngė ėr aukštiausiuoms valstībėniems institucėjuoms pateikė ne vėina rezoliucėjė tou klausėmo. Kol kas rimtiesniu puoslinkiu I prieki nesėmatė, net ėr tās laikās, ka ministerėjē vaduovava žemaitē.
Tuoki ministerrėjės pozicėjė, mėslėjo, nier atsėtėktėnė, nes Lietova lig pat šiuol netor sava regėjuonu kultūrėnė, muokslėnė, ekuonuomėnė vīstīma pruogramu. Nier Lietovuo ėr patiuos regėjuonu puolitikas. Je rokousemuos i Euruopas Sājunga ieinontiu valstībiu termėnās, Lietovuo nier ėr juridėškā iteisintu regėjuonu. Istuorėškā sosėformavusiu Lietovuos etnuografėniu regėjuonu sāvuoka išaiškinta Etnėnės kultūras valstībėnės gluobuos istatīmė, vuo kas īr Lietovuo regėjuons lig šiuol nepaaiškėn ni vėns istatīms. Euruopuo regėjuonu laikuoms tik oficelē Konstitucėjuo iteisints admėnistracėnis vėinets, katros tor savivalda ėr atstuovavėma teisė auščiausies tuos valstībės valdīma institucėjuos. Tuoks regėjuons savaronkėškā formou sava ekuonuomėnė, kultūrėnė, muoksla puolitika.
Lietovā lig tuo dar tuolėi. Dabar pritėla net ėr tėi, katrėi planava naujoujė Lietovuos administracėnė reforma pagal katrou bova vėltės sokortė etnuografėniu regėjuonu pagrindu suformoutas apskritis (anas bova siūluoma vadinti žemiems, kraštās ėr panašē).
Mėslėjo, ka kol mūsa valstībie dabartėnē etnuografėnē regėjuonā nebūs iteisintė kāp admėnistracėnē vėinetā arba kol jau bėnt nebūs rimtā veizama i tū etnografėniu regėjuonu savėtoma išlaikyma, tol nebūs ėr atėtinkamu tū kraštū kultūrėnės puolitikas pruogramu ėr atėtinkama anū finansavėma, tuol net ėr tuokiuos veikliuos vėsuomenėnės organizacėjės kap Žemaitiu kultūras draugėjė rezuoliucėjės žemaitiu kalbuos ivedėma I muokīklas klausėmo tuoliau kap lig Švėitėma ėr muoksla ministerėjės valdininku stalčiu nenoeis. Soprontama, mes vės tėik stuoruosemuos, ka sava žemie žemaitē ė dabar, ė puo šimta metu galietom normalē jaustės, būtė savėm ė rokoutėis savo kalbo.

- Kāp regėjuonu kalbū diestīma pruoblema īr sprėndama kėtuos valstībies?
Atskėras valstībės ivairē tou klausėma sprėnd. Dalės kaimīniniu valstībiu jau īr prėiemė oficelės regėjuonu kalbū (tarmiū) ėr išnīkstontiu senūju kalbū puoseliejėma valstībėnės pruogramas, koriuos īr numatīta ėr tū kabū diestīms muokīkluos. Tū kalbū puoseliejėma rēkalā tėn īr aiškē nosakītė ėr valstībėniu kalbū istatīmūs, kuo nerasi pas mumis. Atsėžvelgont I tus istatīmus ėr pruogramas pas mūsa kaimīnus bėndruojė lavėnėma muokīkluos īr ivedams tū jau pamėnavuotu tarmiū ėr išnīkstontiu kalbū diestīms tėms, kas tuo nuor. Pavīzdiou, Latgalas latvėškuos muokīkluos muokītuojē praved apklausa, par katrou išaiškėn, ar klasies īr vākū, katrėi nuor muokītėis latgaliu kalbuos. Jē atsėrond bėnt 3-4 tuo nuiorontis klasie, muokīkla kreipas i Latvėjės šveitėma ministerėjė ėr tā muokīklā īr skėrta papėlduomu pamuokū latgaliu kalbuos muokīmou. Veik če ėr latgaliu kalbuos fakoltatīvā.
Regėjuonu kalbas īr diestuomas ne vėinuo kaimīnėnie valstībie: Lėnkėjės Respublikas Kašubu kraštė īr diestuoma kašubu kalba, veik če ėr muokīklas, katruos vėsas disciplinas īr diestuomas kašubu kalbo. Dėdėlē atsakingā atgaivintė vaaromu kalba jiemies Estėjė: prijimta Vaaromu kalbuos puoseliejėma valstībėnė pruograma, pri Tartu universiteta ikorts Vaaromu kalbuos instituts, parėngtas valstībėnės vaaromu kalbuos diestīma Vaaromu kraštė pruogramas, parašītė tou kalbo ėr išleistė gražiausė vaduovelē ėr vaaromu kalba kap ėr vėsas kėtas privaluomas disciplinas īr diestuoma Vaaromu krašta bėndruojė lavėnėma muokīkluos. Tēp jau vuos ne iš mėrtėis kelama kalba. Mes, lietovē, kol dar regėjuonūs kalbam tarmėškā, mėslėjem, ka be papėlduomu pastongū tuokēs migracėjės, komunikacėjės laikās vėsumet tēp ėr būs. Nebūs! Tēp ka bėndruom jieguom torietomem rūpintėis, ka mūsa tarmės – gīvūsius bėndrėnės kalbuos šaltinius – vėina dėina nereikietom keltė ėš numėrusiu…

- Kou patartomėt Žemaitėjės muokītuojems? – Pas mumis žemaitiu kalbuos muokīma pruogramas gal tvėrtintė ne tik Švėitėma ministerėjė, bet ėr muokīklu direktuorē, nes dabartėnis muokīma plans leid kuožnuo muokīkluo kelės pamuokas skėrtė pasėrenkamėms dalīkams, katrėms īr priskėrama ėr tuo krašta tarmie, istuorėjė, etnuografėjė ėr kt. Tēp ka tuos kelės pamuokas ėr galietom būtė tam paskėrtas. Pagarba žemaitiu istuorėjē, kultūrā, kalbā gal būtė ogduoma ė par bėndra lavėnėma pamuokas: geografėjė, istuorėjė, literatūra. Kol nier parėngtas rimtesnės pruogramas, Žemaitėjės muokītuojē torietom kėik imanuoma daugiau ė geriau panauduotė integrouta muokīma galėmībės.
Mėslėjo, ka jē žemaitiu kalbuos diestīma muokīkluos klausėma pradieto rimtā keltė muokītuojē, muokėnē ėr tievā, valdininkā torietom regoutė palonkē, bėnt jau soprastė, ka ivestė tuokės pamuokas īr puoreikis.
Geriausē būto, ka tuokiū pamuokū pradieto reikalautė ne tik žemaitē, bet ėr dzūkā, sovalkietē, aukštaitē. Anėi tēp pat tor išsauguojė daugībė kalbuos versmiū.

Aple žemaitėškoma ugdīma Seduos muokīkluo

Priš kelis metus Žemaitėjės muokītuojē bova sosėrinkė i Žemaitėjės muokītuoju konfėrėncėjė Klaipieduo. Tuo konfėrėncėjuo kelta idiejė rimtā pradietė rūpintėis žemaitiu kalbuos diestīmo Žemaitėjės muokīkluos. Gaila, bet anā igīvendintė toukart jiegū pritrūka. Vės tėik kai koriū žmuoniū šėrdies bova pasieta siekla, katra vert anus priėsėdietė pri sava krašta kultūras ėr kalbuos išsauguojėma.
Aple tou, kap žemaitėška dvasė īr ogduoma tap Seduos jaunū žmuoniū, pasakuo Seduos vėdorėnės muokīklas dėrektuorė
Grėcienė Genutė:

Aš pati diestau istuorėjė. Par pamuokas ėr aš pati vėskou pasakuojo, ėr vākā atsakėnie žemaitėškā. Vākams, atejosėms ėš kėtū pamuokū, katruos īr diestuomas lietovėškā, īr dėdėlē iduomē. Rimta dalīka pasakuotė žemaitėškā anims ėšēn ne ėš karta. Bet mona sopratėmo, rēk vākus muokītė žemaitiu kalba vartuotė ne tik nomėi, bet ėr oficeliuos vėituos.
Mūsa vākā dėdžiounas tou, ka īr žemaitē. Anėi īr kėitesnė žemaitē nego kėtor. Torem tradicėjė ėšleistoviu nakti ētė pri Vītauta paminkla. Tėn anėi prėsėik, ka naėšdous sava žemaitėškoma.
Pas mumis īr stėpros etnografėnis būrielis. Kuožna meta vīkst konfėrėncėjės, katruos vākā skaita pranešėmus ėš Seduos istuorėjės. Torem Seduos kninga ėšleidė. Tas irgi pakielė savėgarba. Ka galietomi savėm dėdžioutėis, rēk daug žėnuotė.
Sava mažūju vākū paprašiau atneštė monėi puo duovėnelė – žemaitėška žuodi, katruo reikšmies aš nažėnuotiuo. Anėi baėiškuodamė patis sožėna ėr isėved vėina kėta žuodieli i sava žuodīna. Ėr aš pati pėrmo liobo sakītė “obolīs, agorks”, vuo dabar sakau “vuobols, vogorklos”. Kartās samuoningā tori savėm kontrolioutė, ka sakītomi ne “ēdava”, vuo “liob ētė”.
So Vėlniaus Dailės Akademėjės pruorektuorio Botrėmo Aduomo onkstiau esau daug diskutavė diel žemaitėškoma. Ons saka, ka kalba īr nabūtėna. Žemaitiu kalba, pagal anou, esonti valstietėškas kultūras ėšraiška, vuo mes tori ėš sava valstietėškoma išētė. Bet dabar ėr ons jau žemaitėškā rokounas. Pasėruoda, rimtiausi, gėliausi muokslėni pranešėma gal poikiausē žemaitėškā pārskaitītė. Kalbėninks Pabrieža Jūzaps gerā saka: “Kalba īr pradė ė pabonga. Niekāp kėtēp savės tēp gerā naparuodīsi, kap par kalba.”
Mona sopratėmo, Žemaitėjuo daugiausē vākus gadėn daržielis. Matītėis, daržieliu auklietuojuoms atruoda, ka vāka nu pat mažomies rēk muokītė “gražē” rokoutėis, ligo žemaitėškā būtom negražē. Ėš kažkor īr atsėradės tas žemaitiu savės novertėnėms.
Jē to gėmē žemaitio ė jē to nuori, ka tava vākā gīvenėmė būtom duorė, to anus tori paugintė žemaitē. Ne diel tuo ons būs gers, ka ons būs žemaitis, bet diel tuo, ka ons tėisē augs – tuo dėrvuo, katruo anam rēk augtė.

Paruošė Puocātė Audruonė

Žemaitē, katrėi žemaitėškā narokoujės. Interviu so jaunās žmuonim

Mažeikē, Kretinga, Gargždā – miestā, kor jau retā pasėtaika ėšgėrstė jauna žmuogo, besorokounonti žemaitėškā. Ar tū miestu jaunims belaika savėm žemaitēs, kou anėi mėslėi aple žemaitiu kalba ėr žemaitėškoma, rokoujemies so jaunās mažeikėškēs (puokalbis versts ėš "bėndrėnės kalbuos", kuokė rokounas mažeikėškē):

A mažeikėškē žemaitē?
Edmunds: Nuors žemaitėškā ėr nerokounous, aš eso žemaitis.
Giedrios: Mūsa sielas žemaitėškas, kraus žemaitėšks.
Juons: Aš – žemaitis. Kalba nier pagrindėnis žemaitėškoma bruožos. Aiško, rēk kažkuokė pagrinda, bet svarbiausē žmuogaus savėmuonė, apsėsprėndėms.
Rūta: Mažeikē – tėkrā žemaitiu miests. Gal mes tėkruosės žemaitiu kalbuos pagrindū ėr neturem, bet svarbiausē, ka mes jautamuos žemaitē. Aš didžiounous tou, kou padarė mona pruotievē, ė vėskas tou ī pasakīta. Čiurliuonis lietovėškā ėrgi ėšmuoka šnekietėis tik paugės.
Bet žemaitems rokoutėis žemaitėškā rēk būtėnā. Mona lietoviu kalbuos muokītuojė vėsumet liob sakītė: "rēk rokoutėis žemaitėškā". Mums sava kalba rēk ėšlaikītė. Bet rasti ta kalba, katrou mes rokounamuos, ėr īr žemaitiu. Jog vės tėik rokounamuos kėtēp nego Vėlniou. Mažeikē īr Žemaitėjės terituorėjuo, vadėnas, ta kalba, katrou če kalbama ėr īr žemaitiu.
Indrė: Mažeikėškē – netėkrė žemaitē. Ar daug kas muok kalbietė žemaitėškā? Kalba nier pagrindėnis bruožos, apsprėnontis tautībė, bet ana īr dėdėlē svarbos tautībės ruodiklis.
Mažeikėškiu kalba – ni lietoviu, ni žemaitiu. Vėskou sogadėna muokīkla. Mums īr sakuoma: "Yra bendrinė kalba, ja jūs turite ir kalbėti". Žemaitėškā šnekontėms vākams daruoms psichuoluogėnis spaudėms. Žemaitiu kalba laikuoma kaimietiu.

Kāp isėvaizdounat Žemaitėjės perspektīva?
Algėrds: Mėslėjo, ka Žemaitėjė tēp grētā dar neėšnīks: toram žemaitėška arkli, žovi (sīks ėš Plateliu), medi (keporietāsis glousnis).
Jē sosėtvarkīs ekuonuomėnė padietės, gal so laiko ėr mūsa kultūra atsėgaus. Rastās žmuonėms rēks ne vėin tik versla, vuo ėr dvasės.
Juons: Nuorietiuo, ka Žemaitėjė būto atskėrs admėnistracėnis regėjuons, vuo rastās net atskėra valstībė. Turam Klaipieda – ousta, nafta. Mon atruoda, kou mažesnė valstībė, tou ana geriau tvarkuos. Ka īr dėdėlie valstībė, prasėded plutuokratėjė – valda tas, kas tor pėningūm.
Jē Žemaitėjē doutom autuonuomėjė arba anou ėšskėrtom bėnt kāp admėnistracėni regėjuona, būto pagrinds savėta identiteta ėšsauguojėmou. Tuoks admėnistracėnis soskėrstīms, pagal katrou būto ėšskirtas Žemaitėjė, Aukštaitėjė, Sovalkėjė, Dzūkėjė, pastuovē žmuonims prėmintom, kas anėi īr. Tas prėstabdītom dabartėni asėmilevėmuos pruocesa. Vuo dabar ons kou tuoliau, tou vīkst grētiau.
Dabar īr dėdėlē reikšmings muomėnts. Jē Žemaitėjė ėšgaus savės kāp admėnistracėnė ar autuonuomėnė vėneta prėpažėnėma, ta ėšlėks, vuo jē ne – žemaitē asėmiliousas.
Edmunds: Aš mėslėjo, ka vīkstont gluobalizacėjē, Lietuvā stuojont i euruopėnės struktūras, tas puoreikis vės mažies ėr žemaitėškoma ėšlaikītė būs vės sunkiau. Žemaitėškas ožsėspīrėms ved i savėizuolecėjė. Mėslėjo, ka ateitie ons tik trokdīs. Gera tor būtė puo bėški.

Ar rēk žemaitu kalba diestītė muokīkluos?
Rūta: Rēk.
Indrė: Jē žemaitiu kalba nebūs diestuoma muokīkluos, Žemaitėjė, kāp savėts krašts, ėšnīks. Žemaitiu kalbuos pamuoka tor būtė prėvaluoma. Jē ta kalba būtom tuolerounama ėr diestuoma muokīkluos, palaipsniou na atsėgautė ė tūs miestūs, kor jau īr apnīkosi.
Juons: Gers būto dalīks, bet nedėdėlē isėvaizdouno, kāp tas pasėteisintom realībie: jē žmuogos žemaitiu kalba muok nu vaikīstės, anuos muokītėis muokīkluo nier juokė rēkala, vuo tas, katras nu vaikīstės rokounas bėndrėnė kalbo, anam žemaitių kalbuos muokītėis ėrgi ni šės, ni tas.
Martyns: Žemaitiu kalba būtėnā torieto būtė diestuoma muokīkluo arba jau bėnt tuolerounama.
Ingrida: Tēp. Rēktoms, bet tik tėms, kas nuor.
Maksos: Dalės žmuoniū tam prėtartu, bet ne absoliuti daugoma. Daugelė vertībės ėr puomiegē īr kėtuokėi. Mon patėktom. Aš ožaugės Vėlniou, prėpratės rokoutėis bėndrėnė kalbo, vuo žemaitiu kalba monėi īr egzuotika. Daugeliou žmuoniū tou kalba ėšgėrstė īr dėdėlē iduomē.

Sprėndont pagal šius pasėsakīmus, gal darītė ėšvada, ka žemaitėška savėmuonė īr stėpri net ė tū žemaitiu, katrėi žemaitėškā nerokounas tarpė, ėr ka onkstiau a vieliau, žemaitiu kalba tories atrastė sava vėita Žemaitėjės muokīkluos.

Parėngė Puocātė Audruonė

Žīmė žemaitē

Žemaitis kal Damaska plėina

Puocātė Audruonė

Nu seniausiu laikū kalvė bova mistėška vėita. Kalvē sauguojė metala apdėrbėma paslaptis, dieltuo žemdėrbems anėi atruodė tėkrė žėniuonē. Žmuonis tėkiejė, ka kalvės žaizdros – tiesiuogėnis kanals tarp šiuo ėr anuo pasaulė. Diel tuo nerēk dīvītėis, ka sožėnā, jog žmuonis mėslėjė, ka dažnos kalvės svetīs – vel’ns. Rasintās diel tuo, vuo rast’ ė diel kėtū priažastiū pri kalvės artintėis bova nadėdėlē patartėna, ožvės muotrėškuoms.
Ė dabar kalvė amats vertėnams. Patiuo dėdliausie pagarbuo īr gers kalvis. Kap tik tuoks īr mažeikiškis Stonkos Algėrds. Ons nukalė Vėlniaus universiteta vartus, Lietovuos ambasadas Maskvuo metala dėrbiniū fragmėntus, restaurava Lietovuos Prezidėntūras torieklus. Bet svarbiausis dalīks, kas anou išskėr iš kėtū Lietovuos kalviu īr tas, ka ons žėna Damaska plėina kalėma paslapti.
Raštoutuojė Damska plėina kalėms – dėdėlē ėlgs ėr kruopštoma reikalaujintis darbs. Ė žėnontem kāp tou darīrė retā išēn. Diel tuo Lietovuo daugiau nieks tuokė darba ė nedara. A. Stonkos pasakuo, ka ėšmuoktė bova dėdėlē sunkē. Liob kaltė kaltė ė nieks liob naėšētė. Par tou ė Damaska pravardė bova gavės.
Šēs metās Stonkos Algėrds Damaska plėina šiuolaikėnės technuoluogėjės ruošas demonstorutė tarptautėnie pruofesiuonaliū kalviu švėntie Suomėjuo. Bet vėins dėdėliausiu kalvė rūpestiu īr ne tik pravestė tuokius kursus, bet ėr platiau imtėis kalvīstės muokīma Žemaitėjuo.
Ons pats kalvė amata ėr mena ėšmuoka ėš sava tieva – Vėikšniū kalvė, vuo šis bova ėšmuokės ėš sava tieva ėr senuolė. Paskou A. Stonkos kalėma mena muokītėis bova išvažiavės i Vuokītėjė. Dabar anam rūp, ka tas amats ėr kalėma mena paslaptīs būtom perdoutas jaunėisėms kalvems.
Kėta mintės, katrou brondėn kalvis Stonkos Algėrds īr Lietovuos kalviu organizacėjės ikūrėms. Tuokės organizacėjės tor Anglėjės, Suomėjės, Švedėjės, Estėjės kalvē. Mažeikiu kalvis īr vėsū tū pamėnavuotu užsienė šaliū kalviu organizacėju garbies narīs. Ana rūp, ka Žemaitėjuo, kap ėr vėsuo kėtuo Lietovuo, tēp pat veiktom organizacėjė, katra rūpintomės kalviu rēkalās, rinktom literatūra aple kalvīstė, organizoutom kalvīstės švėntės ė padietom kalvems dalintėis sava patirtim, puopolėrintom anū mena.

Sveikėnam Saulės mūšė 765-ūju metėniu pruogo!

1236 metu rogsiejė vėdorie Kalavėjuotiu ordins, sošaukės riterius ėš vėsuos Euruopas, isėveržė i Žemaitiu žemė ėr anou baisē noniuokuojė. Bet grīžtontėms pliešėkams kieli ožkėrta žemaitē, katrėms vaduovava konėgaikštis Vīkints. 1236 metu rogsiejė 23 dėina Saulės žemės pelkies (natuolėi dabartėniu Šiauliū) ivīka mūšis, žėnuoms Saulės vardo. Žemaitē vuokītems kėitā davė i kaulus. Ėš mūšė lauka bepabiega vėins kėts vuokītis. Tou karta priderama atpėlda išvėngusius neprietelius vieliau somušė sokėlė koršē ė žėimgalē. Po tuo mūšė Kalavėjuotiu ordina galībė bėngies.

"Samogitia"

 Žemaitiu meilės istuorėjės

Pasėdabuojė ėš paveikslelė

Eidimtienė Marītė

Ta istuorėjė, kāp ė dauk kėtū, galietom prasėdietė žuodēs: “Gīvena Ons ėr Ana. Sosėtėka ėr pamėla vėins kėta”. Baveik tēp ė bova, tik Ons Anou pėrma karta pamatė puortėgrapėjuo.
Ons – mona senuolis Božuoks Konstantėns, dar natarnavės karūmenie, bet basėiduomaujis vėsa kou, kas toukart bova naujausė. Vuo tas bova XX omžiaus pradiuo – aple 1912 metus. Ons – puortigrapčiks, iduomaujės gomeuopatėjė, renk literatūra, stodėjoun. Aktīvos vėsuomenėninks ėr J. Vaičkaus “Skrajuojėntė tētra” aktuorios.
Ana – šėik tėik jaunesnė, gėmusi Vėikšniūs – Valinskātė Ruozalėjė. Nuoriedama gīventė savaronkėškā, ana išvažioun i Rīga. Tėn dėrb pas puonus nomūn darbėninkė, vākū auklė. Tievā, nakontėnė doktėrėis pasėrinkėmo, atsėsaka rėmtė anou piningās, tad mergātė vertas tik ėš sava oždarbies.
Gīvenėms Anodo sovedė gan keistuoms aplėnkībiems – Ruozalėjė pasiunt gėmėnaitems Muotozams i Mažeikius (toukart Muravjuova) sava puortėgrapėjė, katrou pamata Konstantėns. Ėšprašės puortėgrapėjė, parpuotuograpoun anou ėr pasėkabėn sava nomūs. Prabiegos kelėms mienesems, rīžtas parašītė Ruozalėjē laiška ėr ėšsakītė sava jausmus. Ons raša:
“Garbinga Tamsta Pana Ruozalėjė!!!
Atlēsk Tamsta mon, ka aš ėšdrīsto Tamstā sostatītė laiškieli, bet aš tou padariau ėš naramoma. Vėina ėš priežastiū – sožėnuojau aple Tamstas parvaževėma šemė mienesie. (…) Vuo kėik atneš laimės tas mūsa pasėmatīms, tā nažėnuoma, vuo rasti tik naramoma. (…) Aš Tamsta dabuojous ėš Tamstas paveikslelė, i katrou paveizo baveik kas mėnota. Ons īr pakabints mona truobuo. (…) Nuors dar nasosėpažėnuom, bet je Dievs dous, prigīvensem, kuo mūsa šėrdis ėr jausmā truokšt. Mīliausė Ruozalėjė, aš ėšdrīsto Tamstā ėštartė tus žuodius, tiktā napalaikīk anus ož bluogus. (…) Būtiuo diekings vėsa sava omžio, ka Tamstas ronkelė būtom soglausta so mona.
Truokšto Tamstā būtė laimingā. Truokšto Tamstā nalaimės napažintė, būtė tarp vėsū garbingā ėr garbie būnont monės naožmėrštė.
Parašė Kuostielis 1912 mėtūs 11 rogpjūtė
”.
Anėi sosėtėka pas minieta gėmėnaiti, Mažeikiūs žėnuoma švėisuoli, puortėgrapčika Muotoza ėr pamėla vėins kėta. Sosėtuokė Rīguo 1913 metu rogsiejė mienesie.
Bet laimė troka naėlgā. Kara dievs Marsos rēkalava aukuos. Konstantėns bova prėversts palėktė sava jauna žmuona, basėlaukontė pėrmagėmė ė paimtė i ronkas šautova. Ons ējė gintė na Tievīnės, katrou dėdėlē mīliejė, na sava Ruozaliutės, vuo vīkdė Rusėjės cara isakīmus. Jau frontė Konstantėns sožėnuojė, ka gėmė sūnos, katros bova pavadints sava tieva vardo. Gailo, anam sūnaus, kāp ė sūnou tieva, pamatītė nabova lėmta. Greitā pu tuo Ruozalėjė gava žėnė, ka vīrs sožeists ėr kuomisouts ėš kariūmenės. Bet nomūs anuo nieks nasolaukė. Praejos kelėms metams ėš Tarptautėnė Rauduonuojė krīžiaus i ožklausėma gauts tuoks atsakīms: “Žovosiu ėr dingosiu ba žėniuos sārašė Božuoka Konstantėna pavardies nier…” Kor dinga, kuokiuo žemie sava galva omžėnā pagoldė Konstantins, lig pat šiuo nieka nažėna.
Ruozalėjė vėina paugėna sūno, padiejė anam isėgītė pruofesėjė, ka onam bova šešiuolėka metu, itaisė muokītėis pas vėina žīda puortėgrapčika – Gurvīčio. Sūnos ėšmuoka amata, ėšauga duors ėr garbings žmuogos. Vėsa sava gīvenėma Ruozalėjė ėlgiejuos ėr laukė sava Kuostėlė. Mėrė ana 1952 metās, solaukosi triū anūku.

Leidėni paruošė Puocātė Audruonė ėr Mukienė Danutė


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija