S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė
Nr. 4, 2001 m. rogpjūtė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė (publikoujems skaitmenėnie svetainie "Žemaitija"  http://samogitia.mch.mii.lt 
 SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė

Karaliaus Ringauda tėkslos – atkortė žemaitiu apeigīna

Važioudams ėš Telšiū pruo Rīškienus, dešėnie posie gali pamatītė Žemaitiu karaliaus Ringauda dvara. Tēp īr vadėnamė Adolfa ėr Magdutės Gėdvėlū suodība. Tēp tėi nomā īr vadėnamė ne tik diel tuo, ka anūs jau daug metu deivē Gabėjē īr degėnama ognės, ka tėn irėngts dėdings aukors, bet ė diel tuo, ka tuos suodības gaspaduorē ožsėjem žemaitiu kultūras, istuorėjės ėr senuosės religėjės puoseliejėmo.
Vėina karta par metus – lėipas mienesie – i dvara sosėrenk daugībė žmuoniū ėš vėsuos Žemaitėjės ėr Lietovuos. Pu tuo vėsė patrauk i Šatrėjės kalna pagerbtė ognėis deivės Gabėjės. Tuoki švėntė karaliaus Ringauda dvarė īr organizoujema jau aštontė metā.
Šēs metās par Gabėjės švėntė "Samogitėjē" pavīka pakalbintė pati karalio Ringauda:

- Kuokė veiklo ožsėjem Žemaitiu karaliaus dvars? – Žemaitiu karaliaus Ringauda dvars īr vėsuomenėnė organizacėjė, katra veik apskrėtie. Anā prėklausa 27 žmuonis. Ringauda dvara tėkslos – rinktė ė pruopagoutė senūju omžiu žemaitiu istuorėjė, kultūra ėr religėjė.
Žemaitiu istuorėjė daugiausē iduomaujous aš pats. Diel tuo tou temo vėsumet nuorio pasėrokoutė, padiskutoutė ė so žīmēs istuorikās. Jau galietiuo nemažā ė parašītė apie senūsius Žemaitėjės omžius.
Tou mūsa organizacėjė – Žemaitiu karaliaus Ringauda dvara – īsteigė Šatrėjės Ramova. Ana īr respublėkėnė religėnė organizacėjė. Šatrėjės Ramova iduomaujės tik senuovės baltu religėjė.
Aple 80 pruocėntu nariū priklausa abėdviems organizacėjuoms. Tik kelė īr tuokėi, katrėi nepriklausa religėnē bėndruomenē arba Žemaitiu karaliaus Ringauda dvarou.
Mes nesam dėdėlē fanatėškė. Gerbam pruotieviu baltu tėkiejėma. Ons mums īr švėnts ė brongos. Bet žėnuom, ka tuokė, kuoks ons bova, nikumet nebatkorsem. Mes ne tėik meldamuos, kėik rūpėnamuos, ka būtom sorinkts žemaitiu apeigīns, ka pas momis nebūto vėin tik aukštaitėškas gėismės. Dėdėlē maluono, ka atvažioun svetē ėr patrauk mūsa diemesi sava dainuoms, tradicėjuoms, bet tuos īr svetiū tradicėjės. Mes torem neožmėrštė sava pareiguos – sorinktė ėr tėms, kas būs po mūsa, palėktė tus kultūras tortus, katrėi par ėlgus metus bova ėšbarstīta, primėršta. Kou torem dėrbtė žėnuom, bet dar nesam vėskou tou padarė. Rēk jaunājē kartā perdoutė kėik imanuoma daugiau žėniū apie pruotievius.

- A Šatrėjės Ramova ne ta pati organizacėjė kap Lietovuos Ramova? – Šatrėjės Ramova – kėta organizacėjė. Dabar Lietovuo īr tuoki sistema: religėnės bėndruomenės, katruos īr bėnt 15 nariū, registrounas atskėrā. Anuos gal jungtėis i bėndrėjės.
Mes nesam isėjungė i Lietovuos bėndrėjė. Nuorem, ka atsėrastom dar bėnt kelės žemaitėškas bėndruomenės. Žadiejė isėregistroutė klaipiedėškē ėr Būtingės bėndruomenė. Toukart apsėjungsem i žemaitėška bėndrėjė, galiesem pamėslītė ėr aple jungėmuos i dar stombesnė lietovėška bėndrėjė.

- Ar aukors īr pati švėntčiausė Tamstas dvara vėita? – Nuorietiuo, ka ne tik aukors, bet vėsa suodība tarnautom tam tėkslou.

- A baltu religėjė jau īr pripažinta Lietovuo kāp tėkra religėjė? – Ka nuoriejuom iregistroutė baltu tradicėnė religėjė Lietovuo, Seimė ėš mūsa tik pasėšaipė. Tumet bova prėpažīstamas tik 9 religėjės. Latvėjuo baltu religėjė jau senē īr pripažinta kāp tėkra religėjė. Mes nesam nieka bluogesnė už tas, katruos oficialē veik. Mėslėjo, ka kumet nuors ė Lietovuo baltu religėjė tories būtė prėpažinta. Nieks šėndėin negalietom ožginčītė, ka baltu tėkiejėms īr tradicėnė religėjė.

Puocātė Audruonė

Žemaitiu metalistā "Meressinā" ruošas sodrebintė Lietova žemaitėškuoms dainuoms

Vėinintelė metala grajėjonti gropė Žemaitėjuo īr sosėbūrosi Žemaitiu suostėnie Telšiūs. Gropė vadėnas "Meressin". Ana īr vėina žėnuomiausiu Lietovuos metala mozėkas pasaulie.
Nesenē ėšejosemė gropės albomė "Alkis" pėrma karta metala mozėkas istuorėjuo vėina daina bova sodainiouta žemaitėškā. "Meressinā" aukštaitiu liaudės daina "Oliuokem bruoliokā švėntuo Lietovelie" ėšvertė i žemaitiu kalba ėr prėtaikė anā metalistėnė aranžuotė. Nuors ė versta ėš lietoviu kalbuos, daina tor žemaitėškas jieguos.
"Meressinu" gitarists Žīdrios ėr būgnėninks Artūrs sotėka šėn tou "Samogitėjē" papasakuotė.

Samogitia: – Kėik laika "Meressinā" gīvoun?
Žīdrios: – Jau aštontė metā.

S.: – A vėsa laika kolektīvė ta pati kompanėjė?
Artūrs: – Ne. Ė dabar nesenē buosists pasėkeitė. Senāsis ėšvažiava gīventė i Kauna. Neaiško, a bepargrīš. Sosėraduom nauji. Dabar muokuos kūrėniū partėjės.

S.: – Diel kuo pasėrinkuot grajītė metala?
Ž.: – Ožtaikiem ont tuos banguos. Toukart, ka pradiejuom grajītė, jaunima sosėduomiejėms metala mozėka bova dėdėlē dėdėlis. Bet mūsa mozėka nebova vėsa laika vėinuoda. Ana keities. Kuožnos albums īr skėrtings. Onkstiau dainiavuom tik anglėškā, nes bova mintės prasėmuštė i ožsėini. Paskou sopratuom, ka tas dar mums īr neimanuoma. Albumė "Mask" puora dainū pamiegėnuom lietovėškā padainioutė. Nebluogā pavīka. Paskotėnemė albumė vėina gabala sodainiavuom žemaitėškā. Dabar gal būs dar daugiau žemaitėšku gabalū, ė daugiau folkluora elemėntu.
Artūrs muokuos mozėkas pedaguogikas so folkluora pakraipo, ta žėna daug liaudės dainū. Gal ėšēs kuoki pruojekta i tou posė sokortė. Patėms iduomē būto, kāp folkluors skombietom so sunkė mozėko.

S.: – Diel kuo albumė "Alkis" žemaitėškā dainioutė ėšsėrinkuot aukštaitėška daina?
A.: – Aiško, gražiū īr ė žemaitėšku dainū, bet tou muomėnto ta atejė i galva ė dėdėlē prikėba.

S.: – Rasti jau žėnuot, kuoki būs kėta albuma pagrindėnė idiejė?
Ž.: – Je nauduosem folkluora, ta tamė albumė torietom būtė kara dainas.

S.: – Kuokius pastebiejuot puokītius Lietovuos metala mozėkas pasaulie par tou laika, ka grajėjėt?
Ž.: Par tus aštounis metus metala populeroms vės mažie. Nebier paklausuos vėsuomenie. Dabar vėsā krizė prasėdiejė: trūkst informacėjės, neblėka laidū par radėjė. Je nesosėtinki so pažīstamās, nieka nežėnā, kas kėtūs miestūs dedas. Vės mažiau leidieju balėikt. Bet ė puopsė īr panaši krizė.
Artūrs: Ėš kėtuos posės dabar žīmē pageriejė koncertu kokībė. Onkstiau liob būtė daugiau koncertu, bet aparatūra dėdėlē prasta. Dabar gropės vėskou dara profesionaliau. Monėi geriau vėins gers nego dešimt prastū koncertu.

Diekou "Meressinams" ož puokalbi. Lauksem naujū albumu.
Puocātė Audruonė

Žemaitėjės žemė tor būtė atgaivinta!

Preita mienesė "Samogitėjuo" bova ėšspausdints interviu so Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) valdības prezidiuma nario, ŽKD atstuovo valstībėnie komisėjuo admėnistracėnē reformā vīkdītė, Žebrauskio Algėrdo, katramė ons ėšdiestė ŽKD pozicėjė Lietovuos admėnistracėnės reformas temo.
Aistras diel Lietovuos admėnistracėnė parskėrstīma ŽKD tabverd. Tuo klausėma svarstīmou, Dorbės mūšė sokaktē ėr Žemaitiu vėinībės dėinā pamėnietė bova skėrts ė lėipas 13 dėina ivīkės ŽKD skīriu sosėejėms Telšiūs.
Sosėrinkėmė bova priimts ŽKD parėngts Kreipėmuos diel Žemaitėjės etnėnė-kultūrėnė regėjuona ėšsauguojėma vīkdont admėnistracėnė reforma Lietovuo. Anamė rašuoma: " (...) ŽKD inicetīvo sosėrinkė Žemaitėjės regėjuona rajuonu merā, savėvaldībiu ėr ivairiū Žemaitėjuo veikontiu kultūrėniu draugėju atstuovā, pritardamė šalėis sėikiou taptė ES narė, praša regėjuonėnė krašta politika, katra īr admėnistracėnė Euruopas muodelė esmie, vīkdītė atsėžvelgont ne tik i ekonuomėnius, bet i istuorėnius-etnokultūrėnius kriterėjus.
(...) Žemaitėjė – istorėškā sosėfuormavės, rīški etnokultūrėni identiteta, tradicėjės torous Lietovuos regėjuons. Tas ėr noliemė, ka lig šiū dėinū ėšlėka stėpri šiuo krašta žmuoniū regėjuonėnė savėmuonė, autentėška kultūrėnė orientacėjė, žemaitiu kalba. Manuom, ka tas īr dėdėlie vertībė, katrou būtėna ėšsauguotė ėr puoselietė. Tik stėprė Euruopas regėjuonā ėšsauguos tautuos identiteta, nīkstont valstībėniems ES šaliū sėinuoms (...)".
Kreipėmuos būs iteikts LR Prezidėntou Adamkou Valdou, Seima pėrmėninkou Paulauskiou Artūrou, Vīriausībės vaduovou Brazauskiou Algėrdou.
Pu sosėrinkėma pakalbints ŽKD pėrmėninks Kasparavīčė Stanisluovspapasakuojė:

- Valstībėnie komisėjuo admėnistracėnē reformā vīkdītė īr pateiktė trīs reformas variantā. Tam tėkrė valdėninkėjės sluoksnē, toriedamė savū tėkslū, siūla Lietova soskėrstītė i Rītū, Vakarū, Šiaurės sritis ėr tēp anou padarītė beveidė ėr bevardė. Neblėktom ni Žemaitiu, ni Aukštaitiu, ni kėtū sritiū – tik naaiškė darėnē.
Pagal kėta varianta Žemaitėjė torietom būtė suraižīta i Klaipiedas, Kauna ėr Šiauliū apskritis. Bet Klaipieda nikumet nabova tėkrā žemaitėšks miests, aple Kauna ni kalbuos nier. Je ėr būto apskrėtis, nuorem, ka anuos Žemaitėjės etnėnė regėjuona naskaidītom: Raseinius nu Kauna apskritėis rēk atskėrtė. Be tuo žemielapie Žemaitėjė tor būtė paruodīta.
Mes veizam, ka mūsa siūluoms naujiesis Lietuvuos administracėnė soskirstīma pruojekta variants būtom tinkams ne tik žemaitems, bet ėr aukštaitems, dzūkams, sovalkietems. Seimė bova sosėtėkėms so vėsū Lietovos etnuografiniu regėjuonu atstuovās. Anėi vėsė mūsa siūluoma varianta palaika.
ŽKD atstuovā so deklaracėjė diel admėnistracėnė Lietovuos soskėrstīma jau lonkies pas Seima pėrmėninka, Premjerą, Prezidėnta. Lėipas 13 d. vīkosemė pasėtarėmė tou klausėmo taries vėsū ŽKD skīriu žmuonis, kuo lig šiuol dar nabova bovė. Dabar jau torem gavė dėdėlės dalėis žemaitiu igaliavėma krīptingā dėrbtė tou klausėmo.
Dabar A.Brazauskis žad stėprintė tas patės apskrėtis, nes admėnistracėnē reformā vīkdītė šiou muomėnto nesou pėningū. Bet nuors dabar ta administracėnė reforma ėr īr sostabdīta, ateitie ana vės tėik vīks. Mes, žemaitē, akīlā stebiesem. Ka ana prasėdies, mes apėnt rīžtingā stuosem ož sava siūluoma varianta. Kol kas torem naatlēstė vadiu – dabar mūsa pareiga īr vėsėms žemaitems pastuovē primintė, ka mes torem nebėjuotė būtė savėm. Žemaitėjė, šimtmetēs ėšlaikiosi sava identiteta, gīventuoju žemaitėška savėmuonė, tor ėšlėktė kap istuorėnė žemė. I Euruopas Sājunga Lietova tor atētė admėnistracėškā padalinta i istuorėnės žemės. Ož kėtuokiuos Lietovuos stuojėma I Euruopas Sājunga mes prieštarausem. Lietova tor istuorėškā sosėformavusius regėjuonus, Euruopa pasėsaka už anū juridini iteisėnėma, ekuonuomini ėr kultūrini vīstīma, tad diel kuo Lietovuos valdininkā tor siektė kėtuokiuos reformas ėr laimietė?
No, vuo jēgo kas, gal tektė ėr rīžtingiesniu veiksmū imtėis – pavīzdiou, rinktė parašus ož mūsa siūluoma varianta, vuo je ė tas nepadies, kreiptėis ėr i Briuseli. 

Paruošė Puocātė Audruonė

Leidėni paruošė Puocātė Audruonė ėr Mukienė Danutė


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija