S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė

Nr. 2, 2001 m. bėržėlė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė (publikoujems skaitmenėnie svetainie "Žemaitija"  http://samogitia.mch.mii.lt 
 SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė

Turinys:


Žemaitiu alka

Vākštiuodams puo Švėntuosės kuopas, netīčiuoms gali atsėdortė vėinuo paslaptinguo vėituo – ont kuopas stuov rato sostatītė paprastam žmuogou neaiškēs žėnklās ėšrašītė medėnē stolpā. Je tēp atsėtėks, žėnuokis, ka pakliovā i Žemaitiu alka.
1998 metās alka če bova ikorta Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skīriaus seniūna Narmonta Augostė rūpesnio. Ons „Samogitėjės” leidiejems papasakuojė, ka ka par Žemaitiu krėkšta (1413 m.) ont Bėrutės kalna Palonguo bova koršiu ognėis deivės Praurimės švėntīkla. Ėš pagarbuos Vītauta muotėnā Bėrotē karalios Juogaila puo krėkšta dar tris metus če švėntīkla palėka. Bet po tuo če bova ikorta dongaus švėisoliū stebīkla – observatuorėjė – katruos liekanas kasėniedamė Bėrotės kalna nasenē rada archeuoluogā,.
Observatuorėjė toriejė praktėnė paskėrti. Laikruodiu, televizuoriu, radėjės nabova, vuo reikiejė kažkāp sosėgaudītė laikė. Žemaitē a koršē sokūrė vėinioulėkas stolpū sistema, pagal katrou anėi galiejė stebietė saulės keliavėma par dongo metu eiguo. Tas, ka tėi stolpā bova sokastė dėdėlē tėkslē, ruoda, ka observatuorėjės ikūrėms bova na vėinū metu darbs. Svarbē īr tas, ka če i vėina bova sovestė do kalėnduorē – mienulė, ė saulės. Aple tuokė sistema ė šiū dėinū muokslėninkā tor kou pamėslītė. Stebīklas veikėma princips bova tuoks: saulė, keliaudama dongaus skliauto, liob apšvėistė stolpus ėr anėi liob mestė šešoulietius. Tam tėkrās muomėntās dvėjū a trėjū stolpū šėšoulietē liob sosėjungtė. Pagal tus šešoulietiu sosėjungėmus mūsa pruotievē liob nostatītė tėksli laika, švėntės. Pavīzdiou, balondė 25 d. Bėrutės kalna stebīkluo liob sotaptė trėjū stolpū šešoulietē. Kėtēp sakont, tuos dėinuos vakara konėgs, atsėstuojės ož šeštuojė stolpa, saulės lēdėmuos i jūra namatė par vėsus tris stolpus. Toukart ons liob praneštė, ka jau rītuo gal ėšgintė i laukus gīvuolius.
Stebīkla tou patio bova ė švėntīkla. Dieltuo ana vadėnuos Alko. Če liob vīktė vėsuokiausės mūsa pruotieviu švėntės. Dėdėliausė ėš anū bova balondė 23 d. – Patrimps. Ė dabarčiou ta švėntė Palonguo īr švėntama, tik dabā ana Jorgėniems īr vadėnama. Toukart če liob sosėrinktė žmuonis ėš vėsa Korša – nu pat Lėipuojės. Vėsė liob atvežtė aukū: kas medaus, sūrė, vuo kas ė vėlnu. Anas liob paaukuotė ont lauža ėr paskou jau eis i kalna papiedė pasėlinksmintė. Archeuoluogā pri kuožna stolpa rada laužū piedsakaus.
Bėrutės kalna alka egzistava tik 30-50 metu.
Rekonstroutė observatuorėjės ont Bėrotės kalna dabā jau nebie galėmībiu, diel tuo ana ę bova ėšrinkta kėta vėita – kuopa Švėntuojuo. Ana bova šėik tėik padėdinta, sotvėrtintqa ė par 1998-ūju Rasas pastatītė ketorė pėrmėjė stolpā. Stebīkla bova pavadinta Žemaitiu alko. Če dabā īr vėinioulėka stolpū – tėik, kėik bova Bėrotės kalnė. Anėi īr sostatītė tėkslē pagal muokslėninku apskaičevėmus. Kuožnos tor sava paskėrti ė žėnkla, kuožnos ėš kou nuors reišk, simbolizoun vėina koriou nuors senuovės žemaitiu dievībė.
Žemaitiu dievībiu īr aple šešės dešimtis. Aukštaitē tor bėški kėtuokius dievus. Anėi daugiausē garbėn dongaus dievus, vuo žemaitē – žemės. Žemaitė ė pavadėnėms īr kėlės ne nu tuo, ka ons žemā gīven, vuo nu tuo, ka ons īr dėdėlē „iaugės” i žemė. Tik Žemaitėjuo īr tėik daug vėituovardiu, katrū šaknės „žem”: Žemītė, Žemālė ėr kt.
Vīriausis žemaitiu Dievs vadėnuos Sotvaro, Praomžio. Vuo vėsė kėtė bova tik ligo krėkščiuonėškėjė apaštalā. Anėi bova ligo tarpėninkā tarp žmuogaus ė Dieva kuožnos sava konkretiuo sritie.
Žemaitiu alkuo īr pastatītė stolpā tuokėms dievams: Ledā – Dievū muotinā, Velinou – vieliū Dievou, Patolou – puožemė valduovou, Patrimpou – pavasarė, atgėmėma, žalomuos Dievātiou, Mienuliou, Saulē, Ondeniou – jūru, ondėnū Dievou, Austiejē – bėtiū Dievībē, Žemīna – žemės, šeimuos, gimdīmu gluobiejē, Aušrėnē ė Perkūnou.
Žemaitē, prijautou sava pruotieviu tėkiejėmou, i Žemaitiu alka renkas 4 kartus par metus: par Rasas (06.22), par Mildėnės (05.08), par Patrimpa (04.23) ėr par Pergobri (03.21)
Žemaitiu Alkas papiedie tēp pat vīkst folkluora švėntės, dainū ė mozėkas vakarā, spektaklē, jaunima stuovīklas.

Parėngė Puocātė Audruonė

 Kāp žemaitē keikas?

Musiet nasoklīso pasakės, ka na vėinam, onsėpīlosem ont švarė drabuželė kavuos (īpatingā jē esi svetiūs) ė noejosem pri vondėns pavalītė, ėšsprūst nadėdėlē poikė žuodelē. Vuo dā geresnius prėsėmėnam, tumet, ka mumis, ramiausē ēnontius sava kelelio, aptaška kuokė nuorintās mašėnelė. Jė, jė, ė prasėded vėsuokėi b…, k…, p… ė tēp tuoliau (mėslėjo, ka narēk aiškintė vėinuos ėš rusu palėkėma dalėis). Apsauguok, Viešpatie, nanuoro prėmestė tuokiū gruožībiu vėsėms. Bet kartās ė baisiausėms ėntėlėgėntams nabėšēt sosėtorietė. Kon če ė padarīsi – jok keikėmuos ėrgi īr mūsa kultūras (platioujė prasmė) dalės ė anuos niekor napakavuosi. Tik kartās tēp na vėsā gražē ėšruoda, ka keiktėis galem tik svetėmo kalbo, vuo sava esam ožmėršėn arba vėsā nažėnuom, kāp tou darītė. Aple tuokius tėkrā nakaltus (kāp kam atruoda) dalīkus i korporacėjės „Samogitia” pasėrokoutė vėina dėina bovuom pavadėnė Vėlniaus universiteta Bėndruosės kalbuotīras katedras diestītuojė, muokslu daktarė Jasiūnātė Bėrota, katra īr namažā dėrbosi pri tuokiū dalīku.
Ppranešiejė ėš sava babas īr sorinkosi aple 400 tūm „nakaltūm” žuodiu ė anus sorašiosi. Kāp sakė tīrėnietuojė, vėsuos kalbuos galem rastė ivairiausiu žmuogaus apėbūdėnėmu, ė na tiktās. Jog kartās rēk ė tēp kuoki dėdlė švonkībė pasakītė, daugiausē ka kas nuorintās ikīrst – arba ėš dėdėlies dėdėlies meilės (aš tēp mėslėjo), jė, jė, pvz., mėgla, šlapdrėba, latuožis, rokšla, kloika, loinaka – vėsūm če ė nasomėniesi. Žemaitē tuokius žuodius, katrėi sava kultūringomo skėras nu tėkrūju keiksmūn, dā vadėn ėšterliuojėmās. Ė tėms ėšterliuojėmams, ė keiksmams žmuonės žuodius jem ėš sava aplinkuos, koriuo anėi gīven. Tiktās tėi žuodē igaun vėsā kėta prasmė. Ruoduos, tuokēs nakaltās žvierātiu, gīvolātiu, paukštieliu, augalieliu, dāktieliu ė jiedalieliu pavadėnėmās galem kartās net ižeistė žmuogo. Pavīzdiou, pasakės tuokius komplimėntus mergelē: mėnkė, sėlkė, arklamosė, lėžė (reikšmie kāp ė lėntuos), gali būtė na tik lūpeliems pabočiouts, bet ė … (nabskaudinso šėrdėis). Vuo je pri kuožna pridietomi kuoki žuodieli šmuots, tā vėsā būtom poikē – namaloujo. Vuo kėik īr gražiūm pavadėnėmu ėš dvėjūm, trėjūm ė daugiau žuodiu. Kartās tėi kėtė žuodē gal būtė tik sostėprėnėms (atsėprašau – pagražėnėms), vuo kartās – frazeologizmos, palīgėnėms, vėsos sakėnīs: kamėna komštis (tink joudā, nadėdėlē švarē apsėdariosem vaikiou pakuolītė), pamielėnavosi kap skėndėnė bomba (komplimėnts žīdrā pasmėlevuojosiuoms paneliems, tēp pat dėdėlē noblīškosiuoms), strėbolioun kap trėjūm dėinūm vėršis (pagīrėms nuognē elegantėškėms vīrokams). Mon atruoda, ka nadaug kas žėna ė tuokium induomium pasakīmu: knėpė, knėpė, vuožkuos knėpė (tēp rēk sakītė sava draugē, šėik tėik novargosē ė nanuorontē niekor ētė). Ka draugė paklaus, kas tas īr, pasakīk: ta pati knėpė ė tavė nolėpė.
Vuo je nuoriesi tėkrā kam nuorintās šėrdi „pagluostītė”, ka bėškėlieli atsėmintom, vuo Tamstā ont dūšės palėngvietom, rēktom naožmėrštė jau nu senūm senuovės žėnuomus ė nadėdėlē žėnuomus kulturingus žuodelius ė anūm kombėnacėjės. Bėški gražiau būs sakītė žalvarīs, žabaltīs, šepetuons nego žaltīs, šepetīs, šetuons. Vuo šaukdamė žmuonis kuoleruoms, soskēs, čerauninkās, tranās, švabalēs ė t.t., atgal gautė galėt na tiktās garsėnio pavidalo… Jė, jė.
Ai, nabgaišinso laika so patio puopoleriausio ė tonkiausē sotinkamom na tik mūsa, bet grētiausē ė vėsuos ont svieta sotinkamuos kalbuos žuodelio ėš š raidelės. Rēktom tik atsėmintė, ka anuo švonkoms prėklausa nu tuo, kėinuo tas rēkals īr…
Pabonguo nuorietiuo prėdortė, ka vėsumet rēk žėnuotė, kam, kumet ė kor sakītė tuokius „komplimėntus”. Ontrēp gali būtė nasoprasts, ožsėtrauktė namaluonė, na tiktās žmuoniū, bėt ė Dongaus…

Pagal Jasiūnātės Bėrotas paskaita ė sava asmenėnė patėrti sorašė Leliuga Andrios ėš Plungės

Žemaitokā!

Senās laikās vākū, vuo ė vėsū kėtū žmuonium gīvenėms bova daug sunkiesnis na kap dabā. Jau mažėlelems anėms reikiejė ganītė ž?sis ė karvės. Bet žmuonis vės tėik muokiejė linksmintėis. Sosėrinkėn kor pamėškie pėimėnelē a kuokiuo truobalie vėsa kaima žmuonelē liob pasakuotė notėkėmus, dainioutė, sektė pasakaas, mintė mīslės, žaistė. Daug anum palėka ė mums. Siuntam tamstuoms dainieliu ėr žaidėmu, katrus bova sosėmėslėjė mūsa buočē ėr babas, ka jaunė bova. Pažaiskėt, padainioukėt ėr Tamstas.
Žaidėms „Bėtis ėr meškas”
Do vākā padara vartus. Vėina dalės vākū īr bėtis, vuo kėta – meškas. Bėtis atsėtop ėr so ronkuoms padara gliebius. Meškas ēn pri bėtiu ėr jem medo. Vėino muomėnto vartā sošunk: „Bėtis!”. Bėtis pol gaudītė meškas, vuo meškas sturuojės ėšsmoktė pruo vartus. Bėtis ož vartu gintėis nabgal. Gauda tol, kol lėikt pati mitriesė maška. Paskou bėtis īr meškas, vuo meškas – bėtis.
Žaidėms „Vanagielis”
Žaidiejē sosėskėrsta puoruoms ėr sostuo i eilė. Vėins īr „gaidielis”, kėts – „vėštelė”. Prišakie nogaro i eilė stuov „vanagielis” ėr šauk: – Biekėt, gaidelē, biekėt, vėštelės,
Vanageliou rēk mesēlės!
Paskotėnė puora parsėskėr ėr bieg i prieki, kor tor atsėstuotė ė viel sosėkėbtė ronkuoms. „Vanagielis” katrou nuors vėina ėš aanū gauda. Je sogaun, stuojės i eilies prieki, vuo „vanagielis” dabar jau īr tas, katros lėka ba puoruos. Je nasogaun, viel šauk ėš naujė.

Paruošė Gaubītė Margarita, kėlėma nu Plungės

Gīvuoji archeoluogėjė. Kas tai?

Lietovuo ė vėsamė pasaulie paskot­s metās dėdėlē populiarės pasėdarė švėntės, I katras sosėrenk žmuonis, katrėi muok padėrbtė kou nuors tēp, kāp ka liob būtė dėrbama gelžėis arba net akmėns omžēs. Kalvē jemas kaltė senuovėnius ginklus, audiejės aud so vertikaliuoms stakliems, žėidkalē kal žėidus, pīniejē pėn krežius… Atejės i tuokė švėntė gali pakaštavuotė ė sriobuos, kuokė liob valgītė mūsa pruotievē – ba bolviu, nes toukart tuokiū nabova, kėtū mūsa senuoliu patėikmieniu. Gali ėšmuoktė nosėlėpdītė ar ėšdegtė pouda. Basėsokiuodams tarp meistrū ėšgėrsi, ka mada nešiuotė auskarus i Lietovuos terėtuorėj atejė tik XIV omžiou ėš slavu, vuo onkstiau baltu muotrėškas liob pouštėis ontsmėlkėnēs, pritvėrtintās pri keporieliu, vuo vīru pagrindinis papoušals nu omžiu omžiu bova dėržos.
Gīvuosės arkeuoluogėjės švėntė 2001 m. pavasarė pabaiguo (gegožies 18-19 dėinuoms) ivīka ė Šiauliūs, vuo lėipas 6-8 dėinuoms i panašė švėntė Lietovuos žmuonis ė anū svetius pakvėitė Kernavie. Būs anū 2001-āsēs ė kėtor.
Šiauliūs vīkosės švėntės vėina ėš organizatuoriu bova moziejėninkė Šapātė Audruonė. Ana saka, ka tuoki švėntė īr tuoks „nažmuonėšks” dalīks, katruo žmuonis dar nier matė. Tuokiuos švėntės tėkslos – paruodīrtė I anou soplaukosėms žmuonims, kap tėn vėskas bova ėš tėkrūju tuo senuovie. Ka ne ėš kningu pamatītom, vuo vėskou sava ronkuoms pačėpnuotė galietom.
Ėš Vėlniaus i Šiaulius atvažiavės žėidū meistros Evaldis saka, ka tuokēs dalīkās žmonis ožsėjem, nes iduomē ė anėms patėrtė, kāp bova priš tūkstonti metu. Ka tou pajostomi, tori pats pamiegintė, tori tou ėšgīventė, pats so tou sosėtapatintė. Je nuori padėrbtė pouda, tuoki, kuoks bova dėrbams akmėns omžiou, tori noētė pri opalė, paiimti gabala muolė, paminkītė ronkuos, nulipdytė forma, ėšdžiuovintė, ėšdegintė ėr dar daug dūšės I vėsa tou darba idietė… Vuo je nuori druobės gabala ėšaustė, tuoki, kuoks bova audams priš tūkstonti metu, tori nuētė i lauka, prėsėrautė lėnū ė pradietė ėlga lėna ikūnėjėma I druobė kieli…
Šiauliūs vīkosiuo švėntie dalīvavė mažeikėškē žemaitē Raimonda ė Vītauts Ramanauskē, muokou dėrbtė senuovėškus kreželius ėš tuošės, mėslėi, ka šėndėinėnem žmuogou jau nosėbuoda plastmasė ė chemėjė. Atējė laiks, ka ons apėntās nuor šalėp savės matītė natūralius, šėik tėik netuobolos netuobolus dėrbėnius, tuokius, kuokius ėš paprastiausiu natūraliū medžegu dar daug kas muok padarītė.
I Lietova gīvuosės archeuoluogėjės švėntiu idiejė atejė ėš Lėnkėjės. Šapātė Audruonė papasakuojė, ka Lėnkėjuo īr atstatīta tuoki Biskupinas archeoluogėnė gīvenvietė. Tėn kuožnās metās rogsiejė mienesie vīkst archeuoluogėnės švėntės. I anas īr pakvėitamė ne tik lėnkā, bet ėr ožsėinė šaliū senūju amatū žėnuovā. Vėinās metās anėi pasėkvėitė ė lietovius. Toukart Lietovuos archeuoluogu draugėjė sosėkvėitė tus, katrėi galietom tēp, kap senuovie, kou nuors gražē padėrbtė, i Rumšėšėkės. Tėn ė pradiejė formoutėis ta meistrū kompanėjė, katra dėrb ne bile kap, vuo tēp kap prīš tūkstontius metu – „archeuoluogėškā”.
Daugoma tū žmuoniū īr archeuoluogā. Anėi rūpėnas, ka tou, kou patis žėna, sožėnuotom ė kėtė. Ta gīvuojė arkeuoluogėjė anėms patėms īr pasėdarės kap ė gīvenėma būds. I Šiaulius sosėrinkė meistrā pasakuojė, ka anėi vėsė īr senė draugā ė kėkvėina karta sosėtėkė bočiounas kap gėmėnės. Ne vėins i tuokės švėntės atsėvež ė sava vākus.
Švėntie sotėkuom ė ėš Latvėjės atvažiavusiu stodėntu – gīvuosės arkcheuoluogėjės pruopagoutuoju. Iš anū ėšgėrduom, ka anėi tor vėita mėškė, kor vasaruoms puorā savaitiu ėšvažioun ė vėsė ė tėn gyven tēp, kāp ka žmuonis gīvena devintamė omžiou, vėsā neisėlēsdamė dvėdešimt pėrma omžiaus: verd tik tuoki maista, nešiuo tik tuokius drabūžius, statuos tuokės truobas, dėrb tik so tuokēs īronkēs, kuokėi bova devintamė omžiou.
Vėina ėš tuos kompanėjės mergėkė Pigozne Laura papasakuojė:
„Mūsa īr aple 18 žmuoniū. Vadėnamies „Senas vides darbnica”, kas žemaitėškā ėšeitom „Senuovėnė meistarnė”. Daugoma mūsa – Dailės akademėjės studėntā. Īr jau ė muokslus bėngusiu, dėrbontiū.
Torem kalviu, mergas aud ė vėsuokius kėtuokius muotrėškėnius darbus dėrb, vėins dabar praded keramika ožsėėminietė, kėts tinklus aud. Drabužius patis sau pasėsiovuom. Medžegas ėš pradiū liobam pėrktė krautovie, bet dabar jau patis ėšsėaudam. Žemdėrbīstė neožsėjemam, nes tėik daug laika netorem.
Tēp gīventė ė dėrbtė mumis ėšmuokė Dailės akademėjės diestītuos kalvis Alsinš Aris, katros mumis muokė amatū.”
Gīvenėma būdo gīvuosės archeuoluogėjės populiarėnėms ne vėinam īr tapės ė diel tuo, ka, rimtā tou ožsėjemont ėš tuo gal ė pragīventė. Rēk tik somėslītė, kāp senuovėnius dalīkus prėtaikītė šėndėinuos puoreikems.
Senuovėniu papoušalū meistros Evaldis pasakuo, ka īr tuokiū senuovėniu papoušalū, katrus dabar gal ožsėsakītė tik īpatingė žmuonis – katrėi dėdėlē iduomaujės senuovė a dainiou kuokemė folkluorėnemė ansamblie, vuo žėidū vėsė nuor. Meistros dėrb tuokius papoušalus, kuokius baltā nešiuojė gelžėis omžiou ė kuokėi dabar īr rondamė kapėnīnūs. Bet anū īr tuokiū gražiū ė mondriū, ka kuožnos gal ėšsėrinktė pagal sava skuoni. Je esi palongėškis, gali ožsėprašītė žėida, kuokėi īr rondamė Palonguos kapėnīnūs, je ėš Mažeikiu – Mažeikius. Vuo būn ė tuokiū, ka nepasakīsi, ar anou pėnktamė omžiou nešiuojė, a dvėdešimt pėrmamė. Anėi ė toukart bova žmuonims gražė, ė dabar.
Mažeikėškē Ramanauskē pasakuo, ka tuokiūs indeliūs, kuokius anėi dėrb, seniau žmuonis liob laikytė maista pruoduktus, nes tėi indā pasėžymiejė antibakterėniems savībiems. Dieltuo ė pėins, laikuoms tuokiūs indūs, ne tēp grētā liob sorūgtė, vuo ė žiorkės mažiau liob poltė. Dabartėnēs postmodernizma laikās kas kāp somėslėi, tēp ė nauduo – kas lietsargi isėstata, kas šiukšliadiežės vėituo pasėded.
Gīvuosės archeuoluogėjės idiejė, ėšplėtosi po Lietova, pu bėški atēn ėr i Žemaitėjė. Senoujė amatininkīstė miegėn plietuotė Žemaitėjės naciuonalėnis parks. Mažeikėškē Ramanauskē sakė, ka tuokė švėntė bova pamieginta soorganizoutė ė Mažeikiūs.

Puocātė Audruonė

Vėtkauskis Bladis

Puokalbis so alpėnisto Vėtkauskio Bladio

Žīmiū žemaitiu sarašos nikāp nebūtom pėlns, jego i anou naitrauktomem alpinista Vėtkauskė Bladė. Tas žmuogos īr ikuopės i vėsū pasaulė žemīnu aukštiausės vėršokalnės. I anas vėsas ons ožnešė Lietovuos vieleva, vuo lėpdams i Pėitū Amerikas aukštiausi kalna Akonkagva, pats būdams žemaitis, alpėnists ožkielė ėr Žemaitėjės vieleva.
„Samogitia” notarė pasėrokoutė so alpėnisto ė paprašė anuo papasakuotė dielkuo žemaitiou prėreikė lėptė i kalnus..
Kas Tamsta tēp dėdėlē trauk i kalnus?
Patis kalnā. Tas, kas žmuogo trauk i mėška, pri opės, ežera, pieštė paveiksla, rašītė kningas. Tas, kou kalnūs ėšgyvenau, īr nuostabiausė dalīkā. Tėn gali jaustė ne tik rīši so artėmās žmuonim, bet ė so vėso pasaulio – nabjauti skėrtoma ni tarp kalnū, ni tarp dongaus, ni tarp kūna. Tėi jausmā īr vėsā tėkrė. Tėn gali geriau pajostė savėm.
Ėš kalnū vėsumet grīžti šėik tėik kėtuoks. Kėik pasėkeiti, prėklausa nu tuo, kėik to ėšejē pasėruošės ėšmuoktė Dongaus pamuokū. Tėn naožtenk vėin tik fizėniu jiegū. Ka ėšgīventomi, tori ėšmuoktė valdītė ė sava mintis. Geriau pradedi matītė, jautriau soprastė. Pasėdara lėngviau gīventė, nes kalnūs sopronti omžėnus dalīkus – matīdams sunkomus, negeromus i anus pradedi veizietė daug natūraliau ė ramiau.
Monėi kalnā davė savuotėška laisvė. Sopratau, ka egzistoun omžėnė diesnē, katrėi nasėkeit. Jego ėšmuoksti anus soprastė ė pagal anus gīventė, ta pasaulis pasėdara dėdėlē gražos.
Ar Dongaus pamuokas gal tik kalnūs būtė doudamas?
Vėskas prėklausa nu žmuogaus. Tibeta vienuolems vėsā narēk ētė i kalnus. Anėi mėslėi, ka tas īr nuodiemie, kumet pasėtaika tėik nalaimiu, mėrtiū. Lamas žėna, ka i vėršo gal pakėltė sava mintim, tėkiejėmo, dvasė. Anėi īr išmintingė, pruotingė, Dongaus apduovėnuotė, gīven pagal Dongaus a Dieva omžėnus istatīmus ba tū pamuokū. Aš nabovau tuoks, dieltuo monėi reikiejė ė pakėntietė, ė nalaimiu patėrtė, ė svēkata partėmptė.
A sunkiausēs muomėntās, kumet Tamsta kuopē i kalnus, jautē rīši so artėmās žmuonim?
Žėnuomās, tas rīšīs bova. Nagalietiuo pasakītė, ka tik sunkiausēs muomėntās. Baisiausiuoms mėnotuoms jausmū baveik nablėikt. Mėslėji tik kāp ėškėntietė, atlaikītė. Mintis aple anus liob pradietė soktėis tumet, ka jau liob būtė puo vėskuo – grīžos i palapėnė a bazėnė stuovīkla. Vuo kalna vėršūnie, ka ė kāp jautīs, vėsumet pamėslėji aple tus, korėi ož tavėm meldas.
Kāp Tamsta jautēs pasėikės vėršūnė?
Vėršūnė vėršūnē nalīgi ė jausmā skėrtingė. Kor normalės vėršūnės, tėn jautīs je na kap dongou, ta jau bėnt kap geruo švėntie, gerūs atlaidūs. Kou aukštesnės vėršūnės, tou daugiau rēk pastongū, tou mažiau īr uora, tou trumpiau gali ėšgīventė, mažiau šansu, ka pavīks nosėlēstė. Toukart galvuoji ne aple dongo, vuo kāp tėn kou mažiau ožtroktė, kāp sogrīžtė i palapėnė. Kuopont i Everesta sunkiausē bova na kuoptė, vuo apskaičioutė, ka lig tomsuos sogrīžtomi i palapėnė. Jē nasogrīši, ta jau nasogrīši vėsā, nes tuokiuoms salīguoms rīta solauktė īr naimanuoma.
Kou Tamsta daugiausē kalnūs pasėtėkiejē?
Kuopdams i aukštiausius kalnus tori pasėtėkietė tiktā savėm, nes tėn nagali lauktė pagalbas ėš kėtūm, ė pats nagali galvuotė, ka padiesi kėtam. Tėn ė golietė palapėnie īr tas pats, kas būtė duju kameruo. Tėn ė patem stėpriausem, geriausē pasėruošosem īr soskaičioutas valondas, kėik laika tėn gali ėšbūtė. Gali būtė geriausē apsėrūpėnės, bet ėšbovės sava laika, vės tėik nomėrsi, ka ė niekor nalėptomi, nes aštouniū kėluometru aukštie ė uora sliegis dėdėlē dėdėlis, ė deguonėis īr maždaug trečdalis tuo, kėik če.
A Tamsta tėki lėkėmo?
Tas, ka aš lėpau i Everesta, tėkrā bova lėkėms. Jē liobo nokrīptė kor nuors i šali, po tuo, galvuodams aple pragīventa laika, liobo soprastė, ka tėi nokrīpėmā vėsumet liob bėngtėis kuokė lėgo a kāp nuorintās kėtēp, kas monėm viel vedė pri Everesta. Vėskas liob sosėkluostītė tēp, ka aš apėntās nuorietiuo lėptė, ka monėm tėn trauktom.
Nalaimės, ė lėpont i kalnus, ė nalėpont, vėsumt īr arba ožtarnautas (jē nasosėgaudā sava gīvenėmė, gauni kap atlīgėnėma), arba anuos īr tam, ka naožsėimtomi na sava darbās.
Kuoks īr skėrtoms tarp pasaulė, katramė mes gīvenam, ė kalnū pasaulė?
Aple kalnus rokounontėis, vėsėms ožkliūn nalaimės. Atruoda, ka kalnā īr baisė, bet ėš tėkrūju če īr mėlėjuona kartu baisesnė dalīkā: ė gatvie, ė šeimuo, ė darbė, ė net bažnīčiuo. Je kas nuors kalnūs atsėtink, ta tik diel mūsa nažėnuojėma, truoškėmu na pagal sava nuosi. Žemie daugiau prėklausuom nu aplinkuos.
Kuožnam kartās ožēn tuokės mėnotas, kumet atruoda, ka vėins pats žmuogos nieka nagali padarītė. Alpėnists Vėtkauskis Bladis sava darbās iruodė, ka žmuogos gal padarītė dėdėlē daug. Mums vėsėms rēktom atsėmintė tuokius alpėnista žuodius: “rēk tik nuorietė, tėkietė ė darītė”.

Žemaitėjės vieleva

Puokalbis so Žemaitiu kultūras draugėjės prezidiuma nario, 
Telšiū rajuona vīr. arkitekto Žebrauskio Algėrdo

Herbs ė vieleva īr simbuolē, katrūs ožkuodouta inpuormacėjė aple tou krašta, katrou ana atstuovaun.
2000 metās Lietovuos heraldikas komisėjė patvėrtėna pakoregouta Žemaitėjės vieleva ėr herba.
Žemaitėjės herbė rauduonam fuonė matuom jouda meška so grondėnė ont kaklo. Žebrauskis Algėrds tus simbuolius aiškėn tēp: – Notraukta grondėnė ruoda, ka če īr ne laukėnė meška – anou kažkas miegėna prėjaukintė, bet ana īr pakankamā laisva, nes nieks narond tuo taška, pri katruo ana bova prėrėšta.
Heraldikas simbuoliu kalbuo rauduons herba skīds ruoda, ka Žemaitėjės oficialos tituls (nesvarbo a mes anou nauduojemuos, a ne) īr konėgaikštīstė. Be tuo rauduona spalva reišk karingoma. Bet kuokē vielevā rauduona fuona nieks naskėr. Ons īr oždėrbams karė ė politikuo. Tou, ka Žemaitėjė īr konėgaikštīstė, ruoda ė herba karūna.
Žemaitėjės herbė skīdė matuom ė laikītuojus. A.Žebrauskis anus tēp komentoun: – Laikītuojus tor tik pati aukštuoji herbū kateguorėjė. Laikītuojē herbams īr soteikamė tik dėdėlē ėšimtėnās atvejēs. Lietovuos heraldikuo laikītuojus tor tik Vėlniaus miesta, Prezidėnta, Telšiū (Žemaitėjės suostėnės) ė Žemaitėjės herbā. Žemaitėjės herba vėins laikītuos īr Vėltėis deivė. Ana bova pasėrinkta dieltuo, ka mes tėkam, ka Žemaitėjės vards ėšlėks. Vėltėis deivė remas i inkara. Tas ruoda, ka jūra bova ėr īr žemaitiu. Ontros laikītuos īr bajuors karžīgīs – Tievīnės gīnies ė švėities. Ons laika plėka karda, katras rēkalou esont gal būtė pakelts.
Abodo laikītuojus apatiuo apjung kaspėns, ont katruo īr ožrašīta „Patria una”, kas luotīnu kalbuo reišk „Tievīnė vėina” (tėkrėms žemaitems tievīnė īr vėina – Žemaitėjė. Kor žemaitis babūtom, paklausts, kas ons tuoks īr, vėsumet pėrmiausē atsakīs: „eso žemaitis”.
Žemaitėjės vielevas pagrinds īr balts. Tou dalīka A.Žebrauskis aiškėn tēp: – Balta spalva simbolizoun nekaltībė, tėkiejėma, švėisa. Tuokemė fuonė esous karings herbs paruoda dvėgoba žemaitiu charakteri: kol anū neožkabėni, anėi īr gerė žmuonis, bet je pradiesi kabinietėis, gausi, kas priklausa.
Žemaitėjės vieleva tor dvė oudėgas. Heraldėnie kalbuo tas tēp pat reišk, ka krašts tor konėgaikštīstės statusa.
Dabartėnė vieleva sokorta pagal istuorėnė medžega, katrou sorinka istuoriks Rimša Edmunds. Ons ėšaiškėna, ka žemaitē sava vielevas toriejė Žalgėrė mūšie. Piešėniū so Žemaitėjės vieleva ėšlėka tik nu 15 omžiaus, bet spiejema, ka so panašė bova ēnama i Dorbės ėr Saulės mūšius. Vielevas rekonstrukcėjės autuorios īr grafiks Klėševīčė Algėrds.
A. Žebrauskis papasakuojė, ka metās, artiejont Telšiū jubiliejou, bova pradieta rūpintėis telšiū miesta heraldika. Toukart aeējė i galva mintės, ka rēktom atstatītė ė Žemaitėjės heraldika. Ka aple tuoki dalīka pasakiem Lietovuos heraldikas komisėjē, tanuos narē pradiuo pašiorpa. Anėi pradiejė aiškintė, ka tuo patėis gal ožsėnuorietė ė dzūkā, sovalkietē, aukštaitē. Nabova kėtuos ėšėities ė mes pasakiem: „Jē Tamstas tėkrā atsėsakuot patvėrtintė, Žemaitiu kultūras draugėjė kreipsas i Briuselie esonti Euruopas heraldikas cėntra ė tėn paprašīs, ka Žemaitėjės simbuolika būtom atstatīta.” Toukart Lietovuos heraldikas komisėjė nutarė, ka so žemaitēs joukoutė nagal ė pradiejė so mumis jau kėtēp rokoutėis.
Pėrmuoji rekonstroutas vielevas pakielėma ceremuonėjė ivīka 2000 metu lėipas 13 d., par Žemaitiu kultūras draugėjės III sovažiavėma, pri “Alkas” muziejaus Telšiūs. Paskou vielevu kielėma akcėjė prasėdiejė vėsuo Žemaitėjuo – Žemaitėjės vieleva soplevesava ne vėina miesta garbingiausiuo vėituo, bova pakelta ėr ont Vilniaus Ruotošės, ka če vīka Žemaitėjės meru, Žemaitiu kultūras organizacėju atstuovu prijiemėms pas Vilniaus mera. Dabar jau torietė tuokė vieleva – kuožna Žemaitėjės miesta garbies rēkals.
Žemaitėjės vieleva gamėnama vėsuokė dīdė. Anou jau gal nosėpėrktė kuožnos nuorontis ėr ėšsėkeltė pri sava truobuos, kumet dūšiuo īr švėntė. Tuokė vieleva gal isėgītė Žemaitiu kultūras draugėjės būstėnies.

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė, Pakalniškis Vaiduots


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija