S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė 

Žemaitėjės jaunims Žemaitėjės muokītuoju konfėrėncėjuo. Skouds, 2002 m. balondė 6 d. Puocātės Audruonės puortėgrapėjė

Turinys:

Už kou mumis torietom gerbtė Euruopas Sājunguo?

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Mintis pu Žemaitėjės vėduriniu muokīklu ėr gimnazėju muokītuoju, regėjuona kultūras darbuotuoju konferėncėjės etnėnės kultūras integravėma i muokīklu formaliuojė ėr neformaliuojė muokīma pruogramas temo

Kuo tēp sosėrūpinta jaunuosės kartuos savėmuonė šėndėin?

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjė “Samogitia” šiou pavasari atlėka žemaitėjės muokīklu auklietėniu ėr muokītuoju Skoudėškē konferėncėjės dalīvems paruodė ė žemaitėška koncerta. Mukienės Danutės portėgrapėjėapklausa. Anketas ožpėldė aple do tūkstontē 8-19 metu muoksleiviu ėr aple pėnkė šimtā muokītuoju. Kāp ruoda rezoltatā, aple 80 pruoc. anketas ožpėldiousiu muoksleiviu savėm laika žemaitēs, bet 40 pruoc. sarmatėnas rokoutėis žemaitėškā so sava bėndraomžēs.
Žemaitiu kultūras bėndrėjė tuokius rezoltatus vertėn kap pavuojaus sėgnala.
Kalba – žmuogaus pasauliežiūras ėšraiškas forma. Pagal tou, kuokė kalbo žmuogos šnek, gal daug kou pasakītė aple anuo tautėni samuoningoma. Kalbuos nīkėms īr žėnklos, ka nīkst ėr regėjuona žmuoniū etnėnis identitets. Lietovā ruošontėis stuotė i Euruopas Sajunga, tas kel dėdėli nerima – je jau dabar pas mumis tuoki situacėjė, kas bus tuoliau.

Kas fuormoun jaunū žmuoniū neigiama puožiūri i žemaitiu kalba?

Stebiejėmā ruoda, ka pri žemaitiu kalbuos ėr savėmuonės nīkėma daug kou prisided muokīkla. Remontėis apklausuos duomėnims, 89 pruoc. muokītuoju par pamuokas so muoksleivēs bėndraun tik bėndrėnė lietoviu kalbo, 30 pruoc. so muokėnēs žemaitėškā nerokounas ėr par partraukas. Daugomuo dėdiesniu Žemaitėjės miestu muokīklu situacėjė īr tuoki, ka vākā, katrėi rokounas žemaitėškā, junt psichuoluogėni spaudėma ėš muokītuoju ėr ėš sava bėndraomžiu – žemaitėškā šnekou vākā če vėinēp a kėtēp vės dar īr pajoukamė.
Ėš kor atsėrada tuoki puozicėjė?
Tēp jau daug metu pas mumis bova aiškėnama, ka je nuori būtė intėligėnts, tori rokoutėis bėndrėnė lietoviu kalbo – žemaitiu kalbo rokoutėis ėšsėlavėnosem žmuogou nepritink. Tuoki puozicėjė daugelie Žemaitėjės muokīklu gīvuo lig šē dėinā. ta nier kuo dīvītėis, ka muokėniū ožpėldītuos anketuos rondam net ėr tuokiū kraštotėnomu: „Žemaičių kalba man šlykšti. Žemaitiškai kalbėti man gėda. Tai yra senų arba neišsilavinusių žmonių kalba...”

Kāp senuosės regėjuonu kalbas īr vertėnamas kėtūs kraštūs?

Priš konfėrėncėjė pasėiduomavuom, kāp regėjuonu kalbas īr vertėnamas kėtuos valstībies. Norvegėjės pavīzdīs ruoda, ka pradėnies muokīkluos bėndrėnė norvegu kalba ėš vėsa nier vartuojema. So muokėnēs če īr šnekama anū vėitėnēs dialektās. Tas sodara galėmībė vākams ėr muokītuojems atvėriau ėr nuošėrdiau bėndrautė. Muokėnē tēp lėngviau isėsavėn diestuomus Mažėjė skoudėškē šuoka ė dainiava. Mukienės Danutės puortėgrapėjėdalīkus. Bėndrėnė kalbo vākā īr pradedamė muokītė tik vīresnies klasies. Ta kalba skėrta ne tam, ka ana ėšstumtom ėš gīvenėma regėjuonu kalbas, vėitėnius dialektus, vuo tam, ka galietoms sosėkalbietė skirtingu regėjuonu atstuovā.
I Žemaitėjės pedaguogu konferėncėjė bova atvīkusi Lėnkėjės Respublikas Pamarė kašubu krašta kultūrėnė sosėvienėjėma valdības Švėitėma komisėjės pėrmėninkė R. Mistarž. Ana papasakuojė aple kašubu kalbuos diestīma Kašubu pradėnies muokīkluos. Tėn tuokė inicetīva rem Lėnkėjės valstībė. Tou lėnkā sosėzgrėba darītė nesenē, tumet, ka pajota dėdliausi pavuojo, ka kašubu identitets greitā gal išnīktė – kašubėškā jau beveik nieks ėš jaunū žmuoniū nebmuokiejė kalbietė. Dabar kašubu vākā sava gimtuosės kalbuos muokuos pagal užsienė kalbū muokīma metuodika. 

Kon aple žemaitiu kalba muokīkluo mėslėj Švėitėma ministerėjė?

ŽKD Infuormacėnė cėntra vaduovė Mukienė Danutė priš konferėncėjė ne vėinuos Vilniou veikontės īstaigas duris varstė nuoriedama sožėnuotė, kuoki Lietovuo īr oficiali puozicėjė diel žemaitiu kalbuos muokīma, vartuojėma bėndruojė lavėnėma muokīkluos. Paaiškiejė, ka žemaitems muokīkluos muokītė sava vākus gimtuosės anū kalbuos nieks nedraud – nei Švėitėma ministerėjė, nei Valstībėnė kalbuos komisėjė. Švėitėma ministerėjės Pagrindėnė ėr vėdorėnė ogdīma skīriaus vaduovė Žadeikātė Loreta patvėrtėna, ka, nuors oficelē tas niekor nier parašīta, bet žemaitėškā rokoutėis par pamuokas Žemaitėjės regėjuonė tėik muokītuojē, tėik ėr muokėnē gal. Reikietom tik, ka muokīklas vaduovībė, ivertėnusi muokīklas bėndruomenės pasiūlīmus, priimtom nutarėma, kuokiuos pamuokuos žemaitiu kalbo gal būtė ėr dietuoma, ėr atsakiniejema. Lazduos parlėnktė nereikietom, anarchėjės če būtė negal, nes muokīkluos vākā tor gerā ėšmuoktė ėr bėndrėnės lietoviu kalbuos, katrou laika ėr baigemūsius bėi stuojemūsius egzamėnus. Be disciplinas tuo nikāp nepasieksi. vėnsiš reikalavėmu tas, kad žemaitiu kalbo diestuoma dalīka gal aiškintė tik tėi muokītuojē, katrėi patis gerā muok tuo krašta kalba. Td je muokītuos gīva, suodrė žemaitiu kalbo šnekies par darbū, kūna kultūras, net ėr istuorėjės, fizikas, matematikas, chemėjės, mozėkas pamuokas, bėndrėnės lietoviu kalbuos muokīms nu tuo natorietom nokėntietė.
Lietovuos muokīkluos tonkē naujė dalīka pradedamė tik tumet, ka gaunams nuruodīms „ėš vėršaus“. Šī karta konferėncėjuo nuruodīmu nieks nedavė, vuo tik siūlė, patarėniejė, ragėna imtėis inicetīvu. A tas padies žemaitiu kalbā sogrīžtė i muokīklas, paruodīs laiks.

Žemaitiu kalbuos ėr etnėnės kultūras diestīms muokīkluos

Žemaitiu kultūras draugėju bėndruomenė laikuos tuos puozicėjės, ka muokīkluos vākā torietom būtė muokuomė žemaitiu kalbuos pagrindū, ka kalbuos muokīms būtom parpints ėr so kėtās regėjuona etnėnės kultūras pagrindū diestīma muokīkluos dalīkās.
Darba tuo sritie īr dėdėlē daug. Daug žemaitėjuo net tuokiū muokītuoju, katrėi dar nežėna, ka kalbininkā īr parėngė ėr išleidė žemaitiu kalbuos rašības pagrindus, katrus prof, Girdienis Aleksėndra īr linkės vadintė ėr mažoujė žemaitiu gramatiko.
Kāp paruodė apklausuos rezoltatā, 79 pruoc. Žemaitėjės muoksleiviu nuorietom lonkītė pasėrenkamas žemaitiu kalbuos pamuokas, 49 pruoc. nuorietom ėšmuoktė skaitītė ėr rašītė žemaitėškā. 5 pruoc. apklaustū muoksleiviu tievū pritar privaluomam žemaitiu kalbuos diestīmou Žemaitėjės muokīkluos, 19 pruoc. nuorietom, ka anū vākā žemaitiu kalbuos muokītomės par papėlduomus ožsėjiemėmus, 18 pruoc. muoksleiviu tievū sotink, ka žemaitiu kalbuos muokīma dalīkā būtom integroutė i kėtas pamuokas. Ož žemaitiu kalbuos muokīma par ožsiejėmėmus, katrėi vīks pu pamuokū, pasėsaka 75 pruoc. muokītuoju.
Švėitėma ministėrėjės darbuotuojē prīš konfėrėncėjė ėr anā vīkstont patvėrtina, ka nebus nikuokiū kliūtiū patvėrtintė žemaitiu kalbuos ėr regėjuona etnėnės kultūras pagrindū integravėma i Žemaitėjės bėndruojė lavėnėma muokīklu muokīma pruogramas, jē tik žemaitē imsės inicetīvas tuokės pruogramas parėngtė, anas kvalifikoutas parėngs ėr pateiks ministerėjē tvirtintė.
Konferėncėjės organizatuorē iškielė minti, ka rēk ikortė Žemaitiu pedaguogu asocėacėjė, katra imtomės inicetīvas tuokės pruogramas parėngtė ėr tuoliau rūpintomės žemaitiu kultūras puoseliejėmo muokīkluos.
Tuokės pruogramas muokīkluos gal būtė igīvendėnamas nekeitont dabar Lietovuos švėitėma sistemuo nosėstuoviejosės tvarkuos.

Kam Lietovā rēk naujuos administracėnės reformas?

Konferėncėjuo daug bova kalbieta ėr aple Žemaitiu kultūras draugėjės regėjuonėnė puolitika. Vėinamė ėš konfėrėncėjės rezuoliucėjės punktu irašīta: „(...) pagal Lietovuos Respublikas Etnėnės kultūras valstībėnės gluobuos pagrindū istatīma, tor būtė iteisintė istuorėškā sosėkluostė etnokultūrėnē Aukštaitėjės, Dzūkėjės, Sovalkėjės ėr Žemaitėjės regėjuonā.“
ŽKD puozicėjė īr ta, ka tik pu tuo, ka Lietovuo bus pakeistas apskrėtiū (valdininku vadėnamu regėjuonās) rėbas, ka anuos bus priartintas istuorėškā sosėformavusiu Lietovuos etnuografėniu regėjuonu rėbuoms, galiesem tikietėis, ka žemaitē, aukštaitē, dzūkā, sovalkietē tories galėmībė ėšlėktė, maksimalē puoselietė sava regėjuonu kultūra.
Tas īr dėdėlē svarbo, nes, je pagal Euruopas Sąjungas valstībiu tradicėjė regėjuonams (pagal mumis apskritims) bus soteikta savėvalda, pasėkeistom Lietovuos biudžeta liešū paskirstīma situacėjė – regėjuona patis nosėstatītom prioritetus ėr kultūrā bei švėitėmou. ŽKD valdības prezidiuma narīs Žebrauskis Algėrds atkreipė diemesi i tou, ka šėndėin Euruopuo valdė rūpėnas, ka kuožnos žmuogos, nesvarbo, kor ons gīven – miestė ar kaimė – jaustomės pėlnateisis ėr pėlnavėrtis Euruopas pilietis. Če sodaruomas tuokės salīgas, ka kuožnos žmuogos torietom kou daugiau galėmībiu paruodītė sava pilietėnė inicetīva. Regėjuonu kultūras puoseliejėma inicetīvas šėndėin kelamas ne vėn Žemaitėjuo. Aukštaitē, sovaldā, dzūkā tēp pat māsta aple sava identiteta ėšlaikīma gluobalizacėjės sālīguoms.
Tou tarpo valdininkā i kultūras žmuoniū pageidavėmus, nuogastavėmus nedėdėlē tenuor isėklausītė. Vės dar aple 60 pruocėntu Lietovuos valstībės biudžeta liešū nosiest suostėnie. A. Žebrauskis tuokė situacėjė vaizdingā nopasakuo tēp: Lietova atruoda kap dėdėlis tīrlaukis, katramė ganuos vėins rėibos Vėlniaus arklīs. tad vės dar periferėjės žmuonis lėikt nuolatėnē prašinietuojē, nuors anėi tuokėi pat muokestiu muokietuojē kap ėr suostėnės gīventuojē.

Gava pritarėma ėr palaimėnėma...

Konfėrėncėjės organizatuorē išsakė minti, ka tas, kas balondė 6-7 dėinuoms vīka Skoudė ėr Varniūs bus suprasta kap dėdėlis žemaitiu rūpestis Lietovuos ateitim. Lig šiuol, ėšgėrdusi aple bet kuoki žemaitiu nuora būtėm patims savėm, sensacėju besėvaikonti žėnesklaida liuob pradietė kastėis gėliau ėr bet kuokiuoms priemuoniems tėn sorastė „bombelė“ – kap nuors iruodītė, ka žemaitē nuor atsėskėrtė nu Lietovuos. Tou tarpo žemaitē ne tėik aple savėm, kėik aple vėsa Lietova mėslėjė – gīvenam tuokio laikuotarpio, ka ėšsėparcelioutė tā mūsa nedėdėlē valstībē nier didiliuos pruoblemas. Pruoblema šėndėin Lietovā īr ėšlėktė savitas kultūras ėr savėm gerbontė valstībė. Žemaitē ėiška tuos pruoblemas sprėndėma būdu. Vėina ėš anū – brongintė ėr puoselietė tou, kou mes skėramies ėš kėtų. Konfėrėncėjuo tou žemaitiu kultūrinininku inicetīva pariemė, nenolēstė ronku paskatėna ėr Lietovuos Švėitėma ėr muoksla ministros Monkevīčė Algėrds, Telšiū vīskops Buorota Juons. Tēp ka pritarėms ėr palaimėnėms īr gauts. Dabā rēk, kap ėr priklausa žemaitėms, rimtā, kontrē ėr nuoseklē dėrbtė.

Žemaitėjės simbuolē

Kon reišk Žemaitėjės vielevas ė herba žėnklā?

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Pėrma karta Žemaitėjės vieleva pamėnavuota 1565 metās, bet ana īr atsėradosi daug onkstiau. Istuoriks Rimša Edmunds ėštīrė, ka žemaitē sava vielevas toriejė Žalgėrė mūšie. Manuoma, ka so panašė bova ēnama ėr i Dorbės, ėr i Saulės mūšius.
1578 m. rašuoma, ka Žemaitiu žemės vieleva nauduojema kara meto, īr balta, tor do ragus. Tėi ragā īr konegaikštīstės žėnklos. Pagal lėnka Papruockė aprašīmus 1584 m. žemaitiu herbs īr tuoks: ont ožpakalėniu kuoju rauduonam laukė stuovinti jouda meška so balto lėnciūgo ont kakla. Žemaitėjės žemės vielevas pagrindėnie posie bova ėšaustas Lietovuos dėdiuosės konėgaikštīsės herbs, vuo kėtuo posie – Žemaitėjės herbs.

Dabartėnė vieleva nauduodams istuorėnius žemaitėjės vielevas aprašīmus sokūrė grafiks Klėševīčė Algėrds.
Idiejė rekonstroutė Žemaitėjės vieleva kėla telšėškiou Žebrauskiou Algėrdou, Žemaitiu kultūras draugėjės valdības nariou. Aple tou, kāp sekies kuovuotė, ka vielevas idiejė taptom realībė ons pasakuo tēp:
„1990 metās, artiejont Telšiū jubiliejou, bova pradieta tvarkītė Telšiū heraldika. Toukart atejė i galva mintės, ka rēktom atstatītė ė Žemaitėjės heraldika. Ka aple tuoki dalīka pasakiem Lietovuos heraldikas komisėjē, anėi pašiorpa – anėi vėsa laika bėjė. Pradiejė aiškintė, ka tuo patėis ožsėnuories dzūkā, sovalkietē, aukštaitē. Aš pasakiau: „Jē Tamstas tėkrā atsėsakuot, Žemaitiu kultūras draugėjė kreipsas i Briuselie esonti Euruopas heraldikas cėntra ė tėn paprašīs, ka Žemaitėjės simbuolika būtom atstatīta.” Toukart Lietovuos heraldikas komisėjė pamėslėjė, ka so žemaitēs joukoutė nagal.”
Herbs ė vieleva īr simbuolē, katrūs īr ožkuodouta inpuormacėjė aple tou krašta, katrou ana atstuovaun. Kuožnos herba ėr vielevas žėnklos tor tėkslė reikšmė. Ta pamieginkem pasėaiškintė, kon reišk kuožnos Žemaitėjės vielevas žėnklos.

Meška
Diel kuo Žemaitėjės herbė vaizdounama jouda meška so grondėnė ont kaklo?
I tou klausėma A.Žebrauskis īr atsakės tēp:

„Notraukta grondėnė ruoda, ka če īr ne laukėnė meška – anou kažkas miegėna prijaukintė, bet ana īr pakankamā laisva, nes nieks narond tuo taška, pri katruo ana bova prirėšta.”

Rauduons skīds
Rauduonus herbū skīdus tor tik konėgaikštīstės. Tad rauduons skīds Žemaitėjės herbė īr nuoruoda I tou, ka Žemaitėjės oficialos tituls (nauduojemuos mes anou a ne) īr konėgaikštīstė. Rauduona spalva noruoda ėr tautuos karingoma (bet kam rauduona fuona nadoud). Ons īr oždėrbams karė ė politikuo. Tēp ka žemaitiu gīsluoms tek karings kraus.

Herba karūna
Heraldikas simbuoliu kalbuo karūna, kāp ėr rauduons skīds, īr konėgaikštīstės žėnklos. Tad tas īr ontros iruodīms, ka Žemaitėjė īr konėgaikštīstė.

Laikītuojē
Laikītuojus tor tik patiuos aukštuosės kateguorėjės herbā. Laikītuojē herbams īr soteikamė tik dėdėlē ėšimtėnās atvejēs. Lietovuos heraldikuo laikītuojus tor tik Prezidėnta, Vėlniaus miesta (Lietovuos suostėnės), Telšiū (Žemaitėjės suostėnės) ė Žemaitėjės herbā.
Žemaitėjės herba vėins laikītuos īr Vėltėis deivė. Ana bova pasėrinkta diel tuo, ka žemaitē tėk, ka Žemaitėjės vards ėšlėks. Vėltėis deivė remas i inkara – jūra ėlgus šimtmetius bova ėr īr žemaitiu. Ontros laikītuos īr bajuors karžīgīs – Tievīnės gīnies ė švėities. Ons ronkuo laika plėka karda. Tas īr žėnklos, ka žemaitē vėsumet gīnė ėr švėitė sava krašta, vuo rēkalou esont, tou darīs ėr ateitie.

“Patria una”
Abodo gīniejus apatiuo apjung kaspėns, ont katruo īr ožrašos „Patria una“, kas luotīnu kalbuo reišk „Tievīnė vėina“. Žemaitems tievīnė īr vėina – Žemaitėjė. Kor žemaitis babūto, paklausts, kas tuoks īr, vėsumet pėrmiausē atsakīs: „eso žemaitis“.

Balts pagrinds
Balta spalva simbolizoun duora, teisingoma, tėkiejėma, švėisa. Balta fuona toriejė ėr istuorėnė Žemaitėjės vieleva. Tuokemė fuonė esous karings herbs paruoda dvėgoba žemaitiu charakteri: kol anū neožkabėni, anėi īr gerė žmuonis, bet je ožkabėnā, gausi, kas priklausa.

Dvė oudėgas
Žemaitėjės vieleva tor dvė oudėgas. Heraldėnie kalbuo tas ruoda, ka krašts tor konėgaikštīstės statosa.

Kalėnduorios

Juorė

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Balondė 23 dėina nu senū senuovės īr švėntama paskotėnė dėdėlie pavasarė švėntė – Juorė. Ana švėntama tumet, ka vėsa žemė jau īr atgėjosi ėr sožaliavosi. Diel tuo ana īr vadėnama pavasarė žalomuos švėntė.
Juorė arba Juoris īr gretėnams so pavasarė Perkūno, katros žadėn gīvībės jiegas. Aukštaitiu dainuos Juorė vaizdounams kap raitielis, valdous žemės raktus. Ons prėkel augmėnėjė, atrakėn žemė, siunt līto, gluobuo žėrgus, gīvuolius, žvierelius. Juorė dar īr vadėnama ėr žėrgū švėntė.
Ka i Žemaitėjė atejė krėkščiuonībē, Juorė pakeitė švėnts Jorgis, vuo Juorės švėntė – Jorgėnės. Šv. Jorgis laikuoms karingo – ons sied ont žėrga, kuovuo ė nogal pėktoujė dvasė. Anuo ronkuos vėsumet īt ietės, so katrou ons pardor pėktājē dvasē gerklė.
Juorė arba Jorgėnės – jaunima švėntė. XVI omžiaus šaltėnē raša, ka Juorė jaunims liob švėntintė gamtuo – soupousės soupīnies, keps kiaušinīnė, kap ė par Velīkas rėtėnies dažītus kiaušius, vaišins kėtus, dainious, šuoks. Vėsė tėi veiksmā – kiaušiu dažīms, rėtėniejėms, šuokėms, vuo īpatingā soupavėmuos toriejė skatintė vaisingoma, nes pavasari tor atgimtė ne tik žemė, bet ėr žmuogos.
Par Juorė nu omžiu bova ruoduoma īpatinga pagarba augmėnėjē. Žmuonis tikiejė, ka tou dėina ni šakelės nagal nolaužtė, nes ėš ba rēkala nolaužtuos šakelės atsėrond gīvatė. Sakuoma, ka Juorės dėinuos rīta geriausē sietė rūtas – tumet anuos gerā aug. Saka, ka tou dėina ėr gegutė parlek. Jē tou dėina pėrma karta ėšgėrsi gegutė kokoujint, bus gerė metā.
Tou dėina rēktom keptė pīraga arba douna, i katrou pagal tradicėjė rēktom ikeptė kiauši. Senuovie so tuokio kepalo šeimininks ėr šeimininkė liob apētė rogiū lauka ėr, pridiejė ausi pri žemės, klausītėis rugiū kalbuos. Liob sakītė, ka je rogē tīl, bus bluogė metā. Paskou gabala tuos dounas liob ožkastė ė žemės prašītė gera derliaus. Lėkusi gabala liob sovalgītė pati šeimīna.

Keliuonės

Tranzo – pu pasauli 
arba
Uonuos keliuonės ė pamuokas

…So Uona galietomi šnekietėis vėsa dėina ė vėsa nakti, tėik daug ana tor kou papasakuotė… Ana, draugū vedėnama Uonulė arba Drakuoša (ont ronkā tor išsėtatuėravosi drakuona), muokuos rūbu muodeliavėma mena, ī tarnavosi KASP'ė (tėkriausē žėnuomiesnis sens pavadėnėms – SKAT’as) ėr ī tranzās išmaišiosi vėsa Euruopa! Mūsa puokalbis -s aple tranzavėma, miestus ė žmuonis…

Linksmū plautiu, drousiuos ė dėdėlē draugėškas panelės paprašiau savėm apėbūdintė kelēs žuodēs. Atsakė: – Eso jautri, kukli, druovi, žavi ir…dėdėlē faini, – atsakė ėr geranuorėškā nosėjoukė (prijimkėt vėskou tou joukās). – Kumet pradiejē tranzoutė? – Lietovuo – nu trīlėkas, vo pėrma karta i Euruopa ištranzavau aštouniuolėkas. Aplonkiau Lėnkėjė, Vuokitėjė, Prancūzėjė, Austrėjė, Č- ekėjė, Italėjė. Vėskas bova ėš idiejės. Pati pėrma karta pasėjiemiau aple 50 kg sverontė koprėnė (šīpsuos). Nu tuo laika ana lėngvie, keliaujint daba mažne vėsa vėita anuo ožem maists, katros grēt sonīkst ė dėl tuo gali parsėvežtė daugiau daiktū, vėsuokiū akmėnoku draugams, šēp suvenīru. – Ar vėina pati tranzouji? – Mūsa pašnekuovė UonaDažniausē vėina, bet kartās i kompanėjė pasėvadėno geruos valės žmuonis. Ka tranzouji dvėjau, ėlgiau rēk lauktė. Kor bebūtomi, nuorės so kou nuors pasėdalintė īspūdēs. Keliuonies trūkst šalėp žmuogaus iš sava šalėis, so katrou galietomi lietovėškā šnekietėis, bet ėš kėtuos posės, nikumet nebūni vėns, nes sosėpažīsti so vairuotuojēs, kėtās žmuonīmis… – A nebėjē? – Vėsa laika bėjau. Tas ī normalos jausmos. Keliuonies dažniausē būni pavargės, nemėiguojės, nevalgės, galvuoji tik kāp ėšgīventė. Tuokiuoms sālīguoms aple baimė ni napagalvuoji, tik va ka grīžti, tumet pamatā, kāp iš tėkrūju pavuojingā ė baisē bova… Sava vākū tėkrā nelēstiuo vėinū i tuokės keliuonės (joukas). – Kuokiuom kalbuom kalbi? – Mmm…Gestās, mimiko, muoko pieštė (joukas), o šēp kalbo lietovėškā, kartās kelė rusėškė žuodē iš pasamuonės išlend (melou, iš tėkrūju, tai rusėškā kalb, kāp žėrnius bēr – aut.past), anglu, sopronto lėnkėškā, bet nekalbo, ė, aiško, prancūzu. – Kėik šaliū esi aplonkiosi? – Ūūūū… Vėsa Euruopa, bet daugiausē ta eso išmaišiosi Prancūzėjė ė Vuokitėjė. – Vo ka važiouji, tėkriausē ėš onksta sosėplanouji maršruta, kuokius miestus aplonkīsi, a tieisog vėskas tēp spontanėškā gaunas? – Neīmanuoma soplanoutė vėskuo. Keliaujint derėnīs pri aplėnkībiu, nes ka važiouji so mašino, gali nusėgautė pru skėrtingas posės i skėrtingus miestus. Gaunas vėskas spontanėškā. – Tėik šaliū išmaišē, a nekėla nuors kuokiuo vėinuo pasėlėktė? – Žėnā, kāp ī sakuoma, ka geriausē tėn, kor tavės nier. Patiuo pradiuo nuvažiavos vėskas atruoda tēp īspūdingā, naujē, bet atēn dėina, ka ė tuo naujuo šalie atsėrond tuoki pat rutina, buitės: nomā, maists, draugā… Nieka nauji neišgalvuosi, galiausē tēp pat nosėbuost, kāp ė pavīzdiou Lietovuo ka gāl nosėbuostė. – Keliuonies pasėlsgti Lietovuos? – Gera ī i anou grīžtė, pabūtė kažkėik, bet paskou viel nuorės keliautė ė keliautė, nes tuos keliuonės ī kap narkuotikā – paragavės anū nebgali sostuotė. Tēp ī ė so tranzās, keliuoniems – pasėdarā kap lėguonis, nes ta aistra ožvalda tavėm. Aš nikumet negalvuojau, kėik galietiuo išbūtė natranzavosi. Ka mon rēk, ka aš nuoro, tou patė dėina nutranzoujo i kuokė Palonga, nusėmaudau ė grīžto. – Kėik ėlgiausē esi išstoviejosi kelie ė kor tas bova? – Isėvaizdoujėt, para, vėsa para išstoviejau Lėnkėjuo, kažkuokemė mėškelie…Bova baiso…(joukas). – Vo šēp ta vėsuos šalies maždaug vėinuodā stuo. Vės tėik, dažniausē tranzouji degalėnie, kor daug mašinu, ta je vėina napajēm, kėta sostuo. – Vo kor keliuonies mėigti? – Jēgo tranzoujo vasara, ta pasėjemo palapėnė, bet ėr šēp so mėigmaišio parkelie, ont soulioku, vėsor… – A tēp ilsietėis nier pavojingā? – Cha, gers klausėms… Aiško, ka pavuojinga, vėskas ī pavuojinga: atsėkeltė rītmetie, net gīventė pavojingā. Toriejau priš metus tuoki atveji ī grīžau iš Euruopas i Lietova, jautiaus tuoki saugi, ejau nomėi (aple dešimta valonda) ė monėm ožpoulė ketorė vīrā. Tēp sumušė, ka atruodiau kap kriaušė arba dar baisiau. Mienesi goliejau luovuo ė šnekiejaus so angelās. Tēp, ka vėsor rēk bėjuotė, ne tik Euruopuo. Ėr tik kuojė ėškielosem iš nomū gal ožkrėstė ont galvuos plīta. Jego tėki, ka nieka neatsėtėks, ta nieka ė naatsėtėks. Manau, ka žmuogos pats mintimis gal prisėšauktė nalaimė. – Gal tori kuoki talismana, katros tavėm sauga? – Toro. Vėsė mona talismanā ī Lietovuo – tai ī mona draugā. Vo pats dėdžiausis Talismans monėm sauga vėsa laika. – Kuokėi artėmiausė tranzavėma planā? – Šiuos vasaras pradiuo ruošous i Islandėjė. Gal nuorėt kas nuors prisėjungtė? – Vis dėltuo ėiškā kompanėjės? – Būto linksmiau, nes kap tėn bėbūto, bet Islandėjė bėški tuoliau nego kėtas Euruopas valstībės. Ta ar nuorėt kas nuors? (joukas). – Daugiau tranzouji vasara a žeima? – Vėsa laika daugiau tranzavau vasara, bet šiou žeima pėrma karta išsėruošiau vėina pati i Skandėnavėjė – sotėktė Naujū Metu. Vėsė žmuonis sakė, ka ėšprotiejau, ka monėi rēk pasėgīdītė, nes tėn būs baisē šalta. Aš anėms sakiau, ka žėnau, bet iš tėkrūju nažėnuojau. Tēp kap meilė ī akla, tēp ė aistra. Bova baisē šalta, tēka nakvuotė laukė, degalėnie. Tuos naktis bova pats dėdžiausis košmars, kuoki tik eso toriejosi: daug snėiga, siaubingė viejē, gīvenvietės kas 50 kėluometru… Užmingi nakti ė nažėnā a ritmetie atsėkelsi pati, a atsėbusi kuokiuo lėguonėnie. – Dabā tėkriausē tori milėjuona pažīstamu vėsuo Euruopuo? – Ne milėjuona, bet toro. Sosėpažīsto ė so tranzoutuojēs (anus dėdėlē mīlo), ė so vairuotuojēs, ė nuvīkosi i šali. Aš toro tuokė bluoga savībė, ka prisėžado parašītė vėsėms laiškus, bet nikāp neprisėruošo tuo padarītė. – Sakē, ka sosėpažīsti so tranzoutuojēs… Kas daugiau tranzou: panas a vaikē? – Ė tėi, ė tėi, tik panas dažniausē so puoruoms, vėinas retā, dėl tuo vėsīms būn dėdėlē keistā, ka pana vėina pati tranzou, nes tas ī pavuojingā. Ilėpos i mašina pats pėrms klausėms būn "vo to nebėjē?". – Kas tonkiau stuo, muoteris a vīrā? – Muoteris ta mažne nikumet. Je anuos sostuo, būn švėntė, vo aš miegsto švėntės. – Dažniausē bėndrauji so vaikinās. Kuokėi tėi užsienietē? – To klausi aple furistus (kruovėnėniu mašinu vairuotuojē – aut.past)? (abėdvė joukavuos). Vėsė vīrā vėinuodė, vo je rimč- iau, ta skandėnavā pavīzdžiou, dėdėlē šaltė, kartās net agresīvē atruoda, italā dėdėlē aistringė. Monėi gražiausė pranzūzā… Ne ne, lietovē ė pranzūzā... – Gal tuos keliuonies bova kuokiū meiliu? – Neišvėngamā. Toro vėina drauga prancūza ė būto dėdėlē gailo, je tėi santīkē nutrūkto. Gal ta platuonėška meilė, aš nežėnau, bet aš anou mīlo – gers, net monėm patė stebėn! (joukas). Bet i Prancūzėjė gīventė dėl tuo tėkrā navažioutiuo, aš palaukso kol ons isimilies ė atvažious i Lietova. – Vo kou tėn žadiejē papasakuotė apie furistus? Anėi fainė vaikē? – Kāp če pasakios…Skuonė rēkals (šīpsuos). Aš pasėlėkso pri sava nuomuonės – furistā ī furistā. Ī tarp anū dėdėlē fainū ėr ī dėdėliū stuobriū. Sostuo ta vėsė, bet daug kas ėš anū napralēd pruoguos ė pasėsiūlītė būtė meilužēs. Tiesiuog pats tori tvėrtā žėnuotė, kuo važiouji ė kuo nuori, tori tvėrtā pasakītė ne, je nanuori so anās prasėdietė. Bet tas nareišk, ka so anās nagal bėndrautė, nes anėi tuokėi pat žmuonės, kap ė vėsė. – Tranzouji ė pu Lietova. Kor daugiau stuo: Žemaitėjuo a Aukštaitėjuo? – Aukštaitėjuo. Žemaitē ī skrudžā. Ne, narašīk tēp (joukas), parašīk, ka ė tarp žemaitiu ė tarp aukštaitiu ī skrudžu, tuokiū skūp…(napabaigė žuodi), tuokiū keistū žmuoniū. – Tranzavėms pakeitė tavėm kāp žmuogo a ne?
Č- e ne monės, vo mona draugū rēktom klaustė. (Vo tau patē kāp atruoda?) Monėm ne pats tranzavėms keit, vo gīvenėms. – Vo kāp i tava tranzavėmus veiz draugā? – Vėinė saka, ka monėi rēk psichuoluoga pagalbas, kėtė „jiega, varīk tēp ė tuoliau, ė monėm pasijimk“, kėtė saka, ka tas ī beprasmėška, savės sekėnėms, ė klaus, a mon tuo tėkrā rēk, nes tas ė kainou bėški, nuors ė nadaug palīgėnos. – Vo tievā?
Č- e jau aš nieka nanuorietiuo pasakuotė… (joukas). – I kuokė šali nesėrīžtomi važioutė? – Nier tuokiuos šalėis. Dėdėlē pagalvuotiuo priš važioudama tėn, kor karā vīkst. Bet tėko, ka ė tėn kumet nuors nuvažiouso, nes eso pakankamā jauna, monėi dar tik 23 metā, ė jēgo tēp ė tuoliau vėsks vīks, par metus pu kuokės tris šalis aplonkīso, ta nasolaukosi ketoriasdešėmtėis, aplonkīso vėsa pasauli (joukas). Gera perspektīva ateitē, a ne? Vo pu ketoriasdešimtėis auginso vākus arba anūkus ė anims pasakuoso sava nuotīkius. Arba parašīso knīga apie ton, kāp nereikieto tranzoutė. – Vo kāp nereikieto? Kon patartomi tėms, katrėi parskaitė šiou puokalbi ė tēp pat ožsėmanė tranzoutė? – Nadarīkėt tuo, nes tas īr dėdėlē pavuojinga. Vo iš tėkrūju, ta nuorint pradietė siekmingā tranzoutė, rēk psichuoluogėškā, moralėškā ė vėsēp kėtēp pasėruoštė, nes tas sekėn, vargėn… Paklausk savės, a to tėkrā tuo nuori. Je to tou darā iš idiejės – valio, bet je tik dėl tuo, ka kėtė tēp dara – pagalvuok.

So Uono kalbiejuos ė puokalbi ožrašė Pocātė Rūta.

Kins

Kina ekranūs – eps aple Žemaičius

Udovīčė Arns ėš Telšiū

Vilniou vīkosė „Kina pavasarė“dėinuoms bova pristatīts Lietovuos kina studėjės anėmacėnis films „Žemaitė – žemaičiu pramuotė” (režėsierē Aurėka ė Algėrds Selenē).
Filma pagrinds – eps aple žemaičiu kėlmė, katrūn 1932 metās ožrašė dr. J. Šliūps. Anamė pasakuojema, kāp Žemaičiu pramuotė palēd i pasauli ėr gluobuo žemaičiu tauta.
Films pėnkiū mėnotu, bet režisierē par tas pėnkės mėnotas spie atsklēstė dėdinga epa siužeta. Priš akis prabieg vėsė sodietingas, ėlguos ėr neretā žiauriuos žemaitiu istuorėjės vingē. Atsėsklēd esminis žemaitiu egzistėncėjės bruožos, katrou geriausē nosaka jumoristėnis puosakis „kas būs, kas nabūs, bet žemaitis napražūs”, – žemaitiu namaroms. Ėšaiškie, kas īr tuo namaroma priežastės – žemaitius vėsumet sauga ėr ėš vėsū vargū ėštrauk pramuotė – mistėnė tautuos dvasė.
Siužets parteikts nerealistėnė maniero. Filma kūriejē palėka daug vėitas žiūruovu pamastīmams, interpretacėjuoms. Autuoriu fantazėjė konkrečius siužetus pavertė abstrakcėjuoms ėr simbuolēs. Nuoriedams atsklēstė gėlioujė filma esmė žiūruovs tor žėnuotė daugiau nego filmė īr pasakuoma.
Filma autuorē dėdėlē subtilē ėr taiklē atsklēd tėik patiū žemaitiu, tėik anū pramuotės esmėnius bruožus. Vėsos films alsoun tuokio ritmo, katrou galietomi pavadintė žemaitėško. Tas ritmos parteikts muoderniausiuoms ėšraiškas formuoms. Anuos paded i žemaitius, anū istuorėjė paveizietė ėš filuosuofėnės posės, pamatītė dalīkus, katrėi valda tautū ėr kuožna ėš mūsa lėkėma, mums patėms aple tou ožmėrštont ėr nesosėmastont.

Klausimielis

Kor prasided ė bėngas Žemaitėjė?

Rutkutė Laurīna, kėlėma ėš Telšiūn

Vėsė nemažā kou žėna aple Žemaitėjė, bet nikāp nagal sosėtartė, kas ta Žemaitėjė ėš tėkrūju īr – kor ana prasėded ė kor bėngas. Vėinė rėbas briež atsėžvelgdamė i geografėjė, kėtė – pagal kalbuos paplėtėma, tretė – pagal papruotius, žmuoniū karaktuori, ketvėrtė – pagal istuorėjė…
Mes paklausiniejuom jaunū studėntu – žemaitiu ir nežemaitiu – kor, anu galvo, prasided ir bėngas tikruojė Žemaitėjė.

Duonats, VU TSPMI ontrakursis iš Telšiūn: – Veizont, pėrmiausē kuoki laikuotarpi imsem. Daba etnografėškā Klaipieda priklausa Žemaitėjē, vu onksčiau ta juk vuokitems priklausė. Ė dabā Klaipieduo īr daugiau kėtatautiu nei lietoviu, o tou labiau nego žemaitiu.
Tikruoji Žemaitėjė ēn maždaug tēp: Kretinga-Plungė-Telšē-Kuršiena-Šiaulē, tėn maždaug lig Dubīsas. Prasided maždaug už Kretinguos ir eit iki Šiauliū, i apačia – iki Tauragies. Va čė ir īr tikruojė Žemaitėjė.

Vilius, VU filosuofėjės trečiakursis, aukštaitis iš Juonavuos: – Man atrodo, kad Žemaitijos riba eina ties Kelme (bet Jurbarkas ir Šiauliai ne toj pusėj), o iš kitos pusės – Šilutė ir Klaipėda ne Žemaitija, o Palanga – maždaug riba, Gargždai – jau Žemaitija.

Mants, VU matematiks pėrmakursis, iš Žemaičiu Kalvarėjės (žemaitėškā nešnek): – Pirmiausia Žemaitija prasideda mūsų širdyse, mūsų mintyse…Kiekvienas tas ribas suvokiam savaip. Geografiškai negalėčiau tikslai nubrėžti ribos, bet maždaug nuo pajūrio iki Šiaulių.

Vaidis, VU socioluogėjės trečiakursis, aukštaitis iš Anīkščiu: – Kiek žinau, važiuojant iš Kauno į Klaipėda, yra tokia upė Dubysa, tai čia ir prasideda Žemaitija. O pajūris (Klaipėda) tikrai ne Žemaitija. Teoriškai pagal regionus priklauso Žemaitijai, bet ten gyvena tikrai ne žemaičiai.

Remigijus, VU suocialėnė darba pėrmakursis ėš Plungės: – Plungė – cėntros, paskou ēn Aleksandravs, Kulē, Prūsalē, Vėikšnē, Norvaišē, Rėitavs. Mona nuomonė, čė ir bėngas Žemaitėjė…

Kestutis, VU TSPMI trečiakursis iš Alītaus: – Manyčiau, kad tikroji Žemaitija – plotelis aplink Kelmę, pradedant Raseiniais ir baigiant Šiauliais. Jurbarkas jau ne Žemaitija, Mažeikiuose gyvena pusiau latviai, Skuode – kuršiai…

Vuo kou pasakītomi Tamsta? Rašīk: zemaiciu@gmail.com

Kūrība

Karlis Giets

Eilieraštē

I žemė lēdas
Pasėklīdė paukštē
Vuo žemės pakraštie
Ėr aš ė to
Līdiesiau žvaizdės
I praskelta dongo
Rokousas so momis
Plaštakės margas
Ėr aš ė to – viel
Kėldamo i žīdra dongo

***

Nu nemėgas
Kuožna nakti – ėšbrinks, ėšplauks
Rogē?
Kuožna nakti sapnūs kartuoso
Tava varda
Stuovieso pakraštie,
Katruo nepasėik sapnā
Ligo bepruotis kelso
Ronkas i dongo
Kažkor tuolėi – tuolėi
Lig dongaus ognės
Je grajėj mozėka,
Atēn hauosos
Pardavės sapnams sava nemėga
Gėrdo – tīlē tīlē
Ēn mėrtės par laika
Ė nikumet nikumet
Sapnā nesėbėng priš aušra,
Nes net ėr nemėigtont
Anėi raša vės naujė daina
Tēp tīlē tik pėlkas plaštakės skraida
Nu nemėgas
Pabieg ėr rītmetīs, ėr naktės
Nu nemėgas sunkiausis
Praslinks laiks
Žėnau aš gerā…
Alos -
Patis gerėjė
Nu nemėgas Dėivalė doutė vaistā

 ***

Trūkst monėi vakarū,
Kāp trūkst monėi tavės – patem savės,
Kāp trūkst ėr dėinū, ka vėskas diel tavės,
Kāp trūkst monėi uora, mėiga ėr mintiū
Kuožna vakara kažėn dielkuo prėsėgero,
Prėtrūkst monėi žuodiu ėr sakėniū,
Ka ėiškau aš tavės ėr nerondo,
Pratrūkės pīktis nobluošk monėm atgal.
Nieka mon neožtenk – sakau dongou
Meilės prėtrūkā – Dievs monėi saka
Trūkst monėi meilės – nepažīsto aš anuos,
Trūkst monėi vėskuo, kou matau sava akėmis
Trūkst monėi tava menėniu končiū,
Trūkst monėi vėskuo, kuo pats aš nesopronto,
Rēk monėi so tavėm kažkāp nomėrtė
Je neožtenk tavėi – būso prėversts atgimtė.
Tou vakara ejau par baisē
Liūdna miesta – nabova ani
gertė ani rūkītė
Kišenies toštiuos naradau aš ani grašė
Užēso pas tavėm
Rastė rytuo – a rastė puorīt
Šiou vakara aš parskaitīso
Baisē liūdna kninga
Nabūs anuo ni žemės, ni dongaus
Siedieso sava nesiekmės, tėisas pardavės
Rastė būso oždarīts i bangū šešis
Aš gero senē jau atšalosė erbeta
Tik šėrdės Lenina kraujoun
Nes peili sovariau
I šaldītova krašta
Aš mėslėjo, ka ons ont
Revoliucėjės tories sopīktė
Aš keistus balsus gėrdo kuožna vakara
Vuo anėi garsesnė ož rėksmus
Vākū dar negėmosiu
Ėr atēn Kunčins so pakarto kningo
Kāp krīžio neš ons anou priš monėm
Skaitau aš švėntus lapus anuo bėblėjės
Vuo gėrta smarvė sokas puo sapnus
Aš ožopie žvierīnė pragarė
Rastė so Trixsė rastė karė atsėboso
Aš sapnė nekėnto puoezėjės vėsā
Pasmaugtom monėm tėi noskorė angelā
Atneškėt mon Mairuoni paprašau ėr Potėna padiekėt artiau
Vartau aš lapus – knėso Gruša dramas
Mėckevīčė jau parpratau ėr kvit anam sakau
So Saluomiejė dar pasiedau paopie
Kuol torau Potėna ėr galiau parūkītė
Nemiegsto piningū ėr anū nasklaidau
Aš prėsėgierės Puoška paskaitau
Namiegsto aš konkursu
Jums komisėjė sakau
Ė dieltuo trumpa laiška tou rašau
So Daukonto pasėrokounau.
Klaus:
- Erlicka miegsti?
- Miegsto, – atsakau.
So puono Strazdelio aplonkuov mėškus
“Pleibuojo” vartuov, vuo pasėtaika, ka ėr “Barus”
Valončiou sosėtėkės pasakau:
- Aš abstinėnts, nes ėš istuoriku.
- Matau...
“Būtuovės sliepėnē” īr monėi dėdlē prė šėrdėis
Aš Bumbla so Gudavīčė žėnau
Aš siedo sens ėr žėls kap pošės
Žemaitė vuobolus palėka patvuorie.

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija