S A M O G I T I A

Ž E M A I T Ė J Ė
Nr. 1 (9), 2002 m. sausis-vasaris

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis 
leidėnīs Internetė
 

Turinys:

Žīmė žemaitē

“VĖSUMET DARIAU Ė DARĪSO TOU, KAS MON PATINK...”

So Pakso Ruolando rokavuos Rutkātė Laurīna, kėlėma ėš Telšiū

- Gal pėrmiausē Tamsta papasakuotomėt, kor esat gėmės ėr kāp atsėraduot Vėlniou. – Gėmiau Telšiūs 1956 metu bėrželė dešimta dėina – par pati uragana, katros daug nomū apgriuovė (tou tarpo ėr mona tievū). Vuo Vėlniou atsėradau 1974 metās, ka pradiejau stodėjoutė Vėlniaus statības inžinerėnemė institutė. Čė muokiaus pėnkis metus, paskou gavau darba ėr pasėlėkau. Dėrbau ne pagal specelībė – če pradiejau skraidītė ėr gautė už tou piningus (bovau bovosės Tarību Sājungas rinktėnės narīs).

- Kas daugiau isėmėnė: muokīklas a studėju laikā? – Beveik vėsus studėju laikus praleidau aeradruomė. Muokiaus daugiausē naktėmis. Mustās dieltuo bovau bėški atsėlėkės nu sava kursa draugū. Ta studėjės nedėdėlē ėr teisėmėnė. Vuo muokīkluo mon vėskas bova iduomē – kėik tėn sorta šakū kultivava, tėik aš ėr ėšmiegėnau. Tēp ka muokīkla atsėmėno gerā – če ėr pėrmė tėkrė draugā, ėr pėrma meilė...

- Liektovā, motuociklā... Kėik dabā če imidža rēkals, vuo kėik pripratėma ėr puoreikė? – Mona puolitėnē oponėntā vėsēp rokounas. Aš skraidau nu 14 metu. Jau paauglīstie aple skraidīma bovau parskaitės vėsas kningas, kuokės tik žėnuojau. Vuo politikuo eso tik pėnktus metus.
Muotuociklos ėrgi bova sena mona vaikīstės svajuonė. Tievā natoriejė piningū mon anou nopėrktė, ta dabar pats nosėpėrkau.
Ka atejau i puolitika, aš nepasėkeitiau – lėka tėi patis puomiegē, užsėjiemėmā, tabtoro tus patius draugus. Aš vėsumet dariau ėr darīso tou, kas monėi patink.

- Tamsta jaunīstie turiejē daug svajuoniu. Ar daug anū ėšsėpėldė? – Dėdoma...

- Tamsta esi kėlės ėš tuos patiuos gatvės kāp ėr žīmė žemaitē – Botrėms Aduoms, Bumblauskis Alfreds. Gal ta gatvė īr kuokė mistinė vėita? – Ka Bumblauskis gīvena tuo patiuo gatvie, tou tėkslē žėnau (vedo da ėr klasiuokā buvuov, kažkatruo klasie ėr vėinamė soulė siediejuov). Bet nažinau, a ta mūsa Palonguos gatvė īr kuoki īpatinga vėita. Bet tėkrā iduomē: Lietovuo īr do premjerā,katrėi bova po do karto valdžiuo – Paksos ėr Vagnuorios – ėr abodo ėš Telšiū, ėr dar ton patė dėina gėmėn (tik Vagnuorios īr metās už moni jauniesnis).

- Ar Tamsta tonkē grīžti i Telšius? – Priklausa nu pareigū – kou aukštesnės, tou retiau... Onkstiau liobo atvažioutė aplonkītė tievū maždaug karta i mienesi.

- A Tamstas žmuona žemaitė? Kāp šeimuo rukounaties? – No ne, žmuona žemaitėškā namuok. Anuos tievs īr žemaitis, vuo mama – dzūkė. Vakā žemaitėškā našnek, bat sopront. Būdams pas sava tievū, eso pastebiejės, ka kartās vāka i senieliu klausėmus atsaka žemaitėškā. Vuo tēp toro če, Vėlniou, draugū žemaitiu, ta so anās vėsa laika rokoujemies žemaitėškā.

- Ar Tamsta nuorietomi, ka vākā eito Tamstas pieduoms?
Tėkrā nenuoriečiuo. Bet kuoki kieli anėi pasėrinks, tuokio ėr lai ein. Mona duktie Inga jau dvīlėktuokė – anā pats laiks apsėsprēstė. Aš miegėno patartė, bet juokio būdo nesistėngo primestė sava nuomuonės. Vuo ar klausīs, paruodīs laiks.

- Kāp Tamsta misliji, a Lietovuo būs ivīkdīta regėjuonėnė reforma? – Atsėmėno, ka bovau ministros pėrmininks, ta pas monės, i Vīriausībė, bova atvīkusi Žemaitėjės kultūras žmuoniū delegacėjė ėr mes tās klausėmās kalbiejuom. Bova rėngams naus Lietovuos administracėnė soskirstīma pruojekts, bet... Pasėkeitė valdė, pasikeitė ėr planā. Vuo ka tuoki reforma torietom būtė ivīkdīta, tas īr dėdėlē svarbo.

- Kāp Tamsta veizi i žemaitiu frakcėjė Seimė? – Anou ne vėsā gal vadintė frakcijė – tėn daugiau parlamėntinė grupė. Žėnau, ka tuokė īr, ka vaduovaun anā Skarbalios Egidėjos. Mona nuomonė, bet kuoki žmuoniū grupė, katra miegėn savėm ėšreikštė, īr gerā. Tik gal nareikietom par daug savėm ėškeltė – sakītė, ka žemaitē īr geresnė ož dzūkus ar panašē. Juk vėsė tor sava kalba ėr papruotius.

- Sāka, kad žemaitē īr baisē ožsispīrėn ėr vėsumet pasėik sava tėksla. Ar tep ėr īr? – Sunkē pasakītė: vėinė saka, kad žemaitē lietė, kėtė – ka ožsispīrėn. Vėsuokiū īr – ėr karštū, ėr lietū, ėr dar kėtuokiū. Vuo ka žemaitē muk kontrē eitė pri sava tėksla, ta so tou sotinko.

- A Tamstā paded žemaitėšks charakteris puolitikuo, gīvenėmė?
Lig šiuol padiejė. Nuoriečiuo tėkietė, ka ėr tuoliau padies. Bet namėslėjo, ka če vėsks priklausa tik nu žemaitėška charakterė – aš tėko, ka žmuoniū lėkėms īr nu pat anū atsėradėma šiuo žemie nulėmts – vėskas īr Dieva ronkuos.

- Diekou ož puokalbi.

Notėkėmā

Šiū laikū bėldokā

Udovīčė Arns ėš Telšiū

Naktės. Vėsė jau sogolėn. Tāp tīlē ė ramē šiūs nomūs. Net keista – bėndrabutis ė tāp tīlē...
Staigos dzingteliejėms, ėr isėjungė kompiuteris. Pradiejė ūžtė „hards“. Aš ė mona kambariuoks pripouliem pri kompiuterė paveizietė, kas čė īr. Ėš tėkruju – isėjungė pats vėins, ba nikėinuo pagelbas. Nu kon, lėkuov nasopratosio, kāp tēp galiejė atsėtėktė. Ėšjungiev ė nuejuov meiguotė – juk rīts ož vakara pruotingiesnis.
Kėta karta tuoks atsėtėkėms pasėkartuojė, tik dā prisėdiejė tas, ka atsėdarė longs ė kuombari raduov apversta kap pu apėpliešėma. Priejuov išvadas, ka pas mumis gīven pats tėkriausis bėldoks, tik... prisėtaikės pri dabartėnė gīvenėma ritma ė naujausiu technuoluogėju. Anam net varda sogalvuojiem – Hakeris, na žemaitėšks, ale prasmie atėtink.
Telšiūs, senuojie kultūras muokīkluo (dabā ana pasėdalinta tarp Taikomuosės dailės technėkoma ė Dailės akademėjės), tāp pat ī vėns prisėglaudės bėldoks. Kāp pasakuo vėina dėstītuojė, tėn ont gūru (aukšta) gėrdas tīlė žingsnē, vuo kartās ė smagos pabėldiejėms,katros ėšgousdėn na vėina stodėnta.

Žemaitiu meilės istuorėjės

„Narēk monėi tū prancūzu!”

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Ta istuorėjė notėka vėinā lietovaitē, katra vėsa laika gīvena Žemaitėjuo. Anuos vards Diana. Stodėjoun Vėlniaus pedaguogėnemė universitetė prancūzu kalba. Ėšvažiava ana priš puora metu i Prancūzėjė mažomelė ožsėdėrbtė. Tėn gīvena pas grafus ė priveiziejė anū vākus. Vuo kas anā tėn notėka, leiskem anā patē papasakuotė:

Draugīstė – dielkuo ne?
So Luizo bovuom pažīstamė jau senē. Atruodė tuoks vėsā nieka. Ons mon biški ė patėka. Dieltuo, ka vėina karta ons pasiūlė monėi draugautė, pamėslėjau: „Dielkuo ne?”, nuors rimtū santīkiu so anou ė naisivaizdavau – žėnuojau, ka vės tėik grīšo i Lietova.

Natėkietas sožėiduotovės
Luizos monėi bova dėdėlē gers. Diemesė bova par akis. Duovėnuoms apėpėlta bovau nu galvuos lig kuoju.
Vėina vakara ons pasėvadėna monėm pas savės. Atvažiavusi i anuo nomus pamatiau, ka tėn sokvėista posė anuo gėmėnies. Luizos paduovėnuojė monėi žėida ė pasėpėrša.
Nikumet ož anuo tekietė namėslėjau. Tuoks anuo puoelgis monėi trėnkė kap so mėito par galva. Bet tou muomėnto žėida prijiemiau, nes nanuoriejau, ka napatuogē jaustomės anuo gėmėnie.
Vakareliou pasėbėngos, sokieliau baisiausi skandala, bet puo daugībės anuo atsėprašėniejėmu vėskas bėngies tēp, ka ons pradiejė ėiškuotė bėndram vedoms gīvenėmou noma, vuo tievā ruoštėis veselē.

Meilė, katra erzėna
Mona sožadietėnis šuokėnietė šuokėniejė aplink monėm. Bova pėlduoms kuožnos mona nuors. Tas monėm pradiejė erzintė. Neseinė tuo. Luizos pasėdarė dėdėlē pavīdos. Nebleida monėi net so draugiems bėndrautė. Vuo jeigo jau par kuoki gimtadėini liobo pakalbintė kuoki kaimīna, ta liob prasėdietė anuo isterėjės.

Vestovėnėnė soknelė pruo ašaras
Novažiavusi pasėmieroutė vestovėnės soknelės, veidruodie savėm matiau pruo ašaras...
Luizos ėšrinka vedom noma. Noms dėdėliausis, devīnė kombarē, nepaprastā gražė. Bet noms spėcelē ėšrinkts vėinkėimie, ka nabūtom juokė sosėsėikėma ėr aš negalietiuo so niekou bėndrautė.
Tas bova paskotėnis lašos mona kontrībės taurie. Nosprėndiau tou istuorėjė ožbėngtė.

Ėšsėskīrėms
Ėšvažiavau so sava šeimininkās atuostuogautė. Sopakavau sožadietoviu žėida, paskombėnau Luizou ė pasakiau, ka tarp vedoms vėskas īr bėngta.
Nakti Luizos mon paskombėna ė kažkou pasakė, bet nasopratau kou. Pamėslėjau, ka eilėni karta onjs poulė i isterėjė, ta pasėstėngiau i tou nekreiptė diemesė. Bet ėš rīta kriuokdama paskombėna anuo mama. Sožėnuojau, ka Luizos gol reanimacėjuo – miegėna nosėžodītė.
Sopratau, ka kap tėn bebūtom, bet rēk novažioutė anuo aplonkītė. Tuo reikalava ė daktarā, ėr anuo tievā.

Nu meilės lig naapīkontas – vėins žingsnis
Puo mienesė Luizos ėšsėkapstė. Toukart prasėdiejė grasėnėmā. Ons vės mon grasėna, ka nožodīs. Sakė: „Jė so monėm nabūsi, nabūsi ė so kėtās“.
Mona šeimininkā matė, ka situacėjė pavuojinga – kou gali žėnuotė so tuokio nasv­eiko žmuogo. Aikštelė, kor aš dėrbau, anėi aptvierė. Patarė sorinktė vėsas grasėnontės žėnutės ė kreiptėis i puolicėjė.
Sožėnuojės, ka jiemiaus atsargoma priemuoniu, Luizos liuovies muni parsekiuotė. Par paskotėni puokalbi palinkiejė monėi sosėrastė vīra, katros tēp pat pasėelgtom so monėm, kap ka aš so anou... Tāp vėskas ė bėngies.
Galū galė grīžau i Lietova! Narēk monėi tū prancūzu!

Kūrība

Ėšgousdėnėms

Udovīčė Arns Muotiejos

Meilė kap varveklis, je ana tik ī, ta varveklis tīst par vėsa ėlgi ėr ī pluoti. Tuoks ons naėšgivens. Ateis vies, prisilies sava stingdončiuom ronkuom, ė leda gīsla luš ė duš, ė sožeis aplinkėnius – tāp pat ė savi galė sožeistė, parvertė širdi šaltė dorklo. Meilė tor būtė penama. Tumet varvieklis stuories ė tverties. Ons pasėdarīs mena kūrėnio, katros džiogis na vėina praeinonti pru šali.
Dabā mona svietė siaut rodou. Kauk vies ė plieša medžiu lapus. Dėinas slenk lietā ė skausmingā. Kuožna sekudė kažkāp kert i širdė, nes uorė kaba klausėms: „Kon darītė?”. Vakar toriejau puokalbi so saulė. Ana monėi nošvėitė laukus, paruodė, kas dedas mona pasaulie… Bet tik nošvėitė. Anā liūdna tāp pat. Kuoks aš rousts, ka ton sopratau tik dabā – vėsa dėina vieliau. Vėsa dėina vieliau! Vuo šiou rīta mon saulė napralauš tomsiūju debesū – anėi par daug tėrštė. Bet šėrdės šauk – GHAŠ. – GHAŠ!
Bet kāp? Miedis ētom, bet nažėna kāp. Kūlis riektom, bet nažėna kāp. Kumet ghaš, ta rēk nīkštoku. TIK nīkštoku. Bet anū nie, aš nažėnau, ėš kor anū gautė. Anėi tuokėi mažė, bet anėi daug gal. Kāp anus rēk sošauktė i Minas Tirit, ka būtom ghaš prīš Muordora, ka atētom leddėrbis – varviekliu stuorėntuos.
Raganėkė stėpri, ale vėskas priklausa nu anuos. Ana ė gal sostuorintė varviekli bet kumet, nes ana tor leddėrbė galiu, katruos priklausa nu anuos bortu, katrās eso pats apraizgīts. (Ka dabā soprastom, kāp Mienolioks kėnt par anus). Vuo kon darītė, ka saulė dā nasopront, ar ana varveklė dalės, a ne, jė saulė sava pasaulie nasosėgauda.
Kuoks keists tas varvieklis. Aname telp do svietā: Mienolioka ė Raganėkės…
Vuo nīkštoku dā nie. Kor anėi ī? Šēp vėsumet anėi maišuos, vuo dabā, kumet anū rēk – nie. Juk dabā ghaš. Saka, ka Mienolioks – dėpluomats. Bet ėr ons gal darītė ghaš. Ghaš na prīš saulė, na prīš varveklė, ale prīš Muordora – ton omžėna tomsa. Stingdontė tomsa, par katron īr ėštraukama gīvastės ėš kūna – atėmama dūšė, karto ė vėsos sviets.

Čė pėrmuojė ainūra gėismie. Ainūrs sied pu amalo vėns… Vėlnios, 2002 (759)

Vėltės

Vėsata švėisuo. Skomb vabalū šiorenėms. Vuo kas dedas Mienolioka svietė?
Brėst dėdelis ghaš. Nīkštoku dā nie, bet anū kėrvē jau švītoun. Gėrdas anū dainės apė smuoga smertė ė kėtas onkstesnės vainas. Tik namėnama Muoraja. Vėsė tik i Siauruona jauduosės dūšės ėšvėjėma. Išvėjėma, nas anon sonaikintė naimanuoma. Kas sonaikins dūšė? Tik pats Eru. Vuo ons tuokēs rēkalās nasėsmolkėn.
Mienolioks žėna, ka rēk pradietė nu dainuojemuosės revoliocėjės. Rēk tik pradietė. Pajodintė pėrma kūli, katros riekdams rėidies žemīn ė jodins kėtus sava draugus.
Vėltės…
A dainė gal nalēstė krėstė varvekliou, a gal solaikītė? Tik rēk tėkietė. Jė kalns nēn pas Mahuometa, ta kalns atēn. Nīkštokā atēn. Anėi tor atētė. Nes kėtāp saulė nabaplauks sava laivelio par dongo. Nabašildīs Mienolioka pasaulė. Kāp gal egzėstoutė pasaulis, jė nie saulės? Kon reišk pasaulis?.. Tas, kas ī pu saulės…

Čė ontruoji ainūra giesmie. Ainūrs sied pu amalo dā vėns, bet ons gėrd nīkštoku dainė i ghaš…

Sūris

Ė atējė sūris. Dėdelis sūris so dā dėdesniem dėrkuom. Kvaps sklėda aplinkou ė kotena šnervės. Vėskas pasėdarė viel gerā, bėnt jau gerie. Ghaš ė vėskas gerā. Nīkštoku net naprīreikė. Kāp pėrmāsis Ainūrs sakė: “Raganėkė stėpri, ale vėskas priklausa nu anuos. Ana ė gal sostuorintė varvekli bet kumet, nas ana tor leddėrbė galiu, katruos priklausa nu anuos bortu…”. Tāp ė ivīka. Tėk vėns žėnklos, katruo nabova onksčiau, ė vėsos sviets prisėpėldė šėlomuos, vies švelnos ė gluostous. Paukščiu polkā doudas pu vėsa žali dongo. Žovis daužuos šuonās vondenie.
Kuoks tas žėnklos? Kas gal vėsa pasauli pakeistė?
Pėrmuojė trėmėta artoms, katrou papūs Raganėkė… Vėns pūsteliejėms ė septiniū knarkončiu bruoliu dėina… Vėns pūsteliejėms ė dongos žal’s… Vėns pūsteliejėms ė senotė bliaun vīstėklūs…
SŪRIS! Sūris, nes saulė žadiejė pėrmouji trimita. Nes saulė žadiejė… Pu tuo, ka anuos svieta varveklē būs aiškė, ė tumet veržlėisėms žėrgams bus atkeltė vartā. Tėi žuodē: „Ka ateis laiks, ka mona šėrdie ožsėdegs kaitri lėipsna, aš tau anou paduovėnuoso sava lūpuom… Aš tėko, ka atēs tas…”
Ghaš dā nasėbėngė, bet ana kvep pargalė. Tas tėkiejėms ė žal’s dongos.

Čė tretiuojė ainūra giesmie. Ainūrs sied pu amalo nabvėns. Anuo ainaliundalė prišaukė žīdroujė paukštė…

Naktės

Vielos vakars. Žal’s dongos, atšmėižts basėleidontės saulės, pasėdarė rods. Pas Mienolioka atejė vėns nīkštoks. Ons senīvs, ale dā krot. Nīkštoks senoks saulē siūla natekietė vėsa nėdielė. VĖSA NĖDIĖLĖ. Saka: tumet Raganėkė sopras sava svieta. Ras varvekli arba nazgola sava nomūs…
VĖSA NĖDIĖLĖ…

Čė ketvėrtuojė ainūra giesmie. Ainūrs sied pu amalu so žīdroujė paukštė ė skaudontė šėrdim apgalvuo nīkštoka žuodžius…

Laukėms

Geltuonė debesis plaukiuo švėisē žalemė dongou. Blezdingas anūn raiža ė miegaujės sava greitomo. Pri ežerū ondėnės klausuos mona giesmies. Giesmie apė bagalėni laukėma, apė laukėma ba pabonguos. Vėsė veizas i rītus ė spieliuo, a tik šīou karta saulė na tekies apsėriedžiusi baltā. Baltā, kap ta ežerū golbė, kor naktėmis atskrėnd pri sava vondėns, nusėmet sparnus ėr ein i tomsa gražiuos mergėnas kūno. Medē ė tėi tīl. Vies so anās nasosėkalb, ka ė kāp praša anū pauoštė rītmetėnė malda karto so anou.
Kuokė spėngonti tīla! Kažkuoks naramoms, katros vėrpėn vėsėms gīvems šėrdi. Deivė Aušrėnė jau atkel saulės vartus, pru katrus tor ėšplauktė laivelis arba ėšbiegtė joudbierē žėrgā.
Vėsė stuov ė veiz i rītus. Stuov ė lauk. LAUK.
Ėš kor anėi tėik kontrībės tor? Ė kāp gal vėlks stuovietė šalėp zoikė ėr anam nieka nadarītė? Kāp gal sostuotė biegtė opalis? Kāp gal vėsū gīviu, net kūliu tāp pat, šėrdės mošt vėino rėtmo, ka net gėrdas dondiejėms? Kuokė darna!
Bet jau kai kas jod…
Jau matuos kraštielis laivelė…
Stėpresnē švėisuos srautā sroven pru kraštus…
GREIČIAU!!! Vuo ta teks mėrtė napamatios tava apdara! Greičiau… Prašau, mona saulė, greičiau!
Vuo lig klīksma – akimirka. TIK vėina akimirka. Vėina sekundė ė sviets keitas. Tik blīksnis ė sūris. Ka tik būtom sūris.
Vėsė veiz i rītus, vuo lėkos tik akimirka…

Čė pėnktuojė ainūra giesmie. Ainūrs stuov pu amalo ė veiz so nekontromo i rītus, kor tor patekietė saulė…

Milda

Ūkanuotūsiūs kalnūs, kor nikumet napatek saulė, kor par metra atstoma namatā sava ronkas, kor gīven tik padarā, katrėms narēk akiū, given atsėskīrielis. Atsėskīrielis bova vėsumet vėns, nes ons vėsor matė tik joudoujė posė. Ons liōb nagėrdies paukštė gėismies, naožous skanė tolpės kvapa. Anuo gīvenėms – vėn tik niorzgiejėms ont vėsa svieta. Bet tas dā na vėskas. Jė ons būtom, kāp anuo vards saka, tik atsėskīrielis ė borbietom tik savėi, ta būtom vėskas nuormalē. Bet ī kėtāp. Ons ein par kaimus ė vėsāp miegėn pakėnktė gīvėntuojems. Diel kuo ons tāp dara? Nieks nuognē nažėna, bet sklind kalbas, ka ons ī sotverts prīš meilė. Ka anuo dievs ī pats Seuruons, katros naliousībie laika Leddėrbė.
Atsėskīrielė daruomas bluogībės bova jautamas na tik tarp žmuoniū, bet ton jau matė ė patis dievā. Jau anėi taries, ka rēk kou nuorintās pakeistė. Nutarė darītė ghaš. Ka daugiausē par anon kėntiejė Milda, ta anā bova paskėrta pakeistė Atsėskīrieli.
Ton sprėndėma grētā sožėnuojė vėsos sviets.
Atejė laiks veiksmou. Milda jau taisuos i kieli. Jau ī balnuojemė geriausė žėrgā, veržlė rėstūnā…
Baisi nalaimė lauk svieta. Atsėskīrielis tāp pat žėna, ka pas anon atvažioun pati Laima. Bet kas kaisčiausē, ons ton bova soplanavės karto so Muorduora valduovo. Vėskos bova dėrbama tėkslingā. Vėsė bluogė darbā nokreiptė prīš meilė bova tik tam, ka pati Milda teiktomės pas anon atvažioutė… Ė nazgolā jau neš ėš Muorduora atsėskīrieliou tinkla. Na bet kuoki, vuo apkerieta, priš katron nagal net dievā atsėspėrtė. Atsėskīrielis nuor pagautė Milda, ka varvieklis sostuotom stuorietė, na tik stuorietė, bet ė tīstė. Nabūs tuos jieguos – sviets taps chauotėško, vėsos skīstis sosėmaišīs so tėrštomo ė grīš i pradėni taška. Tumet Seuruons galies kortė pasauli palei sava nuora…
Saulė pasakītom Mildā, kas dedas pas atsėskīrieli, bet tėn Ūkanuotūjū kalnū platībies nikumet napraein saulės spėndolē, nikumet anėi napaliet sošalosės žemės. Nīkštoks senoks pasakītom, ka dā ī vėina galėmībė: varvieklis gal sogertė rūka, bet tam rēk Leddėrbė, vuo ons ikalints pas Seuruona.

Čė šeštuojė ainūra giesmie. Ainūrs kūkčiuodams top pu amalo mėgluo ė meldas…

Gals

Kāp pasaulis griūn? Kāp laiks sogriaun akimirka?
Sopratėms, katros slīpiejė Raganėkės svietė, napraskaidrėna mėglū Ūkanuotusiūs kalnūs, ė tekiedama saulė nabūtom galiejusi pamatītė artiejontė pavuojaus. Mienolioks galvuojė, ka sopront saulė, bet apsėrėka, ė dabā diel tuo raun sava plaukus nu galvuos. Vėsė žvieris kavuojies pu šlapiū miedžiu plėkuoms šakuoms nu stingdontės darganas, ale vies anus vės tėik liōb pasėiktė. Opaliu vondou palėka joudā rauduonuos spalvuos. Dongos apsėtraukė baisēs debesim, katrėi tik dėdėna nerėma. Nu kalnū gėrdiejuos žiežolu chuors. Anuos dainiava apė ateinontė šalti, naujoujė Seuruona karalėjė, katra sostabdīs meilė ė privers vėsus kėntietė. Pasaulė šėrdės apsėpīlė kraujēs, nes saulė net neėšējė ėš sava rūmu.
Milda beldas i atsėskīrielė lūšnas doris…

Čė paskotėnė – septintuoji – ainūra giesmie. Ainūrs gėiduojė tol, kol bova pasaulis…

…tāp tau ė rēk, svajuotuojau. Tava
pasaulis pradiejė griūtė nu pat anuo atsėradėma

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija