S A M O G I T I A

Ž E M A I T Ė J Ė
2002 m. Nr. 4 (12), 2002 m. biržielis-rogpjūtis

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA"  
elektruonėnis leidėnīs 

Kāp sekas žemaitems radėjuo?

Jau šešis metus par ontroujė Lietovuos radėjė pruograma ēn žemaitėška laida. Iduomos īr ne tik tas fakts, ka laida žemaitėška, bet ėr tas, ka ana vadėnas “Būds žemaitiu“. Aple tou Audruonė Puocātė rokavuos so laiduos ikūriejė ėr vediejė žornalistė Grabītė Jūratė:

- Kāp gėmė idiejė rokoutėis par radėjė žemaitėškā? – Rokoutėis žemaitėškā par radėjė sovietėnēs laikās mintės nekėla. Negalo sakītė, ka sovietmetio žemaitėškā rokoutėis bova oždrausta, bet tiesiuog nešnekiejuom. Nežėnau diel kuo, bet nešnekiejuom. Toukart nieks tēp nedarė.
Bet ka 1988 metās atsėrada Žemaitiu kultūras draugėjė, atsėrada vėsuokiū žemaitėšku rėngėniū, ėšgėrdau, kāp aple rimtus dalīkus žmuonis rokounas žemaitėškā, žemaitiu kalba atsėskleidė vėsā kėtuo švėisuo.
Tou laiko bova vėsuos Lietovuos tautėnis pakėlėms, vuo tou patio ėr žemaitiu. Kuožnos šėrdie pajotuom kažkuoki sokrotiejėma. Tas pats atsėtėka ėr monuojie. Dėrbau radėjuo. Monėi atruodė, ka aš i tou jodiejėma toro tēp isėjungtė.
- Kas ėšrinka laidā pavadėnėma? Tēp pat vadėnas ėr vėins Mažeikiu rajuona laikraštis. Kāp atsėtėka, ka pavadėnėmā sotapa?
- Tas pavadėnėms īr Daukonta. Ons somėslėjė sava vėina veikala pavadintė “Būds lietoviu, kalnienu ėr žemaitiu”. Tad ni aš, ni mažeikėškē tuo pavadėnėma negalem savintėis. Vėsė esam skuolingė Daukontou.
Pavadėnėms gėmė monėi besėšnekont so Sriebalio Jūzapo. Ons toukart bova Žemaitiu kultūras draugėjės Vėlniaus skīriaus pėrmėninks ėr monėi tou laida padiejė vestė.
Tas pavadėnėms dėdėlē prėgėjė, nes atėtėka laiduos ožmanīma. Vo ons bova tuoks: laiduo rokoutėis aple žemaitiu būda – kāp žemaitē gīven, māsta, rėngas, rokounas, aple Žemaitėjės istuorėjė, tradicėjės ėr vėskou kėtkou, kas īr sosėjė so žemaitėško būdo.
- Kuokėi dalīkā par laiduos gīvenėma metus bova patis isėmintėniausė? – Par laida īr gėmė dėdėlē iduomiū idieju, katruos vieliou bova igīvendintas. Kelis metus ta laida bova tiesiuogėnė. Tou laiko kāp tik bova ėš vėinuos sava patiū garsiūju keliuoniu – ilėpės i patė aukštojė pasaulė vėršokalnė – grīžės alpėnist Vėtkauskis Vlads. Ons dalīvava laiduo. Toukart paskombėna vėina muotrėška ė saka: “Ons lėpa vėns pats, bet mes ož anou meldiemies, aple anou mėslėjiem. Dabar rēktom mums vėsėms žemaitems karto so alpėnisto ožlėptė i patė aukštiausė Žemaitėjės vėršokalnė.” Pu tuo bova dėdėliuoji žemaitiu soeiga ont Medviegalė. Vėsė so V. Vėtkauskio lėpuom i pati dėdliouji Žemaitėjės kalna.
- A par šešis metus nepritrūka laiduoms temu?
- Žemaitiu kultūras draugėjės veikla vėsa laika gėlie, ana daruos vės suolidesnė, vės skverbas i gelmė, pri gėliesniu kluodu, neapsėrėbuo vėn folkluoro ėr tautuosakas rinkėmo. Tuo pavīzdīs īr ėr paskotėnė konfėrėncėjė žemaitiu kalbuos diestīma muokīkluos temo. Tas īr rimts dalīks.
Kuožna meta keitas Žemaitiu Akademėjės konfėrėncėju temas. Draugėjės žmuonis ėiška, kāp mes galem sava krašta kultūra ėšsauguotė, kor īr mūsa patės jautriuosės vėitas. Atrondamas vės naujės darba formas.
Vuo galū galė aug naujė karta, katrā aple tou pati rēk kalbietė vės ėš naujė ėr ėš naujė. Toro vėina pruofesuoriaus Gėrdenė īraša, katruo vėina karta par metus būtėnā pratransliouno, nes vės atsėrond žmuoniū, katrėi tuo dar nier gėrdiejė: kāp ons kalb aple muokītuoju puozicėjė diel tarmiū puoseliejėma, aple tarmiū istuorėjė, diel kuo ons anou laika kalbo. Tėi dalīkā nesenst. I tou patė Žemaitėjės istuorėjė gali gėlintėis be gala. Tema, kāp žmuonis sopront žemaitėškoma ėrgi īr neėšsemama. Kėik besėgėlėni, tėik atrasi naujū dalīku.
- Kėik sava laiduo Tamsta praleidi nežemaitėšku pasėsakīmu?
- Dėdėlē nedaug. Nežemaitėškā rokoutėis sava laiduo leido tik nežemaitems, katrėi kažkou nuor pasakītė aple žemaitius. Pasėtaika, ka konfėrėncėjuos vėins kėts nežemaitis skaita kuoki nuors dėdėlē iduomi pranešėma aple Žemaitėjė, toukart aš sava laiduos klausītuoju atsėprašau – pasakau, ka vėsė lietovėškā soprontam, vuo tas žmuogos īr nežemaitis, ėr mes torem anou prėimtė – ėr lēdo tou nežemaitėška kalba. Bet jego jau žemaitis nešnek žemaitėškā, ta anam tuo laiduo vėitas nier.
- Vuo jego atsėrond dėdėlē pruotings žemaitis, katras nešnek žemaitėškā?
- Aš mėslėjo, ka jego ons īr dėdėlē pruotings žemaitis, ta ons ėr žemaitėškā rokoutėis muok. Jego jau žemaitis nešnek žemaitėškā, ta ons nier dėdėlē pruotings. Vėsė dėdėjė Žemaitėjės žmuonis – A. Gėrdėnis, V. Daujuotītė, A. Botrėms, A. Bumblauskis – šnek žemaitėškā. Kėik pažīsto patiū rimtūju Žemaitėjės žmuoniū – anėi ni vėns neslep sava šaknū. Priš audituorėjė jego ė nešnek žemaitėškā, bet sava tarpė – tarp žemaitiu – vėsė tėi dėdėjė žmuonis rokounas žemaitėškā. Vuo tas, katras nebnuor tou žemaitio bebūtė, paprastā ėr nier dėdėlē dėdėlis. Dėdėlis žmuogos ėr īr tumet, ka nesėgiedėi būtė pats savėm.
 
- Vuo kāp jaunuoji karta?
- Diel jaunima monėi dėdėlē skaud šėrdės. Č- e jau īr mūsa kaltie. Nesopronto, dielkuo Kretinguos gimnazistā, dielkuo Mažeikiu vākā nešnek žemaitėškā. Kāp tou padarītė, ka Žemaitėjės jaunims rokoutomės žemaitėškā? Atvažiavė ėš kaimū i Skouda ėr banda rokoutėis nežemaitėškā. Mėslėi, ka būs žems līgis. Mes dėdėlē neteisingā esam tou līgi sopratė. Mums atruoda, ka miesta kultūra īr aukštesnė. Nieka panašaus. Torem kosmopolitizma pavīzdi – Amerika. Normalos žmuogos tėn pagīventė negal.
 
- Kāp īr kėtuos valstībies? Kuokė kalbo žmuonis rokounas vėitėnies radėjė stuoties?
- Monėi teka būtė pėitū Prancūzėjuo. Tėn anėi tor sava vėitėni dialekta er anou šnek vėsor: ėr nomūs, ėr īstaiguos, ėr par sava radėjė.
 
- Dabar torietom pliestėis vėitėniu radėju, televizėju tinklos. Kāp Tamstā atruoda – ar tas nier galėmībė isėtvėrtintė žemaitiu kalbā radėjuo ėr televizėjuo?
- Tas īr dėdėlie galėmībė. “Bumsa” radėjuo ėr dabar jau īr vėina rimta laida žemaitiu kalbo, katra tor gana platė klausītuoju audituorėjė ėr īr puopuleri ne tik vīriesniu, bet ėr jaunū žmuoniū tarpė. Bet tuoki “Žemaitėjės radėjė”, katruos būstėnė īr Telšiūs tor gal tik vėina posvalondieli žemaitėškā par savaitė. Vuo tėn galietom ėr žėnės žemaitėškā skaitītė. Mona manīmo, tėn vėsas laidas galietom žemaitėškā vestė. Bet anėi tam nier pasėrīžė, pasėruošė ėr net nosėteikė. Mažeikiu radėju žornalistā žemaitėškā rokoutėis sakuos ni muokietė nemuokou.
Vėskas priklausa nu žmuogaus. Ka ateis sāmuonings žemaitis redaktuorios, tou būtėnā padarīs. Galėmībės īr vėsėškā nerėbuotas. Žemaitiu kalba īr valstībėnės kalbuos dalės, nieks nier oždraudės žemaitėškā rokoutėis ni par radėjė, ni par televizėjė. Dabar inicetīvā īr palėkta vėsa laisvė. Tik rēk nuorietė. Ėš vėršaus nieks nenoruodīs.
- Nemaža dalės Tamstas laiduos īr skėrta mozėkā, vėso daugiau žemaitėškā mozėkā. Tamsta pažīsti žemaitėškā dainiounontius dainėninkus. A nier tēp, ka tuokiū īr tik vėins Žvagolis Žėlvėns?
- Ne, tēp nier. Toro sorinkusi nemaža žemaitėškā dainiounontiu dainėninku disku ėr kasetiu audioteka. Vėinus pati netīč- iuoms atradau, pavīzdiou, īr tuokėi Kaubrē Salontūs, katrėi poikē žemaitėškā dainiou country stiliou. Kėtė patis pristata. Dabar gavau sunkiuojė ruoka kompakta. Ėš Vėntuos kėlė bruolē patis atvežė sava kūrība. Žemaitėškā dainiou “Juonis”, Smėlgevič- iūtė Aistė. Žvagoli dainas mona laiduo nedėdėlė dali teožem. Mon atruoda, ka īr ėr daugiau, kas dainiou žemaitėškā ėr īr pasėdarė īrašu, tik monėi nier atsiuntė, vuo aš nežėnau. Būtom dėdėlē gerā, jē atlėkiejē pasėrūpintom sava īrašus i “Būda žemaitiu laida” pristatītė, ka anū dainas ėšgėrstom vėsė žemaitē.
Diekou Grabītē Jūratē ož puokalbi. Laida “Būds žemaitiu” prašuom klausītėis pėrmoji mienesi šeštadėini 5 mėnotas puo 11 valonduos rīta par II Lietovuos radėjės pruograma.
Aktoalėjės
 
AŽJK "Samogitia" karto so žemaitēs prancėškuonās pamiegins groužintė žemaitiu kalba i Žemaitėjės bažnīčės!
 
Gegožies 28 dėina Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės (AŽJK) "Samogitia" narē pasėkvėitė i svetius Vėlniou dabar gīvenontius ėr dėrbontius prancėškuonus – bruolius Astėjo, Algi, Ričarda ėr. Vos tik sosėtėkos ėšējė kalba aple tou, ka Žemaitėjės bažnīčiuos torietom skombietė žemaitiu kalba. Bova pasiūluota Vilniou koriuo nuors bažnīčiuo bėnt vėina karta savaitie organizoutė mėšės žemaitiu kalbo. Tas būtom dėdėlis padrousėnėms ėr paskatėnėms tuo patėis imtėis vėsuos Žemaitėjės parapėjuos.
Bova sotarta karto dėrbont parėngtė žemaitėšku maldū, skaitėniū ėr gėismiū rinkėni.
 
Metalistā "Meressin" ruošas sodrebintė Žemaitėjė žemaitėškuoms karėniems dainuoms!
 
Žemaitiu vėinintelės metala gropės "Meressin" narems jau senē košiejė galvuos mintės pradietė metala dainioutė žemaitėškā. Ton anėi jau pamiegėna leisdamė paskotėni sava albuma – "Alkis". Tėn dainuos "Ašmėnis" priedainis īr idainiouts žemaitėškā.
Kāp tik dabar "Meressinā" nosprėndė tou idiejė ėšvīstītė. Grupė rruošas ėšleistė vėsa žemaitėška kompakata. Ons īr rėngams senuovėniu žemaitėšku karėniu dainū pagrindo.
Tuo kompakta rēks dar biški palauktė, nes mintės tik dabar pradiejė vīstītėis. Bet onkstiau ar vieliau "Meressinu" vīrā ožplieš senuovėnės karėnės žemaitiu dainas, katruos torietom sodrebintė vėsa Žemaitėjė. Nuorės vierītė, ka žemaitiu kalba puo biški ėšsėkuovuos sava vėita šiuolaikėnemė mozėkas pasaulie.
 
"Virvītės" panas repetoun žemaitėškas luopšėnės!
 
Sožėnuojosės, ka "Meressinā" praded dainioutė žemaitėškas karėnės dainas, Vėlniaus žemaitiu jaunima folkluora ansamblė "Virvītė" panas nosprėndė, ka negal leistė vėsuo šiū dėinū žemaitėškas mozėkas pasaulie karaliautė vėn tik vīrams. Anuos somėslėjė dėdėlē muoterėška pruojekta – parėngtė žemaitėšku luopšėniu pruograma. Ta pruograma torietom būtė irašīta i skaitmenėnė jouta ėr padauginta.
 
 
Žemaitē ėš Vėntuos laimiejė "Doukem gara" finalėnies varžītovies!
 
Gegožės 25 d. "Doukem gara" stilizoutu liaudėškas mozėkas kapelu finalėnies varžītovies pėrma vėita laimiejė "Vėntokā" – jaunima kapela ėš Akmenės rajuona. Anėi nu pat pradiū bova igėjė vėsuos Lietovuos televizėjės žiūruovu palonkoma. Vėsus maluonē nostebėna pagrindinis ansamblė suolists (rīškē kėlstonti žvaizdie) ėr dėdėlē energings ansamblė vaduovs Dievins Raimonds.
 
Skautā
 
Tėi, kas netor laika mėiguotė
 
Skautė Puocātė Vilėjė, kėlėma ėš Salontū
 
Salontū skautu drauguovė prėklausa Palonguos tuntou, Klaipiedas kraštou. Anou 2001 m. rogsiejė 1 d. atkūrė sesou Aušra. Šiou meto īr 6 skėltis. Mes aktīvē ėr nuorē vėsor dalīvaunam. Nu pat pėrmūju mienesiu pradiejuom sava keliuonės ėr sosėtėkėmus so kėtās skautās.
Salontū skautāPėrmāsēs sosėkūrėma mienesēs spiejuom sodalīvautė skautu vaduova Abruozātė Pėjaus atmėnėma švėntie, vīkosiuo Palonguo, skautu slienie. Puo šiuos švėntės apsėlonkiem Kūlopienu, Gargždū ėr Rėitava skautu švėnties.
Balondė 19 dėina Jodrienūs, Dariaus tievėškie, ivīka skautu seminara pėrmuoji dalės, katra troka 2 dėinas. Skėltiu vadams skėrts seminars praejė dėdėlē šaunē – daug kuo anamė pasėmuokiem. Seminars nebūtom ivīkės jēgo ne sesou Inga, katra dvė dėinas inirtingā vėsus muokė skautėšku igūdiu.
Gegužės 3 d. Salonta drauguovė sorėngė dėdėlė švėntė: “”SALONTA” drauguovės pavasarė švėntė “Gīvas gerklės, svēkas skūras”. Pas mumis bova atvažiavosi dėdiuoji dalės Klaipiedas krašta drauguoviu. Če anuos praleida dvė dėinas. Par šiou švėntė jaunėjė kandidatā davė skautu īžuodi ėr bova isijungė i jaunūju skautu jodiejėma. Vaduovė – sesou Aušra, katra jaunima ruošė tuokem rīktingam žingsniou, buvo laiminga, ka I skautus bova priimta 12 muokėniū.
Pėrmuoji švėntės dėinuos dalės bova dėdėlē skautėška. Dalīvē galiejė pasėmiegautė “Skautėška kuošė”, dalīvavuom skautėškamė ketoriū kėluometru žīgie lig Orvīdū suodības, kor kandidatā davė īžuodi. Vakarė bova dėdėlės linksmībės, no, vuo ontroujė dėina vėsū mūsa laukė rimtas sporta varžības.
Aš mėslėjo, ka nuors tuokė švėntė mes – salontėškē – organizavuom pėrma karta ėr dėdėlies patėrtėis tamė darbė netoriejuom, bet tas rėnginīs bova dėdėlē šaunos.
Pa[pasakuojau tik aple dalelė mūsa noveiktū darbū. Tėkamies ateitie padarītė dar daugiau. Skautu tėkslos īr tarnautė tievīnē Lietovā. Tou mes ėr stėngamies darītė. Tad vėsėms skautams linko neožmėrštė: “BODIEK!”
 
“Samogitėjės” redakcėjė nuorietom krēptėis i vėsus Žemaitėjės skautus. Mūsa laikraštis iduomaujės, kuokėi būs Tamstu vasaras žīgē ėr kon Tamstas anūs veiksėt. Laukam laiškū!
 
Švėntės
 
Aple gegožės mienesė žemaitiu ėr lietoviu švėntės
Rodavīčienė Virginėjė
 
Gegožės mienou īr īpatings vėsū metu kontekstė diel tuo, ka tou mienesi vėsos diemesīs daugiau krīpst ont muotreškuosės posės. Vėsos gegožės mienou – vėinė muotrėškė vardadėine. Rasiet diel tuo, ka lig mūsa dėinū īr atejė aidā ėš tū laikū, kumet dar matriarchats mūsa regėjuonė bova stėpriesnis.
Šēs metās onkstėi bova Velīkas, onkstėi ėr Sekmėnės, vuo puo Sekmėniu, saka, ka dongos atsėdara ėr vėsė ondėnis pasėdara švėntė. Kou dara jaune žmuonis, kumet vėsos gamtuos gruožis šauktėnuos šauk i laukus, viliuotėnā muonėj ėr sok jaunas kramės? Dar īr ėšlėkė senuovėnē papruotē, kāp liuob švėnstė jaunė žmuonis Meilės švėntė.
Sosėrenk jaunims ėr klausuos, kuokemė medie kukou gegužie. Tumet rēk atboluoms noētė pri tuo medė, atgalė ronko nolaužtė tuo medė šakelė, anou ėšdžiuovintė ėr so tou šakelė eitė ont vakarelė. Jegot īr tēp, ka tas arba ta tavėi īr krėtės i aki, vuo ons arba ana nakreip ni vuomnas i tavėm, tumet ėš netīčiu rēk so tou šakelė ožkabintė ėr tumet tas jau būs tava omžėnā.
Sosėrinkė jaunė žmuonis ėr liuob žaistė vėsuokiausius žaidėmus, soupoutėis, bandītė ėštvermė, dainioutė, sosėrinkė pri lėipas miediu, mat lėipas miedis so deivės Laimas vardo īr sosejės.
Dar ėš tū laikū, kumet so krīžeivēs žemaitē vajavuojies, bova paplėtės papruotīs žaistė iseserīstės, ibrolīstės žaidėmus. Ėšsėrinkė bruolē sava īsesėrelės, anas toriejė guoduotė ėr gluobuotė, sauguotė vėsus tus metus. Mergėkės tuokėms sava ībruolelems liuob paruoštė kuokės nuorintās sava patiū paruoštas duovėnelės.
Kou šēs laikas jaunė žmuonės švėnt?
Kauna rajuona Nuoreikėškiu vėdorėnie muokīkluo jau īr tradicėnis rėngėnīs gegožės pradiuo organizoutė Meilės švėntė. Anėi tou švėntė dėdėlē poikē organizou. No ėr dar jau praded jaunims prisėdietė pri vīriesniu žmuoniū, katrėi vakarās kaimūs gėist pri krīžiu sosirinkė gėismės, skėrtas Panelē Švėnčiausē. Tou papruoti īr ėšsauguojė Žemaitėjuo žmuonis vėsa mienesi gėiduotė kuožna vakara soserinkė. Tēp gegožės mienesie atsėspind ėr senuosės, ėr krikščiuonėškuosės kultūras žėnklā.
 
Gīvenėma būds
Paslaptingāsis undergrounds…
 
Vėsė žmuonis īr skėrtingė, bet vės tėik īr vėins kėts, katras dar daugiau ėšsėskėr ėš kėtū. Ar šokuoseno, ar aprongo, ar pasauliežiūro…
I tus biškilieli kėtuokius tonkē īr veizama so sosėžaviejėmo, atsargomo, baimė arba agresėjė. Ėlgaplaukems vaikems ne paslaptės, ka ožtenk pasėruodītė Telšiū gatvie ėr tujau ėš kuokiuos nuors kerties ėšgėrsi pasakīma: “Bitlā, akšėn če, gausi i galva!”
Tad va, Žemaitėjuo tus biškilieli kėtuokius vadėn “bitlās” arba “hipēs”. Bet anus dar gal vadintė neformalās arba undergroundo. Aš anus vadinso tou biškilieli ne dėdėlē poikio žuodio (nes anglėšks) – “undergrounds”. Mona manīmo, tas žuodis anėms daugiausē tink. Pažuodiou ėšvertos i žemaitiu kalba “undergrouns” reišk puožemi. Vuo tėi žmuonis so sava mintimis ėr ėšvaizdo kāp tik tuokėi ėr atruoda – ligo ėšlindė ėš puo žemiu – karalīstės, kor īr kėtuokės elgesė, bėndravėma normas.
Jau šemė “Samogitėjės” numerie pradedam pažinti so undergrounda sruoviems: metalistās, guotās, skinās, hipēs, baikerēs ėr t.t.
Žemaitėjuo daugiaus­ē īr metalistu. Nu anū ė pradiesem.
 
Metalistā
 
Metalistu subkultūra pasaulie sosėfuormava lig 1980-ūju metu. Lietovuo anū vėso pėrmo pradiejė atsėrastė Vėlniou. Tas bova ėš karta pu Lietovuos atgėmėma. I Žemaitėjė metala subkultūras banga atejė kuokēs metās a puoro vieliau. dabar ta banga puo bėškilieli sėlpts, bet dar nepasėdoud.
Žemaitėjuo metalistu daugiausē īr Mažeikiūs, Telšiūs, Klaipieduo, bet puo vėina kėta gal atrastė ėr kėtūs miestūs.
Žemaitē tor vėina metala grupė, katra ėr šiou muomėnto intensīvē kor suostėnie – Telšiūs. Ta īr grupė “Meressin”. Kėik žėnuoma “Samogitėjē”, dabar īr roušams naus grīnā žemaitėšks pruojekts. Bet šin karta ne aple tou…
 
Kāp metalistā atruoda?
Metalists – ėlgaplaukis, joudā apsėrėngės vaikis. Anėi miegst nešiuotė joudus marškėnelius, so metala mozėkas žvaizdiū atvaizdās. Batā – “kerzėnē”.
Metalitiu panū pasėtaika retiau, bet vėina kėta īr. Anuos atruoda panašē – ėlgė plaukā, joudas, neplatiejontės aptėmptas kelnės, joudė, be ronkuoviu, dėdėlė ėškėrptė, marškėnelē, ėlgs arba trumps jouds odėnis palits, platos odėnis, metalo pakaustīts dėržos, “kerzā”. Metalistiu patis miegstamiausė papoušalā – platė sėdabrėnē žėidā (anū tor būtė daug – beveik ont kuožna pėršta), ont tomsiuos oduos joustieliu pakabintė sėdabrėnē pakabokā.
Baltėškas pakraipuos metalistā miegst žalvarėnius baltėškus papoušalus.
Metala mozėkas mozėkontams būdingam par koncertus ont veida nosėpieštė ispūdingas kaukės.
 
Vertībės
Nuors metalistā, vākštiuodamė apsėrėngė joudā, daug kam atruoda itartėnā, anū vertībės īr ganietėnā aukštas. Vėina ožkėitiejosė metalista žuodēs taront, “Palīgėnės metalistu ar kėtuokiū sunkesnė mozėka besėklausontiu žmuoniū puokalbiu temas so tū, katrus metalistā vadėn “urlaganās”, pastebiejau, ka pėrmėjė nerokounas aple mašinu kainas ėr aple tou, kas kėik buobu “padarė”. Je i metalistu kompanėjė pakliūn tuoks “erielis”, katras praded gėrtėis, kėik pažīst mafėjuozu, tonkiausē ons būn ėšjoukams.”
Pagrindėnis metalistu priešos – “sistema”. Pagrindėnė vertībė – kuova priš sistema. Sistema sovuokama ivairē – gal būtė kapitalizmos, krėkščiuonībė, materelizmos, netolerancėjė.
 
Gyvenėma būds
Pagrindinis metalistu gīvenėma elemėnts īr kuova priš “sistema”. Dieltuo, ka sistema īr sovuokama ivairē, ta priš anou īr kuovuojema tēp pat skėrtingā.
Kairuolėškas pakraipuos metalistā, nosėstatė priš kapitalizma, keik kapitalizma ėr vėsuokēs būdās stėngas pri tuos sistemas nepritaptė – pavīzdiou, deklaratīvē neėiška darba, katros, anū manīmo, ėš žmuogaus atem laisvė ėr pavert anou sistemas vergo.
Sistemo laikou krėkščiuonībė metalistā skleid “new age” arba paguonėškas idiejės. Tonkē tas pasėreišk senuovės lietoviu (Lietovuo) ėr žemaitiu (Žemaitėjuo) gīvenėma idealizavėmo, folkluora pruopagavėmo ar net bandīmo kap katrus senuovės lietovems ėr žemaitems prėskėramus gīvenėma būda elemėntus (pavīzdiou, lašėniū valgīms) prėtaikītė šėndėinėnemė gīvenėmė.
Esmėnis bruožos, katros skėr metalista nu nemetalista, īr metala mozėkas klausīmuos ėr duomiejėmuos mozėkėnio metala pasaulio. Tėkrė metalistā tor krūvas metala mozėkas kasetiu arba disku, būtėnā lonkuos metala koncertūs. Je pakvimp gero koncerto, sosėorganizavė autuobusa važioun net ėš Žemaitėjės i Lietova arba atvėrkštē, vuo pasėtaika, ka ėr i kėtas valstībės. Pavīzdiou, tonkē telšėškē lonkuos Vėlniaus metala koncertūs. Tik ėšgėrdė “metalėni gabala” metalistā ėš pėrmū akordu be pruoblemu gal pasakītė, kuoki gropė grajėj, ėš kuokė ana īr pasaulė krašta, kuoki anuos sodietės, istuorėjė, kou ana īr ėšleidosi, kou šiou meto veik, kuokėi īr anuos ateitėis planā ėr t.t. Tonkē metalistu puokalbē aple grupės, albumus, īrašus, dainas ožsėtēs puo kelės valondas.
Nesliepsem, ka svarbos metalistu gīvenėma elemėnts īr alos. Tuo sakralėnė gierėma vartuojėmo tēp pat tonkē reiškams pruotests priš “sistema”.
Diel tuo, ka metalistā sava ėšvaizdo ėr pasauliežiūro gana rīškē ėšsėskėr ėš vėsuomenės, neėšvėngams anū gīvenėma (jau bėnt daugomuos) reiškėnīs īr būtė ožpoltėms “urlaganu” ėr “gautė i galva”. Patis metalistā organizoutė muštīnės jemas dėdėlē retā, nes agresīvoms nier itraukts i anū vertībiu sāraša. Be tuo ėr “gautė i galva” tarp metalistu nier dėdėlē giedings dalīks, nes “urlaganu” fizėnis pranašoms īr tapatėnams so anū dvasėnio skordo ėr bokomo.
Metalistā neretā sosėdor ėr so kėtuokiuoms netolerancėjės formuoms. Šėtā vėina metalista prėsėmėnėmā: “Atsėmėno tuoki notėkėma: mūsa muokīkluo kažkas sospruogdėna kluozetus. Kaltė sovertė monėi, vėn dieltuo, ka aš ėlgaplaukis. Vėsė nosprėndė, ka aš satanists. Neigams puožiūris bova demonstrounams atvėrā.”
Žemaitėjės metalistā īr ožkėitiejė žemaitē ėr ton žemaitėškomā vėsuokēs būdās (jau bėnt pri alaus) stėngas paruodītė.
Tėik šem kartou aple undergrounda. Kėtamė numerie skaitīkėt aple jaunima subkultūra – guotus.
 
Teksts parėngts pagal puokalbi so metalistu atstuovās. Nuorontis daugiau sožėnuotė aple metala pasauli, skaitīkėt skaitmenini leidėni www.dangus.net
 
 
Alternatīva
Kuokius žėrgus augėna mūsa pruotievē?
 
Ėštvermings, nelepous, stėpros, svēks, pruotings, darbštos. . . Tēp apėbūdėnamė žemaitoku veislės žėrgā.
Žemaitokā – vėina ėš patiū senūju žėrgū veisliu Euruopuo, Žemaičių arklysžėnuoma jau nu VI-VII omžiaus. Anėi nu senū laikū bova augėnamė Žemaitėjuo ėr Lietovuo.
Senuovie žemaitokā bova nauduojemė dėrbont žemė ėr karė. Žemės ūkie anėi daugiausē bova vertėnamė ož tou, ka galiejė trauktė patius sunkiausius žemės ūkė padargus.
Kara žvalgībuo anėi bova nepamainuomė diel greitė. Par dėina nobiegdams 80-100 kėluometru, žemaitoks galiejė pavadoutė tou laiko dar nebovosi traukėni ar mašina. Tou laiko anėi dėdėlē tėka keliuoniems ėr diel sava smolkė sodiejėma, vėkroma, nes tū laikū kelē tonkē liōb būtė sunkē pravažiounamė ėr parbrėndamė. Diel tū patiū savībiu anėi bova vertėnamė mūšie. Sunkė, stombė krīžiuotiu žėrgā, dar aptaisītė čiut pakelamās šarvās, tonkē liōb ne padietė, vuo pakėnktė kaunontėis Žemaitėjės pelkīnūs. Tou tarpo smolkos ėr vėkros žemaitoks par mūši bova tėkros žemaitė sājungininks ėr pagelbininks. Tik toriedėmė greitus, tvėrtus ėr ėštvėrmingus žėrgus, katrėi galiejė tėktė ėr tuolėmėms žīgems, ėr staigėms manevrams, lietovē ėr žemaitē galiejė atsėlaikītė priš tou laiko anus poulosė vėsa Euruopa.
Žemaitokā dėdėlē bova vertėnamė ėr diel ėlga omžiaus – anėi liōb tarnautė lig 30 metu.
Senuovės lietoviu ėr žemaitiu augintė žėrgā īr svarbos mūsa istuorėnis palėkėms. Be tuo anėi ėr šėndėin galietom būtė dėdėlē platē pritaikuomė. Žemaitokā būtom dėdėlē tinkamė plietuotė turizmou, pramuogū verslė, hipuoterapėjē, dresūrā, raitājē puolicėjē, karietėnem važevėmou, darbou šeimuos ūkie, eksportou, vākū juojėma sportou. Ta veislie īr gerā prėsėtaikiosi pri vėitėniu šierėma ėr laikīma sāligu. Agroturizmo ožsėjemontiu suodību šeimėninku svetius žemaitokā t­ēp pat galietom daugiau soduomintė nego kėtas, ėš svetėmū kraštū atvežtas žėrgū veislės.
Bet gaila, žemaitoku šėndėin īr lėkė dėdėlē mažā. Šiou pavasari ožfiksouta, ka Lietovuo anū īr 124: eržėlū – 25, komieliu – 51, komelioku – 48.
Ka žemaitokā, vuo ėr kėtū gīvūnu tradicėnės Žemaitėjės ėr Lietovuos veislės nelėktom vėin tik paveiksleliūs priš dešimti metu jiemies dabar biomedėcinas muokslu habilitouts daktars J. S. Šveistīs. Par ekspedicėjės bova sorastė ėr sorinktė pavėinē Lietovuos senūju veisliu egzempliuorē. Ėš anū Lietovuos gīvolininkīstės institutė Baisuogaluo J. S. Šveistīs sofuormava bandū branduolius ėr tēp atgaivėna žemaitoku arkliū, vėitėniu kiauliu, aviū, vėštėniu žosū populiacėjės, tēp pat šiemū ėr baltnogariu galvėju gropės. Instituts ne tik laika pagrindėnės veislėnės gīvoliu bandas, bet ėr kaup žemaitoku eržėlū spermas banka, atlėikt gīvūnu kraujė gropiu, DNR tīrėmus. Muokslėninka pradieta darba tėkslos – ėšsauguotė tradicėnės žemaitiu – lietoviu nu omžiu augintas veislės ateitėis kartuoms, vuo tēp pa panauduotė sokaupta genofonda ėr anuo tīrėma rezoltatus selekcėjuo, īvairėms muoklėnems tėkslams ėr gamībuo.
Institutė veik ėr atskėra Žemaitoku augintuoju asocėacėjė. Anuos narē stėngas pagausintė veislė, viel sogrožintė anou i žemaitiu ėr lietoviu gīvenėma. Nuorontis daugiau sožėnuotė aple žemaitoku augėnėma arba anū isėgītė, gal kreiptėis i Lietovuos gīvolininkīstės instituta adreso R. Žebenkas g. 12, LT – 5125 Baisuogala, Radvėlėškė raj. Tel. : 8 – 292 65383.
Žemaitokā tēp pat augėnamė veislėnies banduos Lietovuos gīvolininkīstės institutė, SPUAB “Vėlniaus žėrgīns”, Lietovuos liaudies boitėis moziejou, Šedovuos aukštesniuojie žemės ūkė muokīkluo ėr 13 kėtū augintuoju ūkiu (infuormacėjė teikama institutė).
Puortėgrapėjuos stombiūju žemaitoku veislės žėrgā. Puortėgrapėjės ėš Lietovuos arkliū augintuoju asocėacėjės bukleta “Stombėjė žemaitokā”.
 
Kūrība
Karlis Giets
 
Eilieraštē
Rokoukemuos
 
Ėštarkem aiškē notompītus žuodius, rokoukemuos
Mes aple saldius mėrtėis nagus, rokoukemuos
Ėr aple meilė, končės, rokoukemuos
Nuors aple cėgarietus “Malbor”, rokoukemuos
Mes aple dailė,
mena stuovi, rokoukemuos
ėr aple tus, katrėms nestuov jau, rokoukemuos
aple botelkas draugus, ėšgerkem
ož tus, katrū grēt nebūs jau, rokoukemuos
mes aple miesta kekšės
ėšraskem varlės naktimis skraidontės, rokoukemuos
ėr aple senus laikus, rokoukemuos
mes aple kara, kėik dar žūs, rokoukemuos -
ėšsprėstė vėskon ton jug rēk,
vuo galvuo, akies baltė žėrgā lek.
***
Gėrts aš siedo gėrtamė miestė.
Gėrtė vėsė,
Blaivė most tik tėi,
Kas dongou.
Gėrtas šaltas snaigės sokas
Rato,
Gėrts ēno i tuoli gėrto tako
Gėrtas muotrėškas -
Anas matau aš priš savėm -
Gėrtas akis kalbėn monėm -
Gėrts aš,
Bet anuos dar gėrtesnės ož monėm.
Gėrta šīpsena – ana nosvėlėn monėm
Vėsė gėrtė – gėrtamė miestė,
Gėrts mėiguoso sava patėlūs,
Soksės galva, gėrtė sapnā,
Gėrts aš – kol pasėbėngs kvaišalā
***
Kuožna rodėni
Palaiduoji to anou
Kuožna nakti to lig skausma kriuoki
Kuožna rīta ronkas sosėpjaustiosi
Klajuoji puo žvaizdės – to muoki
Kuožna vakara to atsėsiedi puo klevo
Ė mėslėji aple tou laika,
Kumet tavės nebėbūs
Klausīdamuos kāp daužuos šėrdės
To klausi anuos
A to esi mėrtės?
***
Jē aš nomėrso
Nikumet to neatēk pri mona kapa
Nebūs tėn monės – neėiškuok to
Tik nuotrīnės ožaugs ont balta taka
Sukaustīs šalnas jouda šīkštė žemė
Vuo puo šaknėmis mona palaikā trūnies
Šiaurėnis vies, ont mona kapa gielės nešės,
Prėglaudės veida malduos ons klausīsės
Tik naktėmis šiaurėnis vies
Atliekės daina sodainious ėr oždegs žvakės
Tik nikumet to neatēk pri mona kapa
Nes mėrtės ramē tava garbanuos ėlsiesės
***
To kuožna vakara
Sogrīžosi i sava tomsi narva
Blaškās puo vėsas kertės prėrūkītamė kombarie
Ėr atsėklaupusi prė pėlka gatvės longa
To dėdlē tīlē tīlē
Verki
***
Mėrosėms degontės žvakės
Šalts ėr sokaustīts ėlgesīs
Plaukū sruoguos
Apsėvėjosiuos aplink kakla
Varvous jouds kraus
Ont tava patala
Mona – ognės
Tava – ondou
Omžėnā ketorės naktis
Sosėvėjė kūnā
Ėškonkintė sapnū labėrintė
Tava ketorės naktis
Joudo gatvės asfalto kaukšontis
Žingsnē
Gedolinguo švėisuo
Nebīlė žėbintā
Lėks karuolē kūnė
Ketoriū bepruotībės naktū
Ėškonkintė
 
***
Žmuoniū kalbo, katruos nepažėnā
Kas aš, kas to
Rėba? Ontruo posie – tėn toštė laukā.
Konkinsės tava siela
Toštemė mėškė
Nes realībė nikumet
Netėnkėn tavės!
Kas aš, kas to?
Kartuosi vėina varda
Ėr laivė skėstontem tēp pat
Aš dar sostuoso
Atsėgrėžk atgal
Sostuok ėr biek ėr dar, ėr, dar, ėr dar
Kartuok tou veiksma
Kelis kartus
Kāp ėr i vāka
Atsėgrēž mėrtės.
***
Ons ožmėgs karto so tavėm
I šalta karsta pagoldīs
Ožpėls žemiems
Šaltuoms, nu ašaru karštuoms gieliems
Tik malduo šnabždesė
Paminklā anuo varda dar gėrdies
 
Naktėmis, šaltamė rūkė
Ėš karsta
Nomėrielė ronka
Šaltās delnās pabarškins
I šėrdi
To adarīsi doris
Ėr ons tau pasaka
Kuožna nakti skaitīs
Kuožna nakti tavėm glamuonies ėr bočious
Noskėst plaukūs
Šaltā karšta ronka
Ėr aušrā tekont
To ēni karto
Lig vartu pravėrū palīdi
Kuožna rīta to grīžti
Sokrovinto tako
Ėr šloustā krauji nu šlapiū grindū
I srougas geras lašā krovėnė
To kuožna dėina tēp priš aušra
Viel ėr viel nosėžodā
To keiki anou, nes ana
Vės aplenk tavėm
Ė kuožna karta šaltās delnā
Pagluostīdama tavėm
Ė joudus lapus to sklaidīdama skaitā
Mėrtės – to sava varda sožėnā.
 
Vāks
 
Krėskėt krėskėt ašaras
I jouda prarajė
Nes mes ēnam
Nožodītė sava vāka
Lieks negīvas vielės
Par ognėni taka
Mes par snėiga basė
Ēnam nožodītė sava vāka
Krėskėt krėskėt ašaras
I jouda prarajė
Rītuo anėi ėrgi ėšēn
Nožodītė sava vāka
Skrėskėt, liekėt vielės
Par ognėni taka
Vėsė mes par snėiga basė
Ēnam nožodītė sava vāka
 
 
Gīvenėma būds
Aple žemaitėška flirta
 
Pagal Davainė Sėlvestrātė pasakuojėma “Dvėlīpis, arba keimeris” kninguo 
“Pasakas, sakmės, uoracėjės” parėngė Puocātė Audruonė
 
Kāp atrastė ė kāp priviliuotė sava ontra posė – omžėns klausėms. Nu omžiu omžėnūju īr primislīta daugībė būdu, kāp tou padarītė. Če papasakuosem aple vėina žaidėma, katras aiškē īr skėrts ne kam nuors kėtam, vuo merguoms kībintė a vaikiou priviliuotė.
Tas žaidėms vadėnas „Keimeris“ (keimeris īr ėš dvijū kondouliu soaugės rėišots). Ons īr žaidams tēp:
Sosėtarė žaistė arba, tėksliau pasakios, krimstė keimeri vaikis ė merga vėso pėrmo sosėrokou, kou tories padarītė pralaimiejosīsis. Pavīzdiou, merga vaikiou gal prižadietė kelnės ėšaustė, marškėnius pasiūtė, internetėni poslapi sokortė ėr t.t. Vaikis gal prižadietė anā karuolius ont kakla padėrbtė, nosėvežtė i Norvegėjė a kvepalus paduovėnuotė. Kāp jau tou kalba pabėng, tor abodo eitė puo lazdīnus ė krūmus ėšėiškuotė dvėlīpi rėišota – tuoki, kor īr karto do rėišotā soaugė. Ka rond, parkond posiau ėr vėins sovalga vėina kondouli, vuo ontros ontra. Krimsdamė tou dvėlīpi, sosėšnek tvėrtā, ėš kuo žais – ar ėš padoutėniu, ar ėš prėsiestėniu, ar ėš pašauktėniu, ar ėš pagoltėniu.
Je anodo sokremt ėš padoutėniu, nu tuos dėinuos stuoruojės vėins kėtam iduotė kuoki nuorintās dākta i ronkas. Pralaim tas, katras imdams doudamama dākta, ožmėršt pasakītė tuokius žuodius:
- Jemo nu tavės, bet ne ož keimeri.
Je koris nuors priimdams kuoki dākta ėš ontruojė ožmėršt tēp pasakītė, ė tīluoms prijem, tas, koris doud, doudams bili kou i ronkas ė nasolaukės atsakīma, tujau saka: – Priimk ož keimeri.
Kāp tik tou žuodi pasaka “ož keimeri”, jau tas, koris tor ronkuos prijiemės ė napasakės: “jemo ne ož keimeri” īr praluošės. Tēp tas, koriou apgava, tor atėdoutė, kou īr prižadiejės ož apgavėma.
So pašauktėnio īr tēp pat, kāp ė so padoutėnio. Sokremt keimeri, vuo kumet šauk vardo vėins koris tou, so kou īr keimeri sokrimtės, tas pašauktāsis tor tēp atsėlėiptė: – Atsėlėipo, bet ne ož keimeri.
Jego koris ožmėršt tēp atsėlėipdams pasakītė, ontrāsis tujau pasaka:
- Atsėlėipk ož keimeri.
Tēp ėr apgaun. Toukart apgautāsis tor atėdoutė tou, ėš kuo īr sosėderiejės.
Tēp dara ė so prėsiestėnio keimerio. Ka tavėi rēk siestėis ė matā, ka tas, so katrou esi sosėkrimtės, tavėm mata, sakīk: – Siedo, bet ne ož keimeri.
Bet je ožmėrši tēp pasakītė, vuo ons pamatės pasakīs: “pasiediek ož keimeri”, praluoši ė palėksi dornios.
Kāp so prėsiestoviems, tēp pat dara ė so prigoltoviems. Ka ožtruopīs bagolont, tik pasakīs: “pagoliek ož keimeri”, ė vėskas – jau praluošē. Vuo je ėš vakara, eidams goltė, ka tas, so katrou sokrimtā gėrdietom, pasakīsi: “eino goltė, bet ne ož keimeri”, ta galiesi spakainē mėiguotė. Jego sokrimtosėjē par ėlga laika ožmėršt, vuo vėina nakti vėins a kėts atein ė pasaka: “pagoliek ož keimeri”, ta tas golontiesis praluoš, palėikt dornios par vėsa pėlva ė dar tor atėdoutė žadietas duovėnas.

 


 
Redakcėjės žuodis
 
Brongė “Samogitėjės” skaitītuojē,
Tujau prasėdies vasara, vuo mums – studėntėškā “Samogitėjės” redakcėjē – vasaras atuostuogas. Tad mes, i tou elektruonėni laikrašti rašou stodėntā, – Rutkātė Laurīna, Krīževičātė Laima, Puocātė Rūta, Uduovīčė Arns, Puocātė Audruonė – bėškilieli par tus metus pavargė, nuorem so Tamstuoms atsėsveikintė lig rodėns.
Dėdėlē diekou vėsėms, katrėos momis skaitiet, vėsėms, katrėi so momis bėndradarbiavuot!
Laukam Tamstu laiškū, pasakuojėmu aple gīvenėma vėsūs Žemaitėjės kompeliūs, Tamsu kūrības, atsėlėipėmu aple mūsa skaitmenėni laikrašti ėr pageidavėmu.
Tik vėsė karto galem padarītė tēp, ka mūsa Žemaitėjė būtom stėpri ėr gīva! “Samogitėjės” redakcėjė pasėžad puo vasaras so naujuoms jėguoms, naujė energėjė, naujuoms idiejuoms kėbtė i darba.
Mūsa elektruonėnė pašta adresos īr zemaiciu@gmail.com arba audronepociute@freemail.lt, vuo paprasta pašta adresos: Žemaitiu kultūras draugėjės infuoracėnis cėntros, Miesėniu g. 4, Vilnios. Tel. (8-22) 619670.

Redakcėjė

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija