S A M O G I T I A

Ž E M A I T Ė J Ė
2002 m.Nr. 2 (10), 2002 m. kuovs-balondis

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis 
leidėnīs Internetė
 

Turinys:

Žīmė žemaitē

Kāp žemaitems sekas televizėjuo?

So laiduos “Doukem gara!” vediejė Mukātė Loreta rokavuos Puocātė Audruonė

Šiou muomėnto vėina ėš dėdėliausius reitingus torontiu Lietovuos televizėjės laidū īr “Doukem Dvė žemaitės (iš kairies) daininkė Smilgevičiūtė Aistė ėr dainininkė, televizėjės laiduos „Doukem gara!“ vediejė Mukātė Loreta. Žilinska Gedimina puortėgrapėjėgara!”. Jau ontrus metus kuožna savaitė pasėveizietė, kāp laiduo varžīsas aukštaitiu, žemaitiu, dzūku ė sovalkietiu folkluora ansamblē, pri televizuoriu ekranu sosėrenk aple 300 000 žiūruovu. Žemaitems ta laida iduomi īr dar ė dieltuo, ka anuos vediejē – Mukātė Loreta ė Kavaliauskis Stanisluovs īr kėlė ėš Žemaitėjės.
Mukātė Loreta īr ne tik laiduos “Doukem gara” vediejė, bet dar ė Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės Vėlniou vaduovė, tad anou sorastė ėr prėsėprašītė, ka atsakītom i kelis “Samogitėjės” klausėmus, bova nesunkē:

- Loreta, papasakuok, kāp patekā i televizėjė? – Senē aple tuoki darba galvuojau. Dar stodėjoudama etnomuzikuoluogėjė Lietovuos mozėkas akademėjuo svajuojau kortė laidas etnokultūras temuoms.
Sodalīvautė “Doukem gara!” laiduos vedieju konkursė monėi pasiūluojė diestītuojė ėr Vėlniaus universiteta folkluora ansamblė “Ratilio” vaduovė Kelmickātė Zita. Tamė konkursė dalīvava 5 puoras – puo puora ėš kuožna etnuografėnė regėjuona (tik aukštaitē toriejė dvė). Kap žemaitē dalīvavuov vedo so Stanisluovo. Toriejuov prėstatītė sava regėjuona, papasakuotė aple anuo mozėka, žmuoniū charakteri, vuo paskou dar kuožnos pašnekietė aple savėm.
Konkursos vīka vasaras pradiuo. Puo koriuo laika solaukiau skombutė. Atsėmėno, tou muomėnto vairavau mašina (bova vėins ėš pėrmūju mona bandīmu). Paskombėna tuos laiduos pruodiuseris Basijuokos Saulios ėr saka: “torem naujīna”. No va, toukart ė pasakė, ka vestė “Doukem gara!” ėšrinka vedo so Stanisluovo.

- Jodo so Stanisluovo dėdėlē graž­ē ė šėltā bėndraunatau par laidas. A nesatau gėrdiejė kuokiū atsėlėipėmu diel tuo? – Žornalė “Vīrs ė muoterės” bova rašīta, ka mūsa persuonažā laiduo īr diedės ė dokterieč- ės. Dalės žmuoniū ė galvuo, ka vedo esau gėmėnaitē. Bet kėta dalės mėslėj, ka mes bėndraunam daug artėmiau. Vėina karta koncertoujint kažkuokemė miestė puo koncerta pri Stanisluova priejė vėina muotrėška ė klaus: „Pasakīkėtau atvėrā – a jodo sosėdiejė gīvenatav, a sosėrašė?” Žmuonis vėsuokiausiu dalīku prėsėgalvuo…
Ėš tėkrūju īr tēp – Stanisluovs nier monėi juoks gėmėnaitis. Vedo esau gerė pažīstamė. Sosėpažėnuov par žemaitėškus rėngėnius, ka aš atvaževau gīventė ėr muokītėis i Vėlnio. Metu skėrtoms īr dėdėlis, bet vedom dėrbtė karto īr lėngvē. Mustās, vedoms sielas ėr mastīms īr artėmė. Kou tuoliau, tou vedoms komanda īr stėpresnė. Dabar jau ėš posės žuodė vėins kėta soprontav. Laiduo Stanisluovo pasėtėko. Je vėins katros ėš mūsa koriou dėina īr daugiau pavargės, ontros vėsumet pasėstėngs daugiau prikėbtė – žiūruovs tuo mūsa pavargėma negal matītė…

- Kou Tavėi davė darbs “Doukem garė”? – Dėdėlē praplietė akirati. Sosėpažėnau so daug šauniū mozėkontu ė dainėninku. Pamatiau, kuoki īr situacėjė Lietovuo folkluora atžvėlgio. Dabar neprastā pažīsto vėsus iduomesnius, pajiegesnius Lietovuos folkluora ansamblius.
Darbs televizėjuo davė ėr dėdėlē daug patėrtėis. Dabar daug daugiau pasėtėkiedama savėm galio eitė i scena. Atsėrada pasėtėkiejėms bėndraunont so publiko. Īpatingā tou pajotau pasėbėngos gastruoliu turou so “Doukem garo” puo Lietova.
Sožėnuojau aple specifėnius darba televizėjuo rēkalavėmus, niuansus. Pavīzdiou, bova sunkē iprastė bėndrautė so žiūruovo, katros sied ne priš tavėm, vuo īr ož kameras. To nematā tū žmuoniū, veizi i negīva daikta – kamera – ėr tori anam šnekietė. Tou barjera paržėngtė bova pakankamā sunkē.
Kėtė dalīkā, pri katrū reikiejė prėprastė – negali par daug aukštā ėškeltė mikrafuona, nes veida oždėngi. Tori šnekietė trumpā, aiškē, struktūroutā, negali tuos patiuos mintėis ėšsakītė par kelis sakėnius, nes žiūruovams atsėbuos. Tori sektė scenarėjo, laika – rēk žėnuotė, kėik dar gali šnekietė. Televizėjuo kalbietė mėnotė ar posontruos jau īr daug. Vuo kartās vedo so Stanisluovo ka pradedau kuokė tema nagrėnietė, ėšēn ė trīs mėnotas. Paskou ka klausās laiduos, tuos trīs mėnotės patem praėlgst. Sopronti, ka televizėjuo laiks tor vėsā kėtus matmėnis.

- Pradiejos dėrbtė televizėjuo, esi ėr spauduos darbuotuoju diemesė cėntrė. Kāp tas pakeitė Tava gīvenėma? – Dėdliausis diemesīs bova kou tik pradiejos vestė laida. Dabar jau tēp nebier, nes, matītėis, ta banga praējė. Tumet tėi nuolatėnē lakstīmā i vėsuokės fotosesėjės jau bova geruokā ėšvargėnė. Laikou einont so mūsa laido vėsė apsėprata, televizėjuo atsėrada naujū veidū – dabar aple anus raša. Vo šēp jau televizėjuo īr tuoki sistema – jego atejē če dėrbtė, tori žėnuotė, ka spaudā tam tėkra duoklė toriesi atėdoutė. Tas īr laiduos reklamas sodietėnė dalės.
Mėslėjo, ka par tou spauduos diemesi mona asmenībē žvaigždiū lėgo nesosėrgau. Kap ėr onkstiau paprastuoms savaitės dėinuoms dėrbo sava darba, katros monėi īr maluonos (dėrbo Lietovuos liaudės kultūras cėntrė Mozėkėnė fuolkluora puoskīrė vīresniuojė specelistė, eso atsakinga ož dali Lietovuos folkluora ansambliu – mona pareiga īr analizoutė anū veikla, repertuara ėr t. t.
Stėngous tou, kas priklausa mon, atlėktė atsakingā. Vuo ka laida īr puopoleri, tas īr vėsuos mūsa komandas, vėsū anuo dalīvaunontiu atlėkieju nuopelns.

- Kuokėi ateitėis planā? – Ateitie tēp pat nuorietiuo vestė televizėjės laidas, prisėdietė pri anū kūrėma. Mastīdama aple tou, žėnau, kad jemontėis bėt kuokė naujė darba, rēk, žėniū, specelė ruošėmuos, laika.
Nuorietiuo ė muokslėnė veikla pratēstė. Daug praktėniu dalīku negalietomi realizoutė be teuorėnė, muokslėnė pagrinda. Tori daug žėnuotė, būtė stėpros, pripažints specelists, je nuori, ka tavėm žmuonis patėkieto.
Gīvenėmė īr auksėnė taisīklė – jou daugiau tori ožsėjiemėmu, jou daugiau spieji. Je torietiuo tik darba, mustās grīžtiuo nomėi ė veizietiuos televizuorio. Vuo dabar nier laika ni sava laidū pamatītė.

- A sergi laiduos ož žemaitius? – Vėdou, aiško, sergo. Vėsumet, ka žemaitē laim, akis sospind.
Šiou sezuona žemaitē ligo prakvaša. Preita sezuona anėi bėškėlieli snaudė – liob mažiau skombintė už sava kapelėjės. Vuo dabar skombėn kap rēkals. Tēp ė tor būtė – vėsa laika anėi bėškėlieli vieliau atsėbund. Vedo so Stranisluovo joukavuos, ka treti sezuona žemaitē torietom sosėprastė, ka tėi skambutē īr muokamė. Bet ėš tėkrūju tas žemaitiu negousdėn, nes anėi savėškius vėsumet palaika.

Diekou Loretā ož puokalbi
Vėrkutė Ramūna puortėgrapėjė

Interviu

Vienuolė gīvenėma kelē

Kalbėna ėr spaudā parėngė Puocātė Rūta

Bruolis AlgisVėina viejouta kuova mienesė dėina ožsokau i Bernardinu bažnīčė sošėltė ė sotėkau tėn poiki žmuogo – bruoli Algi, so katrou ė pasėrokavau apie gīvēnėma kelius, žmuogaus ė Dieva santīki, jaunima, žemaitius…

- Dielkuo nusprėndiet pasėrinktė vienuolė kieli? – Kumet dā gīvenau Telšiūs, toriejau drauga Gedimina (dabartėnis Kretinguos klebuons). Tumet ons dā nebova prancėškuons, bet ons dėdėlē daug gera davė monėi gīvenėmė: davė pėrma karta paskaitītė Švėnta Rašta, per anou sotėkau gīva Jiezo. Mūsa draugīstė ėlgā išlėka, paskou ons tapa prancėškuono, apsėgīvena Kretinguo. Aš Klaipieduo pradiejau studėjoutė muzika ė vės liuobo atvažioutė i Kretinga aplonkītė bruoliu. Monėi patėka anū gīvenėms, bėndravėms so jaunimo… Iš pradiū prisėjungiau pri anū kāp ne prancėškuons, liuobo padietė ivairiuos evangelizacėjuos, rėnginiūs, bėndravuom so jaunimo, gruojau so gitaro… Paskou kuokis šėšis metus sprėndiau, kuo tas Dėivalis nuor iš monės. Nabova lėngvē apsėsprēstė, nes tas sprėndėms – vėsam gīvenėmou. Bet kažkas vės traukė ėr traukė pri tū bruoliu…
Kalbiejau so vėino sava draugo, ė ons mon pateikė daug argumėntu, dėlkuo torietiuo nebūtė vienuolio. Ons monėi saka: "Kou to esi ož monėm kėtuokiesnis, kou to esi ož monėm švėntiesnis? Aš šėtā toro šeima ė galio līgē tēp pat kāp to garbintė Dieva." Ėr iš tėkrūju, tas mona gīvenėms nier ni biški švėntiesnis ož šeimuos žmuogaus gīvēnėma. Juk ė vėsė bažnīčės dokumėntā sāka, ka vieinuolėšks pašaukėms ė šeimuos žmuogaus pašaukėms ī tuolīgos, tik ī skėrtingė būdā artietė pri Dieva. Bet ė tas, ė tas gal taptė švėnto. Bet aš pasėrinkau būtent tuoki gīvenėma – vienuolė. Če tor būtė kažkuoks cvangteliejėms. Panašē kap kuoks bernioks, ka sosėtink mergelė. Anam būtent ta patink ė ne kėta, nuors kėta gal būtė dā gražesnė. Tēp ī ėr vėskas…

- Sakiet, ka sprėsdams, kou būtė, kieliet klausėma, kuo Dėivalis nuor iš Tamstas. Kāp tėn iš tėkrūjū ī, a Dėivalis pats nuved žmuogo tēp, kap ons pats ī soplanavės, a žmuogos nusprėnd, kou gīvēnėmė rinktėis? – Monėi atruoda, ka Dievs ī dėdėlē džentelmenėšks. Ons gal šauktė žmuogo, tēp – ūūūūū!- iš tuola ė tou anuo balsa ligtās išgėrsti. Bet vės dėltuo žmuogos pats tor apsėsprēstė, kuokio kelio ētė. Tas ī tuoks dvėpusis dalīks. Dievs nanuor ni vėina žmuogaus priverstė kažkou būtė, ons tik gal pakvėistė so anou draugautė…

- Vo kėinuo gīvenėms ī sudėtingiesnis: vienuolė a pasaulietė? – Vėinuodā sodietings. Pavizdiou, šeimuos žmuogos tor vėinuokė atrama: žmuona arba vīra, vākus, nomū šėloma. Vienuolė gīvenėmė ī daug vėinatvės ė kartās atruoda, ka būto žīmē paprastiau torietė šeima… Īr savė sunkomā, bet īr ė tuo kėta gražoma. Švėntamė raštė Paulios raša, ka žmuogou nie douta daugiau, nego ons gal paneštė. Kėkvėinam žmuogou tėi sunkomā ī kažkāp išlīgintė. Šeimuos žmuonis tor vėinuokiū sunkomū, mes – kėtuokiū, bet vėsū gīvenėms ī gražos.

- Kuoki prancėškuona dėinuos rutina? – 6.30 val. kelamies, onkstuokā, a ne?( Joukamies).
7.00 vėsė bruolē išēnam i koplīčė melstė rītėnė malda.
7.30 būn mėšės, vo po tuo einam posrītsė valgītė.
Vieliau torēm vėsuokiū darbū. Īpatingā če, Vėlniou, nes mes, bruolē, tiktā ketorė mienesē kāp če isėkūriem. Iki šiuol če vėns tik gīvena ė daug gerū dalīku nuveikė – bruolis Sasnausks Julios. Bet dabā jau ī ketorė mienesē kāp sosėkūrė bruolėjė – šešė bruolē (ketorė iš anū – žemaitē). Dėltuo daug vėsuokiū darbū. Restauravėmo rūpėnamies. Tonkē so žmuonimis sosėtinkam.
12.00 viel vėsė sosėrenkam dėinėnē maldā. Po tuo pavalguom pėitus, o po pėitu viel sosėtėkėmā. Anėij labā ivairė: čia, Vėlniou, važioujēm ė kėtor, sosėtinkām so muoksleivēs, jaunimo, dalīvaujēm vėsuokiūs rėngėniūs…
18.00 vakarienė malda, o paskou vakarienė.
Vakars būn laisviesnis. Žiūram žėnės, kėtas laidas, tarp savės pasėšnekām.
21.00 kalbam naktėnė malda ė ēnam mėiguotė.

- Diekuo pasėrinkuot vienuolė, o ne konėga keli? Ė kuokėi ī pagrindėnē skėrtomā tarp anū? – Aš tėkriausē būso konėgo, nes dabā jau eso diakuono. Bet tėkrėjē vienuolē ī konėgā, nes isėvaizdouk, gīven konėgs vėns pats kuokiuo parapėjuo ė vėsė darbā vėinām patēm. Tai ons iš tėkrūjū ī vienuolis, o mes gīvenam kompanėjuom po penkis, šešis. Ė momis daugiau galieto vadintė bėndruolēs nego vienulēs. Ka esi daugiau, gali daugiau ė nuveiktė. Net pasakīčiau, ka žuodis ,,vienuolis" prancėškuonams nie tėkslos. Tėksliesnis žuodis ī ,,bruolis". Bažnīčės oficialiūs dokumėntūs ī bruolē prancėškuonā, o ne vienuolē. Net luotīnėškā ī OFM – mažesniūju bruoliu ordins. Ī dėdėlis skėrtoms, nes, pavizdiou, benediktinā, katrėi gīven po vėina, ī vadėnamė monakus (gr.monos – vienas), o mes – fratres (gr.bruolē). Ka sosėpažėnau so prancėškuonās, sopratau, ka aš nuorietiuo gīventė kompanėjuo, kažkou karto veiktė.

- Dabā vienuoliu ī vėsor: televizėjuo, reklamuos…Kor ī ta rėba tarp vienuolėška ė pasaulietėnė gīvenėma? – Mūsa pašaukėms ī maišītėis tarp žmuoniū. Šēs laikās žmuonės ī atėtrauktė nu bažnīčės. Prancėškuonu tėkslos ėr ī atneštė ton bažnīčė, tėn, kor žmuonis nasėtėk anuos sotėktė. Ka ė kuokiuo televizėjuo a reklamuo. Pamatės bažnīčė žmuogos žėna, ka tėn sotėks konėga a vienuoli, bet ka vienuoli so tuokio drabužio (ruoda) pamata gatvie, iš karta nusisteb. Bet tumet gal sosėmāsta, ka tas vienuolis ī līgē tuoks pat žmuogos kap ė vėsė kėtė, ė ka anam nie skėrta siedietė tik bažnīčiuo, bet būtė ė so žmuonim. Mūsa pašaukėms ėr ī atneštė tou bažnīčė tėn, kor žmuonis nasitėk, ka ana ī. Bažnīčė ī vėsū nomā. Ė tū, katrėi televizėjuo dėrb, ė tū, katrėi,  katrėi barūs sied ė mėrkst. Vėsū! Juk rēk, ka tėi žmuonis torieto kor sošėltė.

- Kuokėi rīškiausė atsėmėnėmā iš vaikīstės ė jaunīstės? – Aš gėmiau Kaunė, nuors tievelē abodo žemaitē. Tievielis – iš Telšiū, vo mama – iš Alsiedžiu. Anodo dėrba Kaunė. Prisėmėno, kāp tievielis liuob draustė kalbietė lietovėškā, liuob lėiptė  šnekietė žemaitėškā vėsor. Net autuobusė važioujint, nuors vėsė žmuonis aplinkou liuob i tou mūsa šneka atkreiptė diemesi. 

- Vo tikiejėms iš tievū atējė? – Mona tievā katalėkā. Iš dalėis iš anū tas tikiejėms, bet kėkvėinam žmuogou tou tikiejėma rēk patem atrastė. Kėkvėina žmuogaus gīvenėmė būn ėiškuojėmu mets, kumet ons ė nosprėnd, a gīventė so Dievo, a be anuo. Rēk asmenėškā sotėktė Jėzo, tėkiejėma. Aš anou sotėkau būdams šešiuolėkas metu, kėtė – kėtumet, če ivairē būn.

- O pati aplinka jaunīstie bova palonki ejėmou i bažnīčė, nebova kažkuokė spaudėma iš bėndraomžiu? – Tumet bova tuokėi laikā, ka nedėdėlē ė galiejė eitė i bažnīčė, bet tas spaudėms bova ė muokīkluo iš bėndraomžiu. Bet nežėnau… Aš Telšiūs bažnīčiuo bovau klapčioko. Mūsa tėn bova aple dvėdešimtės. Mes toriejuom sava kompanėjė, bovuom draugū būrīs, ta bova lėngviau ė ėšsėlaikītė.

- Vo dabartėnis jaunims? Mon atruoda, ka dabā ein i bažnīčė nedaug kas, bet tėi, katrėi ein, ta iš tėkrūju kažkuo daugiau ėiška. – Mes, bruolē, tonkē pasėkalbam. Mums atruoda, ka bažnīčės ateitės ī tuoki, ka vė tėik  visuomenie dėdėlē ėšsėskėrs pasaulietėnis ė bažnīčės gīvenėms. Dabā dā sosėein, bet kuo tuoliau, tuo daugiau ėšsėskėrs. Tėi, katrėi ēs i bažnīčė, tėi eis, nes anėm ėš tėkrūju reikies tuo dalīka. Būs kāp bažnīčės pradiuo – mažas žmuoniū bėndruomenės, katruos gīven pagal evangelėjės principus. Žmuonims kuo tuoliau, tuo oficiali bažnīčė daruos sunkiau prieinama, korsės bėndruomenės.

- A Bernardinu bėndruomenė jau īr sosėkūrusi? – Bruolis Julios bova pradiejės bortė tuokis žmuonis, bet ta bėndruomenė koras savaimė. Anuos ni negali kažkāp soformoutė. Ka matā, ka žmuogos tonkē atēn če, šlėjės pri Bernardinu, ka aaām rēk mūsa, ta kažkāp ė pradedi so tou žmuogo bėndrautė, itrauki anou i kuokė veikla. Bėndruomenė, esonti dabā, ī daugiau tuoki povandenėnė, bet paskiau ana gal igaus daugiau matuoma forma.

- Papasakuokėt kuoki joukinga notėkėma iš vienuolėška gīvēnėma. – No bova anū daug, bet ka tēp rēk atsėmintė greitā… Žuodio, mes, šešė lietovē bruolē, novicijata (laikuotarpis vienuolė gīvēnėmė, ka esi oždarīts metams, atsėdedi maldā) atlėkuom Italėjuo, vienuolīnė ont Alvernas kalna. Tėn, ont tuo kalna, vėina kėluometra aukštie, ī mėškā, katrūs ī daug gīvatiu. Pavasarēs tuos gīvatės praded līstė lauk. Vėina dėina bruolē rada negīva gīvatė ont kelė, matīt, mašinas parvažiouta, ė atnešė anou i mona celė. Pakėša po spintā tēp, ka matītomės išlindusi. Aš parejau, pamatiau anou ė pėrmuoji mintės bova ta, ka ana gīven po mana spinto. Išsėgondau baisē, ožšuokau ont luovas ė tada ėšgėrdau, kāp bruolē ož kerties joukas…

- Sakiet, ka stodijavuot muzika... – Stodėjavau Šimkaus aukštesniuojie muzikas muokīkluo Klaipėduo, chuorėni dirigavėma.

- Vo kou Tamstā muzika reišk dabā? – Mes koncertoujem so bruolio Rič- ka, ėrgi žemaitio. Ons ī daugiau idiejinis ikvėpies, mūsa grupės siela, vo aš – ligo ė galva. Ons tor tou tuoki linksmoma, jodroma, uždeg žmuonės, vo aš daugiau rūpėnous muzėkėnio pagrindo. Vės dėltuo tėkriausē mona dėdliausis pašaukėms ī gruotė šluovėnėma gėismės, bet šalėp tuo ī smago ė tēp pagruotė, pakoncertoutė kažkor.

- Vo gal pats korat gėismės a dainas? – Eso kelės sokūrės, bet nedaug.

- Kuokēs muzikas instrumėntās gruojėt? – Gruojo gitaro, buosėnė gitaro, šėik tėik so bando, lūpėnė armuonėkelė, pijanino, varguonās…

- Vo kāp sosėkūrė ansamblis Bernardinu bažnīčiuo? – Patiuo pradiuo gruojuov dvėjau so chuora vaduovė Lina, bet vėina sekmadėini atejė tuoki plungėškė Sandra, atsėnešė smoika ė paklausė, a gal gruotė karto. Pasakiau, ka gal. Ė ana prisėjungė be juokiu repeticėju par mėšės. Pu tuo, ka ana atejė, pasakiau: ,,Vėskas, rēk rinktė muzėkontus ė kortė grupė." Tarp kėtka, daugoma grupės nariū ėrgi ī žemaitē.

- Kou dā miegstat darītė? – Patink vėskas, kas susijė su jūro. Borėnē laivā īpatingā. Pats geriausis dalīks, ka kas paplokda so borėnio laivo. Dėdėlē patink darītė borėnius laivelius butelkuos, tik dabā nebatrondo tam laika. Iš pradiū padarā laiva detalės, sodedi anas i butelka ė tėn vėdou soklėjouji. Dėdėlē smolkos ė kruopštos darbielis, reikalau sosėkaupėma. Ka bovau novicijatė, aš šalėp malduos ė skaitīma, liuobo darītė tuokius laivus butelkuos. Tas mon dėdėlē liuob padietė atsėgautė.

- Vo kuoki īr Tamstas miegstamiausė kninga, muzikas grupė? – Kninga – Antuano de Sent-Egziuperi "Mažasis princas", vo muzikas grupė – U2. Dā patink country muzika.

- Kėik laika dabā praleidat Žemaitėjuo? – Paskotėnio laiko – nedaug. Bet priklausa…Pavizdiou, rugsiejie, spalie toriedavau po do-tris kartus par savaitė važioutė i Žemaitėjė. Bruolis Gedimins bova pradiejės rėngtė atsėnaujėnėma mėšės Klaipieduo, Plungie, Telšiūs, aš liuobo važioutė padietė anam gėiduotė. Tumet Žemaitėjuo praleisdavau po ištėsas savaitės. Kuožna karta nuorės grīžtė i Žemaitėjė. Jauto, ka tėn – mona šėrdės.

- Vo a nemėslėjėt, ka bažnīčė torieto kāp nuors prisėdietė pri tuo, ka žemaitiu kalba neišnīkto? – Tėkrā ka tēp. Bruolis Astėjos kalbiejė, ka galietomem ė mėšės atskėras žemaitėškas če, Vėlniou, torietė. Būto laiks paskėrts ė vėsė nuorintis žemaitē galieto ateitė.

Pabaiguo bruolis Algis "Samogitijas" skaitītuojēms palinkiejė: – Būkėt tvėrtė žemaitē, tvėrtā laikīkėties sava kalbuos, papruotiū, žemaitėška būda. Valončios rašė: ,,Ėštoriesma iki gala". Ta ėštoriekėt sava tėkiejėmė – katalėkībie. Tēp, kāp sunkē ana atejė pas žemaitius (paskotėnē Euruopuo bova apkrėkštītė), tēp sunkē tego būn anou ė ėšplieštė. Nebėjuokėt būtė žemaitēs Lietovuo, nes mes esam kap tauta! Ka mūsa vėsū samuoningoms tvėrtieto!

Diekou ož puokalbi!
Puortėgrapėjės ėš bruolė Algė asmenėnė albuma

Alternatīva

Vuo ta stebuklinguoji Švedėjė…

Puocātė Vilėjė, kėlėma ėš Salontū

Jau ontrus metus Salontū So draugās švedāsvėdorėnės muokīklas muokītuojē ėr muokėnē karto so Švedėjės, Čekėjės ė kėtuoms Lietovuos muokīkluoms dalīvaun SOCRATES pruojektė. Anuo dalīvē kauožnās metās važioun vėinė pas kėtus pasėžvalgītė ėr vėinė ėš kėtū pasėmuokītė.
Šēs metās trīs Salontū vėdorėnės muokėnės R.Grėciūtė, J.Žėlinskītė ėr V.Puocātė so anglu kalbuos muokītuojė M.Kvederātė bova ėšvažiavosės i Švedėjė, Tigsrīda miestieli. Anuos pasakuo aple sava patėrtus īspūdius:

Žėlinskītė Jūratė:
„Monėi ta keliuonė dėdėlē patėka. Daugiausē isėmėnė nuošėrdė žmuonis. Švedā momis prėjiemė so meilė.
Švedėjė palėka dėdėli īspūdi. Tėn vėskas kėtēp. Muokīkla žīmē naujesnė ėr jaukesnė. Pavīzdiou, jaukoma soteik vėituo dėinėniu ožuolaidu pri kuožna longa kabėnamas lėmputės, katruos, matītėis, Švedėjuo īr tradicėnės. Muokėnē laikuos elgesė etiketa ėr negadėn muokīklas torta – elgas tēp ligo tas vėsks prėklausītom anėms patėms.
Prėsėvaiziejau dalīku, katrus nuorietiuo matītė ė mūsa muokīkluo. Nuorietiuo, ka ė pas momis būtom kuožnam muokėniou skėrtas spintelės, ka nerēktom kėkvėina dėina neštėis kningu ėr šēp galietom pasėdietė daiktus. Reikietom, ka ėr mūsa muokīklas valgīkluo nebūtom grūstiū, ėr ka muokėnē daugiau sauguotom muokīklas torta.“

Grėciūtė Rasa:
„Tingsrīds – mažos, bėškilieli dėdiesnis ož Salontus miestielis, bet anuo ekuonuomėnis ėšsėvīstīms mūsa Salontams neprėlīgėnams. Tamė miestelie īr leda rūmā, žėrgīns, medė pardėrbėma ėr vėins ėš dėdėliausiu siekla fabrėkū. Tēp pat īr viešbutis ėr baseins. Žmuonis dėdėlē draugėškė ėr linksmė. Monėi dėdėliausi īspūdi palėka pramuogas, katruom gal džiaugtėis tuo miestelė gīventuojē ėr katras ė mums teka patėrtė: juodėniejėms, boulings, čiuožėniejėms ėr maudīmuos poikemė baseinė. Mėslėjo, ka Švedėjė ėr Tingsrīds – JIEGA.“

Muokītuojė Kvederātė Marītė:
„Ta keliuonė i Tingsrīda bova mona ontrāsis pruojektėnis sosėtėkėms. Kolegas ėš Dackeskolan prasėtarė, ka anėi paprastā vīkst i tou patė vėita bėnt jau do kartus, nes ontrāsis žvilgsnis atskleid gėlesnius dalīkus. Pu ontruojė vizita aš isėtėkėnau, ka ruojaus žemie nier. Vėsė mes, žmuonis, torem savūm pruoblemu, tik švedā anas sprėnd demuokratėškiau – sosėtardamė.
Mon pasėruodė, ka tėn šėltesnė muoksleiviu tarposavė santīkē. Anėi elgas uorē, nežemindamė vėins kėta. Vėinė muoksleivē par bioluogėjės pamuoka irėngė akvariuma muokīklas kariduorie, kėtė atnešė puora žovieliu, tretė – maista. Vėsė muoksleivē nuošėrdē anuoms džiaugies – neteka matītė agresīviesniu emuocėju pruotrūkė.
Keista, bet švedu muoksleivē taras ėr konsultounas so muokītuojēs atvėrā ėr ba baimės. Anėi kel klausėmus patiū inicetīvo. Atruoda, ka muoksleivē nier dėdėlē apkrautė darbās. Anėi patis stėngas kou onkstiau ėšvažioutė i dėdiesniu miestu muokīklas, ėiškuodamė geriesniu perspektīvu.
Kelė ėš Tingsrīda mokītuoju priklausa pruojekta „Aktīvi muokīkla“ gropē, katros īr sudarīts vīriausībės muokīma pruocesou, akademėnems ruodiklems muokīkluos skatintė ėr sodarītė geresniems muokītuojė darba salīguoms.
Daug laika muokīma pruogramuos īr skėrama savaronkėškam darbou – pradedont ikimuokīklėniems montesori ėr baigont gimnazėjės klasiems. Muokīkluo īpatingā svarbos patėis muoksleivė apsėsprėndėms, inicetīva ėr anuo savaronkėška veikla isėsavėnont medžega. Monėm daugiausē sojaudėna anū puožiūris i žmuogo – nuošėrdos diemesīs ėr pastongas padietė tėms, katrėms reikalinga pagalba. Anėi gīven pagal principa, ka, toront galėmībiu padietė, nežmuogėška īr anū neėšnauduotė. Ėr anėi būs laimingesnė ir saugesnė, je aplinkou būs mažiau varga ėr končiū. Anū patėrtės puoseliejont žmuogėškus jausmus tėkrā dėdėlie ėr doud rezultatus. Anėi īr dėdėlē jautrė žmuoniū so negalė pruoblemuoms ėr anū integravėmou i vėsuomenė. Tuo anėi muoka ėr muokīkluo.
Tor pruoblemu ėš švedā, bet anėi nuoseklē ėiška būdu, kāp anas galietos ėšsprėstė.”

Puortėgrapėjuo – žemaitės ėr švedės. Puortėgrapėjė ėš keliuonės albuma

Keliuonės

Kelė patarėmā besėroušontėms važioutė i Kinėjė

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Saka, žemaitis ėr Afrikuo žemaitis. Vuo kāp žemaitems sekas Kinėjuo?
Laimiejusi konkursa, mažeikėškė Vėlniaus dailės akademėjės Kauna skīriaus magistratūras stodėntė tekstilininkė Valtātė Giedrė ėšvažiava pėnkėms mienesems stodėjoutė i Kinėjė. Dabar jau vėsos mienou kāp ana īr tėn. Aple sava pėrmūsius īspūdius Kinėjuo, kou ana patartom besėroušontėms važioutė i tou šali, Giedrė papasakuojė elektruonėnem laikraštiou atsiūstamė laiškė. Mes klausiem, ana atsakė:

- Kuokio transpuorto vėso patuogiausē vīktė i Kinėjė? – Vėso geriausē īr liektė liektovo – monėi kainava 2828 Lt i abėdvė posės. Liekiau so “Finairo”. Kėik žėnau, tuos īr vėsū pigiuosės avialėnėjės, bet nie kou prastesnės ož kėtas. Gal važioutė ėr so traukėnio, bet tas dėdėlē ėlgā ožtroktom – aple kuokės 7-10 dėinū. Žėnau atveji – vėins pažīstams lig Kinėjės tranzava ėr, atruoda, anam nebluogā sekies. Tik patiuo Kinėjuo tuoks dalīks nedėdėlē īr leidams.

- Kuokė kalbo Kinėjuo gal sosėrokoutė? – Be juokiū pruoblemu gal sosėrokoutė anglėškā. Īpatingā gerā anglėškā rokounas jaunims. Aiško, mažesniūs miesteliūs sodietingiau. Šėik tėik kinā sopront ėr rusu kalba. Vuo je pasėtaika tēp, ka ni vėino ėš šiū kalbū sosėrokoutė neėšein, paded žėnklā. Biškilieli sunkiau būn kavėnies, nes nepažīsti kinu maista.

- Kuokius patius žīmiūsius Kinėjės objektus jau spiejē pamatītė. Kou patartomi apveizietė ėr kėtėms? – No, žėnuomās, Kinu sėina. Ana tėkrā īr dėdėlē īspūdinga. Ėr gamtuovaizdis tėn pribluoškous (tėi žuodē net nedėdėlē tink tam jausmou, katrou patiri pamatės tou sėina ėr prisėartėnės pri anuos, apėbūdintė). Ana īr aple 2-3 valondas kelė nu Pekina. Tas miests – ta tėkra senuoji Kinėjė – imperatuoriaus rūmā, vasaras rezidėncėjė, Dongaus švėntīkla, parkā.
Nepaprasta gruožė Kinėjės Geltuonėjė kalnā.
Kinā dėdėlē dėdžioujės Šanchajo. Anėms tas īr beveik svajuoniu miests. Tas miests muoderniesnis, če sosėtelkusi dėdiuoji dalės pramuonės. Aplink Šanchajo īr dėdėlē gražiū ėr ižīmiū vėitu, senū miestieliu – Hang Zhou, Nan Jing.
Aiško, dar dėdėlē nuorietomės novažioutė i Tibeta, bet, kėik gėrdiejau, tas īr dėdėlē brongē.

- Kāp kinā regoun i užsienietius? – Aiško, anėi atkreip kinu diemesi, īpatingā švėisė žmuonis. Vėsumet esi palīdams daugībės anū žvilgsniu. Dėdliausi sosėduomiejėma ruoda vākā. Būn, eini gatvė ėr pri tavės tiesiuog kas nuorintās pripol, praša nosėpuortėgrapoutė.
Kāp to tuokio atvejo jautīs, prėklausa nu tavės patėis. Je neėšmuoksi neregoutė ėr priimti tuo natūralē, ta grētā gausi ėš Kinėjės ėšvažioutė. Aš tou prijemo normalē. Jou labiau, ka monėi anėi irgi vėsė īr iduomė. Aš irgi i anus līgē tēp pat spuoksau. Ta būn, ka žvilgsnē sosėtink. Nosėšīpsā ėr vėskas. No ėr tėi žvilgsnē tonkē būn pėlnė sosėžaviejėma, kartās veiz net ėšsėžiuojė arba dar papraša pačėpnuotė plaukus. Aiško, būn, ka nuorės ėr pasėkavuotė nu tū žvilgsniu.
Teisībė, turistėnies vėituos būn vėskuo. Kāp ėr vėsor, prekeivē nuor kou daugiau ėš ožsieinietiu ėšloptė. Kartās par žiuoploma gali somuokietė dvėgobā a net trėgobā brongiau.

- Kuokius būdingiausius kinu būda bruožus spiejē pastebietė par tou mienesi? – Kinā vėsumet atruoda laimingė. Niekor nikumet anėi neskob. Nikumet nesėjaudėn – muok nieka “neimtė i galva”.
Anėi muok ėlsietėis. Če vėsumet begalės žmuoniū parkūs – monkštėnas, žaid kortuoms. Īpatingā miegst kinėškus šachmatus: do žaid, vuo aplinkou 10 žiuopliū apstuojė veizas.
Apskrėtā mona pėrms īspūdis ėš Kinėjės īr dėdėlē gers. Jautous kap nomūs. Vėskas kažkāp savā (kėta žuodė tam jausmou apėbūdinti net nerondo).
Bet anū sovuokėms vės dėltuo īr šėik tėik kėtuoks nego mūsa. Pavīzdiou, monėi sosėdarė īspūdis, ka če anėi beveik vėsė īr dailininkā – kėik sosėpažīsto so kuokio žmuogo, ta ons vės muok tapītė. Bet anėi kažkāp kėtēp sopront tou tapīma. Sosėpažėnau so vėino kinietoko, ta ons pasakė, ka anuo mama muok gerā pėištė žuvi, kalnus ėr, atruoda, dar arkli... No, tēp ėr pasakė. Monėi noskombiejė keistā, bet, matītėis, pas anus tēp īr – jēgo muoki pėištė žuvi, ta nebūtėnā tori muokietė pieštė, pavīzdiou, avi.

- Kou patartomi sosėroušosėms keliautė i Kinėjė – kuokius daiktus būtėnā reikietom pasėimtė? – Galio patartė par daug neapsėkrautė tās daiktās, nes vėskuo, kuo gal prireiktė, gal nosėpėrktė če. No nebėnt būtom gaila laika apsėpėrkėniejėmams. Teisībė, je rēk, ta vaistus geriau vežtėis sava. Nes je nedėdėlē muoki kalba, ta gal būtė sodietingā če tū vaistū nosėpėrktė. Ėš smalsoma vėina karta bovau ožejosi i vaistėnė – īr tėn ėr īprastū vaistū, bet tarp anū daugībė vėsuokiu šaknieliu, žuolieliu.
Vuo daugiau, no neisėvaizdouno. Kainas – pakankamā normalės, tėkrā mažesnės negu Lietovuo. Apskrėtā Kinėjuo vėskas nedėdėlē brongē. Pavīzdiou, iejėms i Naciuonalėni kinu muziejo kainou 20 juaniu (10 Lt).

- Kor ėr ož kuokė kaina Kinėjuo gal laikėnā apsėgīventė? – Būdama Pekinė apsėgīvenau paprastame bėndrabotie tuoluokā nu cėntra ėr ož nakti muokiejau pu 40 Lt. Geresnie vėituo ėr kainas atėtinkamas. Kėik žėnau, ne vėsūs viešbotokūs ožsėinietems īr leidama apsėstuotė. Kāp katrėi īr tik kinams. Kuo gėra, tėn gal būtė sālīgas prastesnės.

- Kuokės maista kainas Kinėjuo? – Maista kainas šėik tėik žemesnės nego Lietovuo. Bet kartās gali apsėgauti. Mon jau bova tēp, ka vėinuo vėituo sovalgiau dėdėlē maža ledū porcėjė ož 10 juaniu (5 litus). Tas īr dėdėlē brongē. Šēp gana normalē papėitautė ne vėsā prastamė restuoranelie gali ož 7-9 litus. Gali rastė ėr ož 2-3 litus. Brongi če tik douna, ėr anuos apskrėtā nedėdėlē kor gali gautė.
Nuorontėms keliauti i Kinėjė galio patartė nekeliautė gegožė, spalė ėr vasarė mienesēs, nes tumet vėsa Kinėjė atuostuogaun, dėltuo kainas vėsor būn aukštesnės – tėik liektovu bėlietū, tėik traukėniū, tėik vėsuokiu lonkītėnu vėitu.

Diekou Giedrē ož puokalbi!

Kompiuterē

A kompiuterē gal ruokoutėis žemaitėškā?

Udovīčė Arns ėš Telšiū

Mustās jau nabie žmuogaus, katros nieka nažėnuotom apė kuompiuteri. Tuos mašinas maišuos kėkvėinamė žingsnie ė nieka nabapadėrbsi. Galū galė, tas nie tāp jau bluogā: mūsa rasė tuokio būdo dėdėn sava pruodoktīvoma. Toram daug daugiau galėmībiu sprėndont vėsuokius oždavėnius. Tik ī vėina maža pruoblemelė – vėsa informacėjė kompioteriūs būn pateikta anglėškā a dā kuokė kalbo, bet ne mūsa gėmtoujė žemaičiu.
A būs pruogramas vertamas i mūsa kalba?
Vėskas priklausa nu mūsa pačiū. Jė mas anas rašīsam, jė vartuosam, ta ė būs. Bet, ka anas pradietė verstė, ta rēk žėnuotė, ar ana būs naudinga, nes kam rēk tuokiuos pruogramas, jė ana būs vėsā nanauduojema. Ka soprastė esama sėtuacėjė, geriausē būtom paveizietė, kon dėrb kėtas tautas.
Apė dėdėlės tautas nie kuo ė ruokoutėis. Vuokītē, rusā, prancūzā i sava kalbas vert vėsas svarbesnes pruogramas: uoperacėnes sėstemas (pvz. Windows’us), paketus, tuokius kāp Microsoft Office. Vėsas šiuos vertėmus platē vartuo ė puoselie. Rēk pažīmietė, ka tuoms kalbuoms ī prikorta ė dėdėlē daug orginaliuos pruogramėnės irangas, anuos dažniausē tor vertėma ėr i anglu kalba.
Lietovē tāp pat miegen lietovintė dažniausē nauduojamas pruogramas, ale naspie (pvz. solietovints Windows 95 pasėruodė tou čieso, kumet ons jau bova pradiejės praradėnietė puopoleroma). Bet rēk ė pagėrtė mūsėškius – torem ėr orgėnaliuos kurības – vėsuokėi žuodīnā, rašības-skėrības tėkrėnėma pruogramėkės, žėnīnā ė tāp tuoliau. KTU diestītuos miegen prakalbintė lietovėškā kompiuteri, kor pruograma, ka galietom ivestė infuormacėjė par mikrafuona. Trumpiau pasakios, lietovē lietā, bet krot.
Kėtas tautas tuo sritie tēp pat dėrb atėtinkamā sava valstībės kultūrini-technuoluogini ėšsėvīstėma. Vakarū Euruopa, Jepuonėjė vėsāp skatėn ton vertėma, nes tāp soprontams tautėnė savėtoma ėšsauguojėms. Ka kultūra naatsėlėktom nu kėtū, anā rēk prisėtaikītė pri parmainu.
Žemaitē atboda dē nasenē. Ta so kompiuterēs daug kon nuveiktė naspiejė. Struockis Mindaugs somuodoliava žemaitėška abecelė ė sokūrė pėrma žemaitėška šrifta „ZM-Times“, tik gal vėina biedėkė – ons platėnams pardaug jau lietā. Bet ta jau pradė.
Pabaigā galiečiuo pasakītė, ka kompiuteriu pagelba žemaitē gal panaikintė ton kultūrėni atsėlėkėma, katros īr atsėradės diel ėlguos naliousībės, kumet nebova tinkamu sālīgu puoselietė sava kalba, kultūra. Ta rēktom i vėsa tou rēkala paveizietė rimtiau ė pradietė kažkon kėrbintė so kompiuterēs – prašnekintė anus žemaitėškā.

Kūrība

Pjaun be peilė, dor be īlas…

Kazragis Algėrds

Prīšakie ba vėina dontė.
Matuot patis, kuoks aš vaikis,
Tuokiū retā pasėtaikīs:
Platiū petiū, aukšta stuota,
Čioprīnelė garbanuota…
Vuonės, Barbės ė Petruonės
Kiaurā loptėis liob diel monės.
Babkuoms šierė, vīnās gėrdė,
Ne vėina atvierė šėrdi.
Aš – nie krust, a nie ėš vėitas…
Sakė – eso būda kėita.
Tēp ė būčiuo omžio bėngės,
Meilės bortu gal ėšvėngės,
Jego ne ta auksaplaukė,
Kor gīvenėma sojaukė.
Anuos akis kap perkūnā
Vadėnous aš Vaškīs Ontė -
Trėnkė mona vėsa kūna:
Žondā bala, ausis kaita,
Junto – vėsa dūšė raituos…
Junto – nabier Vaškė Ontės,
Belėikt paėiškuotėis pontė,
Ožsėnertė sau ont kakla
Ėr ožbėngtė meilė akla.
“Dorni, dorni, – viel galvuojo, -
Spiesi dar ožverstė kuojės.
Prabavuok sosėpažintė,
Prisėglaustė, apkabintė…”
Prabavuojau. Atsėkondau -
Ožveliejė mon par spronda.
Mažėlėkė, vuo kad diejė -
Gera posdėini goliejau.
Puo tuo bova baisi gieda,
No, bet anuos naregietė.
Aš, bruolelē, nabgaliejau
Tēp jau dėdėlē mīliejau.
Anuos amats – dontis trauktė.
Nier kuo, mėslėjo, balauktė.
Nuejau, aprėšėis žonda,
Sosėgiedės, nusėgondės…
- Pavardė?
- Aš – Vaškīs Ontė,
Atejau ištrauktė dontė…
Gelžėis krasie pasvadėna,
Mona galva atkragėna…
I anuos akis veiziejau -
Daugiau nieka nabnuoriejau.
- Kurioj vietoj jaučiat skausmą?
- Vėsor, daktarė brongiausė.
- Kurį trauksim? – viel paklausė.
- Tou, kor prīšakie, pėrmiausē.
No ėr traukė, no ėr ruovė,
Aš kap veršis pjaunams bliuoviau.
Nuoro anou viel regietė -
Ontra donti rēks pridietė…
Grētā borna Vaškė Ontės
Par tou meilė lėks badontė.
Pjaun ba peilė, dor ba īlas,
Šėrdės kraujēs apsėpīlė.
Vaikē, mergės, ratavuokėt,
Kon darītė – sogalvuokėt.

Anėkduotā

Parėngė Puocātė Audruotė, kėlėmė ėš Salontū

Kningīnė: – Monėi rēkalinga kninga "Vīrs – muotrėšku valduovs". – Fantastika pardoud kėtamė skīriou…

Senbernė devizos: Geriau pėins ėš šaldītova, nego karvė vėrtovie!

Dvė draugės: – Vujei, kėik darba nomėi: parēso ėr rēks indus plautė, paskiau – grindis, ožuolaidas... – Vuo kou vīrs? – Ai, ons kap nuorintās ėr pats nosėpraus!

Juonis ė Pietris: – Žėnā, sunkē īr ožkalbintė napažīstama panelė... – Dielkuo? Prėsiesk prė anuos, pasėsveikink, ėr pradiesėt rokoutėis. – Pamiegėnau nasenē. Prėsiedau, pasėsveikėnau. Vuo ana ka pradies šauktė: "Dink ėš če, vuožī, če muotrėšku tualets!!!"...

Panelė klaus sava naujė simpatėjės: – Vuo to kumet kelīs, kāp pelieda a kāp vītorīs? – Eh, mīlėmuoji, īžeidi monėm. Ne kap vītorīs ė ne kap pelieda, vuo kap tėkros erielis!

Puolicėjės instruktuorios klaus vėitėnė puolicėninka: – No, sakīk, kou Tamsta darītomi, jē tavėi rēktom vėinam ėšvaikītė dėdėlė demonstracėjė? – Nosėimtiuo keporė ėr imtiuo rinktė ėš demonstrantu aukas labdaringėms tėkslams, – atsakė puolicėninks.

Rusos, vuokītis ėr prancūzos pasakuojės aple sava žmuonas. Praded prancūzos: – Mona žmuona kap stėrna, grakšti ėr lėikna.
Vokītis ėrgi kuolėjės: – Vuo monėškė kap pantera, graži ėr švelni.
Rusos pamėslėi ė saka: – N..jo... Monėškė ėrgi i kažkuoki gīvuoli panaši...

Sosėtink frontė aukštaitis žemaiti: – Pietri! – A mon sakā!? – Pietri, nēk tėn! – Kon sakā!? – Pietri, tėn minas!!! – Kon sakā!? – Minas tėn, Pietri, MINAS!!! – A mon sakā!? – Pietri!
...BACH BABACH BUM!!!!!!... – Ech... Pietri... – A kon sakā!!!?

Pas žīda i svetius atējė žemaitis. Vuo žīda buts vėsos ėšblėzgints, vėsor vėskas sotvarkīta, gražē. Žemaitis dīvuojės: – Klausīkis, majednē tēp, to jug paprastā ė vākštiuoji nasosėšokavės, ė natvarkings kažkuoks, vuo tava buts net blėzg! Rast’ apsėžanėjē kartās? – Ne, tik šuni gera isėtaisiau. Ons tuoks phuotings, vėskou tvarhra, blėzgėn ėhr net valgītė ėšverd! Ėhr dahr kāp! Nuohri pakaštavuotė?
Pavalgė anodo pėitus, žemaitiou dėdėlē patėka ė saka ons: – Žėnā, tori nuognē gera šuni! Pardouk to anou monėi! Douso 1000 litu! – To kou, tuoki šoni ož 1000 litu? Pahrdouso ož 5000! Ėhr ni cėnta mažiau!
No, nosėpėrka žemaitis šuni ož 5000 litu. Praejos puorā dėinū, ons skombėn žīdeliou: – Kuoki to monėi če šuni pardavē?!!! Ni ons tvarka kou, ni valgītė verd!!! Tik maista jied ėr š…kampūs! – Ui, bhrongiesis, je tēp aple sava šuni kalbiesi, nikumet anuo nepahrdousi! 

Mažėisėms žemaitokams

Kāp nomėnē gīvuolē vėlkū truobuo apsėgīvena

Parėngė Krīževičātė Laima ėš Pavundenės

Vėina karta puons turiejė sena koina, sena kate, sena šoni, sena žōsina ė sena gaidi. Dėdlē pakiriejė puonou anus šertė, ta pajiemė ėr išginė vėsus i svieta. Vo kor anėi nabagelē dings-pajiemė ė nuejė i mėška.
Beidami užejė truoba, katruo sosiejėn vėlkā arielka gierė. Kraugerē atidarė doris, pasvadėna givuolelius ož skuobni, vo patis užsispeitėn taras: ,,Privaišinsem, nugėrdīsem ė sujiesem…”
Bet prisigierė givuolē, no ė pradiejė sava balsās kas garsiau šauktė. Vėlkā nusėgonda, ka kukėi žmuonis naišgėrstu ėr anū vėsū nasurastu, ta pajiemė ėr išsilakstė kas sau. Nomėnē givuolē pakuoncėrtava, pavarga ė nuejė golti.
Vo žvieris, ka naktis atejė, mėškūs pradiejė tartėis, ka rēk paveizietė, kas tuo anū truobuo daruos. Išsirinka pati baisiausi vėlka ė pasiuntė anon i truoba padižuroutė. Tas pradarė doris, vo tėn – tomsē kap pekluo, no ė sugalvuojė ogni pasikorti. Nažėnuojė ons, ka pri koknės katie guliejė ėr natīčiuoms užlėpa anā ont oudeguos. Katie ka pasiota kniauktė ė nagīs akis draskīte – mažne gīvs i kėta truobuos gāla baištrūka. Tėn – vielėk bōva gerā apspardīts, nes koina ėš meiga prikielė. Tam bežvengont, vėsi pakėla, no ė valiaj vėlka kas žnaibītė, kas kondžiuotė, kas kapuotė! Iššuoka vėlks pro longa, šēp na tēp parriepliuojė pas savūsius ė sāka: – Vajėij, bruolātē, ka tamstas žinuotumiet, kāp mon bova! Tėkri razbaininkā mūsa truobalie apsinakvīndina! Ka tik nuejau, ožtėkau pri kōknės buoba plaukus basešokoujontė. Sosigieda ana baisiausē ē pasiota mon akis pliešītė. Ėš nugaruos kažkuoks dėkts puons spragėlās apkūlė, vo po tam, kas kon noriejė, tas ton ė darė: kriaučius nogara karpė, šaučius, bjaurībė, pakinklius siova – mažnē gīvs balėkau!
Najukās išsigonda žvieris ė nutarė i ton truoba daugiau nabētė. Tap i lėka ta truoba nomėnems givuolelems.

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija