S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė

Nr. 7, 2001 m. lapkrėtė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis leidėnīs Internetė 

Turinys:

Aktoalėjės

Regėjuonā versus valstībė

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Nuors dabartėnio muomėnto admėnistracėnė Lietovuos soskėrstīma reforma īr ožšaldīta, negal prarastė vėltėis, ka ateitie ana būs ivīkdīta, ėr mūsa valstībės regėjuonā vadinsės tēp: Žemaitėjė, Aukštaitėjė, Dzūkėjė, Sovalkėjė.Suomėjės peizažos. Suomėjės šiaurėniūs regėjuonūs gīvenontis karelā, lapē ėr kėtas etnėnės gropės dabar tor geras sāligas sava krašta gruoži paruodītė ožsėinė turistams. Brandišauskė Duonata puortėgrapėjės.
Kou dalėnis savėvaldas soteikėms regėjuonams būtom naudings Lietovā? Atsakīdamė i tou klausėma, galem pasėiduomautė kėtūm valstībiu patėrtim. Lietovuos situacėjė šėik tėik prėmėn Suomėjė. Savėvaldas regėjuonā šiuo valstībie atsėrada ne tēp senē (Suomėjė i Euruopas Sajunga istuojė 1995 metās, prīš tou bova ivīkdīta admėnistracėnė reforma). Gīventuoju skaičio Suomėjės savėvaldas regėjuonā nier dėdėlė (Suomėjės Šiaurės Karelėjės savėvaldas regėjuonė gīven 178 tūkst. žmuoniū, vuo Žemaitėjės savėvaldas regėjuonė, tuokemė, kuoks īr nomatīts vėinam ėš Lietovuos admėnistracėnės reformas pruojektu – 1073,1 tūkst.).
Savėvaldas regėjuonams soteikėms sodarė sāligas Suomėjē isėtrauktė i Euruopas Sajungas regėjuonėnės pruogramas. Atsėrados tuokē galėmībē, Suomėjės regėjuonā rėng regėjuonėnės plietruos pruogramas. Pagal vėina ėš tuokiū pruogramu Suomėjės regėjuonou Šiaurės Karelėjē 2000-2006 metās ES finansavėma apėmtis sėiks 900 mln. markiu. Igīvendėnont tus pruojektus Šiaurės Karelėjuo atsėrond nauji gamība, pradedamas nauduotė muodernės technuoluogėjės,  kėlst darbuotuoju kvalifikacėjė, aug pragīvenėma līgis kaimūs, gerie gamtuos apsauga. ES finansavėma gava ėr Suomėjės regėjuonu turistėnē, kultūrėnē pruojektā. Žīmiausė ėš tuokiū būtom Joensuu muoksla parka, Rītū Suomėjės žėniū aple plastika, metala ėr mėška cėntra plietėms. Vīkdont regėjuonėnės pruogramas Rītū ėr Šiaurės Suomėjuo atsėrada 12 300 naujū darba vėitu ėr beveik 1800 naujū īmuoniu.
Suomėjės regėjuonu atsėgavėmou toriejė reikšmies ne tik tas, ka anėms bova soteikta savėvalda ėr atsėrada galėmībė gautė parama ėš ES. Dėdėlė svarbos faktuorios īr tas, ka Suomėjės regėjuonā īr išskėrtė atsėžvelgont i krašta istuorėnės ėr kultūrėnės tradicėjės. Pavīzdiou, Šiaurės Karelėjuo gīven vėina etnėnė bėndruomenė, katra tor senas tradicėjės. Tas īr dėdėlē svarbē vīstont krašta kultūrėni ėr na tik kultūrėni gīvenėma.
Tou rēktom žėnuotė ė mums, dedont sava valstībės pagrindus.

Interviu

Pruojektė – Žemaičiu kolegėjė

Interviu so Udovīčienė Saluomiejė, Telšiū aukštesniuosės taikuomuosės dailės muokīklas diestėtuojė

XIX omžiou S. Daukonts ė M. Valončios toriejė svajuonė Varniūs atėdarītė Žemaičiu akademėjė – aukštoujė muokīkla žemaičiu tautā. Dabā tarp intelėgėntu vielek kėrb tuokė mėntės.
Telšiūs ī tuokė aukšteniuojė taikuomuosės dailės muokīkla. Ale nuoriedama nataptė pruoftechnėnė muokīkla, ana tor reuorganėzoutėis i kolegėjė. Ka ton padarītom, telšėškē žad jungtėis so Rėitava aukštesnioujė žemės muokīklo, tāp pat kvėit mažeikėškius (anėi dā bėškioka spīriuojės).
Tou temo kalbėnuom Telšiū aukštesniuosės taikuomuosės dailės muokīklas diestītuojė Udovīčienė Saluomiejė.
– Kumet Žemaičiu kolegėjė torietom pradietė veiktė oficialē?
–
Dabā ī svarstuomas pruogramas. Je anas patvėrtins, ta tėkėmuos, ka nu 2002 metu rogsiejė 1 dėinuos kolegėjuo jau pradiesem darba.
– Kor būs cėntros?
–
Cėntros būs Rėitavė.
– Diel kuo na Telšiūs?
– Diel tuo, ka Telšiūs muokīsas tik aple 170 stodėntu, vuo Rėitavė – aple 800.
–Kuokės būs specelībės?
– Telšiūs būs dailės ė technuoluogėju, mozėkas ė šuokė pedaguogikas specelībės so ivairiuom specelizacėjuom ė neakėvaizdėnio muokīmo. Vėsū specelībiu pagrinds – etnuokoltūra, daugiausē Žemaitėjės. Ateitie galem muokītė ė kėtū dalīku.
– Vo žemaičiu kalbo kuokės nuors disciplinas a būs diestuoma?
– Dainiounam žemaitėškā. Dainū ožrašėmou gal ė būtom gerā muokietė rašītė žemaitėškā. Bet tuo klausėma išsamiau nieks nie da svarstės.
– Kou prisėdiesat pri Žemaitėjės savėtoma ėšsauguojėma?
– Audam ė studėjounam žemaitėškus tautėnius rūbus. Ožrašėniejem ė dainiounam žemaitėškas dainas,
– Kas vėsam tam paradou vaduovaun?
– Dėrb vėsos kuolektīvs ė mūsa vaduovā: Pikiotienė Valduonė, Reimėnė Janėna ė Malakausks Petros.
– Kuokė reklama galet padarītė sava muokīklā?
– Telšiūs: galėma isėgītė specialībė, sožėnuotė daug naujė aple Žemaitėjės koltūra, aktīvē dalīvautė paruoduos, kūrībėniam darbė, šuoktė ė gruotė ivairiūs kuolektīvūs.
– Diekou ož atsakėmus.
– Prašau. 

Kalbėna ėr užrašė Udovīčė Arns ėš Telšiū

Spektaklis apei Valončio žemaitiškā

Interviu 

So Klaipiedas universiteta tētra režisierio Bielskio Petro rokavuos Krīževičātė Laima ėš Pavundenis

Šiū metu lapkrėtė 11 d. Vilniaus universiteta tētra salie bova ruoduoms spektaklis „Muotiejos Dėdēsis”, katron pastatė Klaipiedas universiteta teatrus (režisierius – Klaipiedas universiteta duocėnts dr. Bielskis Petrus. Spektaklis susirinkusius suostinės žemaičius gerā nuteikė tou, ka bevēk visi persuonažā scenuo kalbiejė žemaičiu tarmė.
Klaipiedas uninersiteta tētrus bova ikorts 1980 m. Pastatīta nemažā iduomiū spektakliu: „Vītauts pas krīžiuotius”, „Kēstutė mėrtis”, „Ējė Kristus par dėrvuona”, etc. Dabar artistu īr aple trisdešimtis. P.Bielskė rūpestingā gluobuojemi, vėsi aktuorē jautas esou kap dėdelie šeimuo (vākā, katrū mažiausis tator šešis metus, sava režisierio net vadėn tatušiu arba senelio). Ton paliūdėjė ėr ėš Trakū atvažiavėn spektaklė pasiveizietė buvėn Klaipiedas universitetaScena iš Klaipiedas universiteta tētra spektaklė Motiejos Didīsis" studėntā, P.Bielskė mokinē.
Mums pavīka pakalbintė ė pati režisierio. Pasitēravuom apei tētra ėr somanīma vaidintė žemaitiškā.

- Diel kuo pasirinkuot vaidintė Muotiejo Valončiu? Kou ons Tamstā īr reikšmings? – Kuožnus teatrus privala turietė sava kultūrinė terpė, ėš katruos galieto semtīs idieju ė katro galieto remtīs. Mes esam žemaitē, vo M. Valončius – vėins ėš pačiū garsiausiū žemaičiu. Ba tuo, ė anuo 200 m. sokaktis pati paršīti prašuos kon nuors tuokė padarītė. Tēp Vo ė pajiemiau „Vākū kningelė”, „Palunguos Jozė”, išsirašiau visuokius faktus, pranešėmus iš žondaru duokumėntu ė suluopijau ėš atskėrū daliū pjiesė.

- Kāp spektakli sutink nažemaitėškūs miestūs? – Pasakīčiuo, ka visā nablogā. Atēn namažā žmuoniū – iduomē anims išgėrstė tarmiškā kalbonti tētra. Kėti atēn net po kelis kartus. Vėlniaus vīskopa A. Buorota net trijūs spektakliūs matiau, vuo ka Telšiūs ruodiem, ėr A. Vaičius atejė. Tumet buvau bėški parsigondis – kāp paveizies, a nasokritikūs. Juk M. Volončius – vėsims žemaitems dėdlē svarbi ė rimta asmenībė – vīskops. Bat nieka, gerā prijiemė ė naišpeikė.

- Kas Tamstā īr žemaičiu tarmie?
Gimtuoji kalba īr, mūsa vėsū kultūras dalis. KALBA – bėndražmuogėškas kultūras dalis. Kikvėina kalba īr dėdlē iduomi, savita ė sava buvėmo pratortėn kėtas kalbas. Kap pavīzdi pajimkem vitraža. Pats anuo gražoms īr spalvū garmuonijuo. Išimk iš anuo vėsas spalvas ė palėk tėk mielėna – kas gauses? Nieka…Tāp ė so kalbo. Kou didesnė ivairuovė, tou tortingesnė kultūra, katrū turem dalintėis ė valstībie, ė už anuos rėbū.
Kažkām, matītėis, īr rēkals mumis ožspaustė, ligtās būtumem kap ašaka gerklie. Tas tor mumis vėinitė. Tėik laika buvuom, vo kudie dabā torietumiem nabūtė? Sava kalbuos, sava tarmies mokiejėms kīkvėinam privaluoms. Kudie aukštaitis, atvažiavės i Žemaitėjė, nakalb žemaitiškā? Turiekem giedas… Čė visā na kuoke ambėcijas a kuoks nuors išsiskėrtė (tāp tik tomsi žmuonis gal pagalvuoti). Sava kalbuos mokiejėms īr duoroma klausėms. Kikvėins turem jaustė pareiga išsauguoti sava tarmi, suprasti, kuoki
 ana īr svarbi sava buvėmo ė kuoki reikšminga visā mūsa lietuviu kultūrā.

Puortėgrapėjė ėš Klaipiedas universiteta tētra arkīva

Aplonkīk Žemaitėjuo!

Giedriaus truobelė

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Giedriaus truobelėŽemaitėjė... Tonkē ėšgėrsto, ka tėn – paslaptings, tomsēs mėškās, katrūs gīven pėktas meškas, apaugės krašts. Most’ė diel tuo paslaptingoma tėik daug vėsuokiausiu keistuoliu i tus mėškus ėšēn... ėiškuotė savės...
Priš gera dešimti metu, ni pats nežėnuodams kuo ėiška, puo Plateliū eglīnus klaidiuojė vėins žmuogos, vadėnams Giedrio. Onkstiau, kāp ons pats saka, bovės pasiotės – ligo pankielis, ligo chuliganielis. Tas neaiškos sieluo ožkuodouts puoreikis ėiškuotė atvedė anou i Orvīda Vėliaus suodība, vuo tėn vaikis, matītėis, ožkliova ož kuokė Vėliaus ožkerieta kūlė, nes nu tuo karta bėngies pankavėmā – ėiškuojėmā igava kėtuokė forma.
Tamė laikė Plateliū paežeries ėr atsėrada muolėnė truobėkė. Giedrios, atradės senuos suodības vėita, so senuoms vuobeliems, so pelkė šalėpās – nolėpdė anou mažėlelė – iētė galiejė tik sosėrėitės, bet jaukė – itaisė pečieli, ka galietom pasėšėldītė ėr erbetas ėšsėvėrtė.
Ėlgus mienesius Giedrios vėins pats truobelie gīvena: klausies eglīnūs kaukontiu vėlkū, veiziejuos, kāp žemo dongo plauk debesis, čiut neožkliūdamė ož truobalėkės stuoga, kažkuo laukė, meldies...
Matītėis ėš tū laikū Giedriaus truobelės dėinuoraštie īr lėkės vėins anuo eilieraštis:

Dangus užgriuvo savo erdvumu
Sunkus erdvės ir begalybės jausmas
Suprast save ribotą ir netobulą
Suprast save bejėgį ir nerimstantį
Su baime lieti paslaptį
Su džiaugsmu, kad visa laikina
Su tikėjimu būti amžinybėje
Atverti širdį malonei
Kuri vestų
Išvaduotų
Iš manęs paties
Tokio
Kokio tu nesukūrei

....Galū galė pradiejė Giedrios rašītė laiškus ėr kvėistė sava senus draugus anou truobelie aplonkītė. Tēp aple truobėkė pasklėda žėnė puo vėsa Lietova ėr Žemaitėjė. Tīlēs žėimuos a švėisēs vasaras vakarās pradiejė če ožklīstė žmuonis ėš vėsa pasaulė. Atsėvertės truobelės dėinuorašti gali pasėskaitītė anū palėktus īrašus:

“Atėdarā doris ėr ėšēni ėiškuotė ėr atrastė kieli, vedonti i savėm.”
Edita ėr Vitalėjė, 2000 08 16
“Nesvarbo, kėik rēks ētė – metus a trejus – ka tikTavėm, Dėivė, atrastiuo.”
(Nepasėrašīts īrašos)
“Ramībie ėiškuokem ėr ėiškuokem ramībės.”
Konėgs Vėsvalds
“Ėr viel ėiškuojėms, ėiškuojėms... Ėiškuojėms – kuo?.. Nežėnė, bet ėiškuojėms... Rasti ramībės, rasti tiesiuog savės patėis... Sosėtinki žmuonis, katrūm nepažīsti, vuo anėi aple tavėm žėna vėskou – nu A lig Z. Ėr tas īr ĖIŠKUOJĖMS?”
Mauglis

Giedrios dabar klajuo kažkor puo platiouji pasauli. Ligo Kanaduo... Vadėn dabar anou bruolio Petro. Ons – vėinuolis prancėškuons. Vuo i truobėkė tabtrauk ėiškuotuojē – žmuonis so iduomiausiuoms gīvenėma istuorėjuoms – parsėneš ėš pelkės ondėns, ėšsėverd nuotrīniu erbetas, grajėj so gitaruoms ė veizas i tou pati žema dongo...

Puortėgrapėjuo – Giedriaus truobelė ėr būrielis 
anuos svetiū. A.Puocātės puortėgrapėjė.

Gīvenėma istuorėjės

Atsėskīrielis

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Par Vielėnės sosėtariem so draugās važioutė i Giedriaus truobelė. Nieks tėn nagīven, galiesem ramē pabūtė.
Ėš Salontū važiavuov dvėjau – aš ėr mona draugė. Rodėns vakarā trumpė. Pėnkės, vuo jau tomsi. Ka atejuom pri truobelės, jau bova vėsā naktės, bet truobelie degė žvakė. Atgal grīžtė dar baisiau, tad pasėbarškėnuov.
Truobelie jau tris mienesius begīvenous žmuogos, katrou aš vadinso Atsėskīrielio.

Anuo gīvenėma filosuofėjė
Dabar žmuonis bieg, skob, anėms rēk vėskuo ėr dabar tujau pat, bet īr gers žemaitėšks puosakis – ramē. Muotrėška gimda. Kou darītė? – Nesėblaškītė. Tik noramintė anou. Ne ana vėina gimda. Vėsas gimda ėr pagimda.
Ramē. A būsi pruotings, a kvails, vės tėik mirsi. Neskobiek klėjoutė etikietiu. Aš tonkē protestavau priš tou, kou monėi Dievs davė. Vuo ons monėi sakė: ramē, neskobiek. Atsėsiek ėr pamiegink pajostė. Ne pamatītė, ne galvuotė, vuo pajostė.
Žmuonis gīven, pragīven gīvenėma, mėrdamė žėna, ka kažkou pralēda. Vuo katrėi nē – mėršt laimingė. Vėsus sava stebuklus žmuogos tor atrastė ėr tor tou padarītė pats...

Anuo gīvenėma stebuklā
Bovau ketoriuolėkas metu. Nardiem so draugās. Nuoriejau paruodītė vėina nepaprasta šuoli, ė ka kaliau so galvo i akmėni. Vėskas aplinkou sostuojė. Vėskas kažkor notuola. Sopratau, ka kažkāp toro ėškėltė, nes kėtēp pasėlėkso puo ondėnio vėsam laikou. Kažkāp ėšnieriau. Vėsė baisiausē kuolėjė ož tou, ka tėik ėlgā ėšbovau puo ondėnio. Vuo monėi vėskas skaud. Posbruolis lėipė gerā pasokėnietė galva, nes anam ėrgi panašē bova bovė...
Tris dėinas kėntiejau, bet ketvėrta noejau pri daktara. Paršvėitė. Kėta dėina ēno apėnt. Lauko, vuo daktars atejės klaus: “kor lavuons?” Pamėslėjau, ka joukoun. Pasėruoda, daktars tėkrā atejė ėiškuotė lavuona, nes so tuokēs stobora lūžēs nieks neėšgīvenous.
Aš tebeso gīvs....
Kėts karts bova ka dėrbau Sėbėrė mėškininko. Isėsiorbė encefalitėnė erkė. Nuoriejau sospietė i medicinas punkta. Baēnont par taiga prasėdiejė traukolē. Parkrėtau kažkor. Žėnuojau, ka tuokēs atvejēs ėšgīven vėins ėš tūkstontė, bet ė tėi lėikt invalidās.
Lig tuo laika i Dieva netėkiejau. Nikumet nabovau muokuoms Dieva pažintė. Jotau, ka netenko sāmuonės. Spiejau pagalvuotė: “Dievė, jego to esi....”
Rītmetie atsėpeikiejau tuo patiuo vėituo. Ligo nieka nabūto bovė. Nieka naskaud, eso svēks....
Ėšgėrdau balsa, katros lėipė važioutė i miesta. Kas lėipė? Gėrdiejau na ausėmis, bet tas balsos bova dėdėlē stėpros. Miestė sotėkau baptistus. Sožėnuojau aple Dieva. Ėš tėn gavau pavedėma grīžtė i Lietova...

Danauskė Juona puortėgrapėjė.

Saulielīdis. Danauskė Juona puortėgrapėjė

Vėinioulika posmieliu Lietuvā

Krīževičātė Laima, kėlėma iš Pavundenis

Unt žemdirbe pečiū
Unt Čiurliuonė karaliu delnū
Tu išaugā kap maželītis
Baltijas gintarielis:

…siūboun lauks rugiū…
ė muotina api Tavi dainiū
šalta žėimuos vakara
oj rīto rītėlio…

…žemė kvep ronkas…
unt stala, šalėp jouduos dounas – Mažvīda Katekizmus:
imkiet mani ė skaitīkiet…

…pražīdėn vīšniū suodā…
kraičiu skrīniuos, baltuos seklīčiuos,
sudieti dideliausi Tava luobē:
dainas ė vargā…

…uoš girelė žaliuoji…
skraida po tonkumīnus
strazdelē, peliedas ė
raganas liūd…

 

…rūtu daržielis po longo…
aušt jau pro rūkus ė naktis – nu kalna atskomb:
din dan din dan…

…basus takielis par lauka…
sužvarbā. Pati vėina tėn
rīmuo ramunelė
rodenė arimūs…

…rauduona rauduona žemė…
ė linū akelės mielinas
pravėrkdė pjautovs
ė kūjis…

…Juoniniū laužā deg…
sausė speigs i šėrdi ispraudė
baltuos lelėjes žėida – Loreta…

…unt rīta rasuotas pėivas…
pabuduom – ė kelkimuos – dainioun unt Gedimina buokšta
geltuona – žali – rauduona…

Išaugā…
Išaugā…

Mažėisėms žemaitokams

Atspiekėt mīslė:

Atlek paukštis be sparnū,
Ikimb i miedi be nagū,
Šaulīs nošaun be šaudīklės,
Puonė sovalga be dontū.
(Snėigs ėr saulė)

Parėngiema pagal Lietoviu tautuosakas rinktėnė.

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija