S A M O G I T I A >

Ž E M A I T Ė J Ė
2001 m. groudė mienou

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA" elektruonėnis 
leidėnīs Internetė
(publikoujems skaitmenėnie svetainie "Žemaitija"  
http://samogitia.mch.mii.lt 
 (SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė)

Turinys:

Interviu

Aple kon rokavuos stodėntā so dom garsēs žemaitēs

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Valuckienės Virginėjės puortėgrapėjuo – pruof. V. Daujuotītė ėr Žemaitiu akademėjės rektuorios dr. A. BotrėmsVėlniou besėmuokou žemaitē stodėntā vėina groudė pavakarė svetiūs toriejė do garsius Žemaitėjės žmuonis: Vilniaus universiteta pruofesuorė literatūruoluogė Daujuotītė Vėktuorėjė ėr Vėlniaus Dailės akademėjės pruorektuorio, Žemaitiu akademėjės rektuorio, istuorika dr. Botrėma Aduoma. Abodo anodo īr kėitė žemaitē. Nuors gīven Vėlniou, bet vėsa gīvenėma nenoėlsdamė darbounas Žemaitėjės labou: tīrėnie sava krašta kultūra, leid kningas aple anou.
Pamiegėnuom atkortė stodėntu puokalbi so V. Daujuotītė ėr A. Botrėmo:

– Jaunėms žmuonims tonkē atruoda: kon če naudinga bepadarīsi – jug vėskas jau īr padarīta. Kāp Tamstas mėslėjėt?

V. Daujuotītė: Ėš tėkrūju darbs nator ni pradiuos, ni pabonguos. Īr dalīku, katrus rēk pamatītė dabar – tuo nieks negaliejė padarītė ni onkstiau, negalies ni vieliau.
Dabar Žemaitiu Akademėjė ėšlēda kninga aple Renava. Atruoda, jau daugiau nieka aple tou krašta nebgalies nieks parašītė. Bet tēp nier. Praēs kelė metā ėr viel galiesem aple tou pati Renava rašītė. Naujėms žmuonims iškėls naujė klausėmā, anėi i tou patė istuorėjė, kultūra jau veizies ėš kėtuos posės. Kninga aple kuoki nuorintās vėita – ligo pruograma tam kraštou. Mūsa pareiga anou sokortė ė vės atnaujintė.
A. Botrėms: Ka ė kou gīvenėmė darītomi, svarbiausē īr ka sava darba atlėktomi vėsū geriausē. Lietova, vuo jou daugiau Žemaitėjė, par daug maža, ka galietomi kou nuors darītė ne lig gala. Jē stuovi, stuoviek kėitā.

– Kāp mėslėjėt – a torieto jaunė žmuonis, ėšvažiavė ėš Žemaitėjės, jaustė pareiga tėn sogrīžtė?
V. Daujuotītė:
Švėisa tor skėrstītėis puo līgē. Tor kažkas grīžtė. Je nuors vėins žmuogos narokounas tou kalbo, jau ėš tuos kalbuos atemama energėjė, jau džiūn vėina šakelė. Bet aš natoro muoralėnės teisės sakītė, ka vėsė grīžkėt. Jug pati gīveno Vėlniou. Kāp kam lėkėms sosėkluosta…
Bet nikumet negal ožmėrštė, ka kuožnos ėš mūsa esam sava žemės pasiuntėnē. Kuožnos tor priedermė padietė tā sava žemē ė sava žemės žmuonims. Ka ė kor gīventomi, tori soprastė, ka tava žmuonis īr tėn – Žemaitėjuo.
A. Botrėms: Ka gīveni Vėlniou, tas nereišk, ka nesi šėrdim Žemaitėjuo.

– Kuokė Žemaitėjė Tamstas šėndėin matuot?
A. Botrėms:
Žemaitėjė kuožnos mata vės kėtēp. Monėi, besėvažėniejont puo archeuoluogėnės ekspedicėjės, bekasėniejont pėlkapius, atsėrada tuoks matīms – kor beitiuo, vėsumet veizous i žemė – a nepamatīso kuokė tėtnaga. Kuo ėiškā, tou rondi.

– Kuo palinkietomėt jaunājē žemaitiu kartā?
V. Daujuotītė: Jaunam žmuogou ėškėlst klausėms – kou darītė gīvenėmė, ka pasauli ons je napagerintom, ta bėnt nepabluogintom. Šēs laikās darītė kažkou, ož kou tavėi namuok, īr neīprasta. Bet galū galė ėšaiškie, ka tik tas, kas vėsā naapsėmuok, ėš tėkrūju ė taapsėmuok.
Vėsa gīvenėma ėiškā atsakīma i tavėm jaudėnontius klausėmus. Ėiškuodams atsakīmu eini i žmuonis. Prėsėliet žmuogos pri žmuogaus ė ligo kažkuoki energėjė perein ėš vėina i kėta. Žmuonis "pajem tavėm i nalaisvė": pradedi so kou nuors kuoki nuors darba ėr nabgali baėšeitė, nes žėnā, ka tėms žmuonėms ba tavės būs sunkē. Ė dėrbi diel tuo, ka nagali palėktė vėinū tū, so katrās pradiejē dėrbtė.
Linko vėsėms gīvenėmė sotėktė tuokius žmuonis, nu katrūm pasėtrauktė negalietomėt.
A. Botrėms: Dėdėliausis torts gīvenėmė ėr īr žmuonis. Je tori adresa, kor gali vėsumet novažioutė, kor tavės lauk, kor tavėm vėsumet prijims, tas īr dėdėlē dėdėlis dalīks.

Valuckienės Virginėjės puortėgrapėjuo – pruof. V. Daujuotītė ėr Žemaitiu akademėjės rektuorios dr. A. Botrėms

Inpormacėjė

Žemaitėjės parėbie pasieta žemaitėškoma siekla

Groudė mienesie Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės “Samogitia” atstuovā sodalīvava kultūras kluba “Vakarutė”, katros vienėj Tauragies krašta kultūrā prėjautontius žmuonis, vakaruonie. Tuos keliuonės tėkslos bova sopažindintė patemė Žemaitėjės parėbie gīvenontius tautietius so žemaitiu kultūrėnio jodiejėmo, siekēs ėr veikluos formuoms.
Korporacėjės pirmininkė mozėkuoluogė Mukātė Loreta tauragėškems papasakuojė aple žemaitėšku dainū specifika, darba Lietovuos televizėjės mozėkėnie laiduo “Doukem gara!”, Gaubītė Margarita ėr Leliuga Andrios nošvėitė Vėlniou basėmuokontiu žemaitiu stodėntu kultūrėnė veikla, žornala “Žemaitiu žemė” redaktuorė Mukienė Danutė vakara dalīvius sopažindėna so žemaitėško spaudo, žemaitiu muokslėninku veiklo,. Tou patio bova papasakuota aple 2002 m. pavasari planoujema organizoutė Žemaitėjės muokītuoju, moziejėninku, kėtū kultūras darbuotuoju muokslėnė konfėrėncėjė žemaitiu etnėnės kultūras integravėma I bėndruojė lavėnėma muokīklu muokyma pruogramas. Bova ėšdalintas ėr ožpėldītas parėngtas anketas, pagal katras būs ėišaiškinta, kuoki īr žemaitiu puozicėjė žemaitiu kalbuos diestīma Žemaitėjės muokīklus klausėmo.
Tauragėškē džiaugies, ka žemaitiu kultūrėnis jodiejėms Vėlniou ėr kėtuos Lietovuos vėituos īr tuoks stėpros, ka i anou tēp aktīvē īr isėtraukės jaunims.
AŽJK atstuovā tamė Žemaitėjės parėbie pasiejė siekla, katra torietom gerā sodīgtė, nes, kap anėms pasėruodė, ana nokrėta i gera dėrva.

Mūsa kalėnduorios

Kaliedas – pasaulis īr korams ėš naujė

Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

Saulės gėmėms
Kaliedu rīta mums atruoda, ka mes matuom tou patė saulė kap ė vėsa laika. Bet ėš tėkrūju īr kėtēp. Kaliedu rīta dongou īr kėta – nauji saulė.
Kūtiū nakti atsėtink steboklings dalīks: Dongaus kalvis pagruob ėš Puožemiu valduova Velėna anuo dėdėliausi torta – metala. Dongaus kalvis valda ogni ėr žėna metala apdėrbėma paslapti. Tou nakti ons nokal naujė saulė ėr Kaliedu rīta anou īmet i Dongo. Diel tuo Kaliedas īr Saulės gėmėma arba naujė pražīdiejėma švėntė.

Gīvībės šaltėnis
Naujuos saulės nokalėms īr tuoks Puortėgrapėjuo - Kūtiū naktėis bortā.dėdings ėr svarbos īvīkis, ka tou muomento vėsamė pasaulie dedas dėdėl­ē keistė dalīkā. Līgē tēp, kāp par Rasas, pražīst papartė žėids, Kūtiū nakti aple dvīlėkta valonda atsėver Gīvībės šaltėnis. Dėdėlē ėšmintingė žmuonis žėna, kor ė kumet tėkslē tuoks šaltėnis atsėver, bet tas trunk tik vėina akėis mėrksni. Tam, kas atsėger tuo šaltėnė ondėns, ėšsėpėlda vėsė nuorā ėr ons sožėna vėsas pasaulė paslaptis.
Saulės gėmėma muomėnto ondou šolėniūs pavėrst i vīna, gīvulē praded rokoutėis žmuoniū kalbo, mėrosiūju vielės grīžt aplonkītė sava nomū ė vīkst vėsuokėi kėtuokėi Kūtiū naktėis stebuklā.

Gīvībės atgėmėms
Nu rogsiejė pabonguos prasėded gīvībės mėiga pradė: ožming vėsė augalā ėr žemė, apsnūst žmuoniū gīvībėnės jiegas. Kumet vėsamė pasaulie gīvībės energėjė aprėmst, soaktīvie mėrosiūju vielės. Diel tuo lapkrėtė mienou īr paskėrts mėrosėisėms. Tou mienesi vielės īr laisvesnės, anuos tonkiau apsėlonka žemie, gīvūju ėr mėrosiūju pasaulē priartie vėins pri kėta.
Lėkos keliuoms savaitiems ligi Kaliedu žemė īr mažne vėsā ožmėgosi. Sėlpst ė saulės energėjė. Kuožna dėina ana vės mažiau žmuonims bagal pasėruodītė. Vės daugiau ė daugiau pasaulie tomsuos. Anou prarītė tīkuo Pasaule Gīvatė.
Ėškėlos tuokem dėdėlem pavuojou, praded veiktė Dausū erdvie. Vėsa groudė mienesi Dausas – pasaulis, kor īr sosėrinkosės patės švėisiuosės mėrosiūju vielės – ruošas gelbietė žemė.
Kūtiū nakti Dausū erdvie karto so Dongaus kalvio laim omžėnoujė gierė ėr bluogė kuova – i žemė viel sogrīžt švėisa, šėloma, tvarka ėr gīvībė. Kaliedas īr tas muomėnts, kumet vėskas pasaulie apsėvert ontrēp.

Kou tomsioujo laikuotarpio tor darītė žmuonis?
Vīkstont Dongaus ėr Puožemiu pasauliu kuovā, žmuonis tor padietė geruosiuoms jieguoms nogalietė. Diel tuo īr dėdėlē svarbē, ka vėsė žmuonis ikikaliedėnemė laikuotarpie apsėvalītom ė dvasėškā, ė fizėškā.
Svarbiausis muomėnts – Kūtės. Pri Kūtiu stala siedas vėsa šeima – ė gīvėjė, ė mėrosėjė. Diel tuo žmuonis tor būtė sotvarkė sava nomus, ėšsėmaudė, apsėvėlkė švarēs drabūžēs. Nagal siestėis pri Kūtiū stala jego esi kam nuors naduovėnuojės kuokiuos skriauduos a nuoskaudas, nesosėtaikės so kuokio artėmo žmuogo, negroužėnės kam skuolū. Siestėis pri Kūtiū stala, kor atein mėrosiūju vielės, gali tik būdams vėsā švaros, ba juokė pėktoma, bluogė ėr sāžėnės graužėma.
Puortėgrapėjuo - Kūtiū naktėis bortā.Pri Kūtiū stala rēk vėngtė žuodi “aš”, vuo sakītė “mes”, ka būtom pabriežams šeimuos ėr gėmėnies bėndroms. Geriau būtom, ka tou vakara nomūs degtom bėnt vėina žvakė.
Senuovie žmuonis par patė tomsioujė metu nakti geruosiuoms dvasiuoms kuovuotė dar ė kėtēp liob padietė. Pri Kūtiu stala anėi liob kvėistė vieji ėr šalti. Puo vakarienē liob aplonkītė suodna ėr laukus, ka būtom pažadinta gīvībė, liob noētė ė pri bėtieliu – Dongaus ėr Žemės tarpėninkiu.
Kaliedu dėina žmuonis liob parsėrėngtė arklēs, jautēs, vuožkuoms, gerviems, meškuoms, gėltėniems, velnēs ė kėtuokēs mėtoluogėnēs gīvūnās a būtībiems ėr liob eitė vėinė pas kėtus gėiduodamė Kaliedu gėismės, duovėnuodamė vėinė kėtėms duovėnas ėr linkiedamė gerū metu. Jaunė vaikē būrēs liob juodėnietė ėr sosėtėkė kėta būri, kuovuotė, vaidindamė Dongaus ėr Puožemiu kuova.

Bortā ėr spiejėmā
Tomsejemė ikikaliedėnemė laikuotarpie pasaulis ligo sogrīžt i pėrmėni hauosa būvi. Ons ligo koras ėš naujė. Tuo somaištie žmuonims atsėrond galėmībė sožėnuotė vėsuokiū paslaptiū. Kūtiū naktės īr geriausis laiks sožėnuotė sava ateiti: a gerė būs atēnontis metā, ar anėi būs puoringė, a sosėlauksi vākū, a namėrsi. Senuovės žmuonis žėnuojė daugībė vėsuokiu bortu, kāp sožėnuotė ateiti:

  • Priš dėngdams Kūtiū stala, pakėšk puo staltėisė šiaudū. Ka pavalgīsėt vakarienė, traukėt tus šiaudus kuožnos puo vėina. Je ėštraukē ėlga stėibieli – būs gražos ėr ėlgs gīvenėms, ėlgė lėnā, dėdėlie laimė, torts, pasėsekėms, vedības, panā – aukšts vīrs, tuolėi notekies; stuors šiauds – torts, ėlgs gīvenėms; so gumbo – tortings, bet daug varga ėr biedū; dvėgobo stėibelio – apsėžanīsi; šakuots – torts, laimė, skaruots – torts, ėlgs gīvenėms; so lapelēs – torts; so siekleliems – derlios. Bluogė žėnklā: trumps – nalaimė, natorts, trumps gīvenėms; kreivs – nalaimės; pluons – vargs, greits palūžėms; lūžės – vargs, greita mėrtės; sosėlonkstės – prėkėbs netėkielis; sotr­ēšės – lėgas; sosėrongės – vargs.
    Siediedamė pri stala, pasėveiziekėt i sėinas, kor nu žvakiu švėisuos ėšsėtėis Tamstu šešoulietē (tēp žemaitėškā vadėnas šešielē). Jego šešoulietis atruoda dėdėlis, stombos, apem vėsa žmuogo, ta tėi metā būs gerė, nekamous lėgas, vėskas gerā kluostīsės. Jē šešoulietis ba galvuos – ėštėks skaudi nalaimė; je pluons, neaiškos, vėrpous – būs sunkė metā.

  • Paimkėt ketorės liekštelės a poudelius. Puo vėino pakėškėt žėida, puo ontro – ruožončio, puo tretė – rakta, puo ketvėrto – pėninga. Somaišīkėt tas liekštėlės, ka nieks nebsoprastom, kamė kas īr pakėšts ėr toukart kuožnos pasėrinkėt vėina. Kas ėštrauk žėida, tam tās metās nosėmata meilė ėr vedības, rakts reišk šeimininkavėma sava truobuo a botė, pėnings – tortingus atēnontius metus, vuo rožončios – senmergiavėma a senberniavėma.

  • Solonkstīk lapa puopieriaus, padiek ont liekštelē a lėntelės ėr veiziekis i anuo šešoulieti ont sėinas. Pėrmuoji mintės būs lėmtinga. Jē pamatā kuokė sosėsėikėma priemuonė, ateinontēs metās daug keliausi, truoba – kelsīs gīventė i naujė vėita, gielė a kuoki augala – lauk vedības, luopši – sosėlauksi naujė šeimuos narė, karsta a degontė žvakė – mėrsi.

  • Sorinkėt truobuo esontius batus, sodiekėt i krūva, vuo paskou trauk ėš krūvuos puo vėina ėr diek vėina puo kėta i eilė i doru posė. Kėinuo bats atsėrėms i doris, tas pėrms ėšeis ėš nomū.

  • Je nuori pamatītė sava būsėma vīrPuortėgrapėjuo - Kūtiū naktėis bortā.a, vėina pati tomsemė kombarie ožsėdek žvakė ėr ėlgā veiziekis i veidruodi. Ka pamatīsi, grētā oždėnk tou veidruodi. Je naspiesi oždėngtė, ons gal tavėm pasmaugtė.

  • Panašius bortus gal darītė ė dvėjau. Dvīlėkta valonda naktėis rēk so draugė būtė tomsemė kombarie, ožsėdegtė dvė žvakės, pasėdietė veidruodi ė dvejės šokas. Atēs vaikis. Katruos šokas ons paims, so tou ė apsėžanīs.

  • Padiek ont žemē auksėni žėida, kreiduos ėr dounas pu gabala. Atsėnešk vėšta. Je vėšta vėso pėrmo gruobs žėida – ėštekiesi, kreida – mėrsi, douna – vargingā gīvėnsi.

  • Pasėkratīkėt krūvelė žėrniu, saldainiu, degtoku arba malku ėr skaičioukėt puoruoms. Jē ėšēn puora, atēnontēs metās būs veselė.

Kaliedu Senielis “Kalieda”
Senuovie Kaliedu Senelio liob apsėriedītė kaima pėimou arba kuoks kėts vākū daugiausē mīlams senielis. Ons liob apsėmautė baltus kailėnius, ėlgoma so lig kelniems, prėsėtaisītė dėdėlė lėnėnė barzda, i ronka pasėjimtė lazda. Kaima vākā jau liob anuo lauktė sotartuo vėituo. Ka tik “Kalieda” liob ateis, dous vākams žėnkla, kumet anėi vėsė tor sosėrėkioutė i eilė ė sosėkėbtė. T­uokė vuoro vedėns Kaliedu senielis liob vākštiuotė puo vėsa kaima ė lonkītė patius mažūsius vākus.
Atejės Kaliedu Senielis kuožnuo truobuo liob pagėiduotė so vākās patiū somėslīta gėismė a daina ė pavaišintė vākus rėišotās, saldainēs, rėistainēs a pīragelēs. Kartās tas duovėnelės liob rēks vākams ožsėtarnautė – pagėiduotė gėismė a daina, sokalbietė malda.
Tēp saulės gėmėma ėr naujė pasaulė kūrėma švėntie liob dalīvautė vėsė – ė patis mažėjė, ė dar neatejosėjė, ė jau ėšejosėjė. Tēp liob būtė atnaujėnams nenotrūkstontis rīšīs tarp gėmėnies kartū.

Puortėgrapėjuos – Kūtiū naktėis bortā.
Puortėgrapėjės Puocātės Audruonės

Kūrība

Puotuograps Mats

Puocātė Audruonė

Groudė mienesie Rėitava Oginskiu dvara moziejou bova atėdarīta jauna puotomenininka žemaitė neringėškė Mėzgėrė Mata puortėgrapėju paruoda, katruo ons ruodė puortėgrapėjės ėš sava keliuoniu.
Aple paruoda ėr sava kūrība Mats sotėka šėik tėik papasakuotė:

- Kāp somėslėjē sorėngtė puortėgrapėju oaruoda Rėitava Oginskiu dvara muziejou? – Vėsā atsėtėktėnā. Sosėtėkau vėina karta sava tievelė drauga, Oginskiu moziejaus dėrektuorio. Ons paveiziejė šiuos vasaras mona keliuoniu (tranzavau par vėsa Euruopa iki Graikėjės, puo tuo par Graikėjė i Torkėjė) puortėgrapėjės. Anam patėka ėr ons pasiūlė Puortėgrapėjė Mėzgėrė Matasorėngtė tuos keliuonės puortėgrapėju paruoda.
Kāp tariem, tēp ė padariem.
Paruoduo keliuonės muomėntā, tranzavėma epizuodā. Kelės puortėgrapėjės īr ėr ėš onkstiesniu mona keliuoniu.
Če īr pėrmuoji mona persuonalėnė puortėgrapėju paruoda. So fotostudėjė “Neringa” esam darė daug grupėniu paruodū Niduo, Klaipieduo, Kaunė, Vėlniou.

- Papasakuok platiau aple sava kap puotuograpa karjera. – Mona tievielis – puotuograps. Monėi bova pėnkė metā, ka pėrma karta atejau i anuo studėjė. Pėrms mona puotuoaparats bova “Smiena”. So tou puotoaparato biški papuortėgrapavau, vuo paskou gavau lėnkėška – žīmē geriesni.
Daugiausē puortėgrapavau muokīkluo – klasiuokus ė klasiuokės. Klasiuokės īpatingā, nes anuos dėdėlē bėjuojė puotoaparata ė tuo puortėgrapavėma. Tik liuob pamatītė objektīva – tujau puo stalo ė dar klīkdamas. Nežėnau diel kuo tas anuoms bova siaubs. Bet monėi tas bova dėdėlē iduomos muomėnts. Prėdėrbau daugībė puortėgrapėju, katruos galiejē pamatītė siauba apimtus veidus, nes tuos Puortėgrapėjė Mėzgėrė Matamona klasiuokės tonkiausē­ liuob mona kieslus atspietė tik paskotėnio muomėnto.
Pati siekmingiausė mona puortėgrapėju serėjė bova so mona draugo Tado. Ta serėjė tēp ė vadėnuos: “Mona draugs Tads”. So Tado bovuov gerė draugā. Tonkē so anou liuobav siestė ont dvėratiu ė išvažioutė. Ėr aš anou vėsor puortėgrapavau: ė mėškė, ėr isėlėpusi i miedi.
Vėina karta so puortėgrapėjuoms ėš cikla “Mona draugs Tads” laimiejau pėrma vėita respoblėkėnie paruoduo. Paskou tas pats ciklos bova pristatīts Maskvuo, ėr ėš vėsuos tuometėnės Tarību Sājunguos puortėgrapoujėntiu vākū mona puortėgrapėjės bova atrinktas idietė i vėsa pasaulė vākū fotoalbuma “Pasaulis vāka akimis”.
Prīš kuoki dešimti metu tėi mona bandīmā kortė notrūka. Toriejau puora nepruofesiuonaliū puotoaparatu. Bet abodo pametiau keliuonies, ta nosprėndiau tuokiū prastū nebėpėrktė.
Nesenē atsėmėniau, ka toro “Zenita” ėr apėntās pradiejau prisėmintė, kāp liuobo puortėgrapoutė vaikīstie. Vėsā patėka. Ka gali pats vėskou regolioutė, īr vėsā kėtēp, nego ka ož tavėm vėskou padara autuomatika. – Tamstas tievielis īr žīmos potomenėninks ėr daugiausē miegst puortėgrapoutė kuopas. Tamsta esi ožaugės Niduo. Ar patem nekėlst pagunda irgi pamiegintė puortėgrapoutė jūra ėr kuopas? A Tamstas tievielis nebėjė, ka gali taptė rimto anuo kap puotuograpa konkurėnto? – Ne. Kuopas – mona tievelė sfera. Aš i anou nesėkėšo. Ons puortėgrapoun kuopas, aš Niduo puortėgrapavau muokīkla, dabar vėinuos krīptėis net netoro. Ka īr nuors, toukart ė papuortėgrapouno. Mes esam gražē pasėdalėnė, kas kou dėrbam ėr kuokiuo sferuo koram.

- Kas Tamstā īr puortėgrapavėms? – Gal eso tou gavės par genus: nuors kartās ė netoro puotoaparata, tonkē matau pasauli ligo par objektīva.
Diekou Matou ož puokalbi! Anuo puortėgrapėju paruoda Rėitava Oginskiu kultūras moziejou galėt apveizietė ligi sausė pabonguos.

Puortėgrapėjės Mėzgėrė Mata
Autopuortrets

Mona kaims

 Puokalbis so konėgo

So Salontū parapėjės klėbuono Katko Saulio rokavuos
Puocātė Audruonė, kėlėma ėš Salontū

- Konėgā tor gīventė ėr dėrbtė tėn, kor īr paskėramė. Kap Tamstā atruoda, ar paskīrėms dėrbtė mažamė miestelie arba kaimė nier konėga gīvenėma sovaržīms? – Daug kas mėslėj, ka gīvendams nedėdėlemė miestė žmuogos tor žīmē mažiau galėmībiu iduomē pralēstė lPuortėgrapėjuo - Salontū klėbuons Katkos Saulios.aika. Laisvalaikis dabar tonkē īr soprontams tēp: kažkor noētė, atsėpalaidoutė. Bet a tuoks sopratėms nier par siaurs? Rēktom ėšaugtė ėš sopratėma, ka vėsus pasėlinksmėnėmus tavėi tor kažkas soorganizoutė. Jug īr daugībė būdu anou praleistė kėtēp.
Provincėjės ė miesta konflikts īr grīnā asmenėnis. Dalės žmuoniū, gīvenontiu miestė, īr dėdesnė provincialā ož tus, katrėi gīven kaimė. Vėita, katruo to gīveni, nepadara tavės ni miestietio, ni provincialo. Provincėjė īr žmuogaus vėdou, vuo ne aplinkou anou. Žėnuom, ka Mačernis Vītauts dėdioujė dali sava puoezėjės (aple 90 pruocėntu) sokūrė gSvendams ne miestė, vuo kaimė.

- Kap Tamsta palīgintomi konėga ėr šeimuo gīvenontiu žmuoniū atsakuomībė? – Kuožnos žmuogos tor jaustė atsakuomībė priš kėtus. Jug īr skėrtoms – tori tieva pijuoka, a nepijuoka. Bet sakuoma, ka klėbuons ni i dongo, ni i pragara nēs vėins – tik karto so vėso sava parapėjė. Tad klėbuona atsakuomībė būtom dėdesnė nego kėtū žmuoniū. Bet ėš kėtuos posės klėbuons ėš vėinuos parapėjės gal būtė parkelts i kėta, vuo vīra a žmuonuos nepakėisi. Diel tuo jeigo i konėgus švėntėn tik nu 25 metu, ta žanītėis torietom leistė tik nu kuokiū 26. Toront galvuo tou atsakuomībė ė sakuoma: nesėžanīk, so kou nuorietomi gīventė, žanīkis so tou, ba katruo nagali gīventė!

- Ar konėgs tor būtė tik dvasėnis vaduovs, ar ons gal ožsėjimtė ėr kėtās dalīkās? – Seduo klėbuonaudams bovau dėdėlē sosėdraugavės so muokītuojēs. Ikūriem parapėjės nomus, vasara tėn liuob vīktė dailės instituta stodėntu stuovīklas. Liuobam organizoutė ateitininku stuovīklas, karto so jaunimo keliautė i Žemaitiu Kalvarėjė. Rinkuom senas litografėjės, kraitėnės skrīnės.
Salontūs eso dar nesenē, dar nasospiejau apšėltė. Nuorietiuo sava parapėjė mažomelė sojodintė. Bet tuokėms dalīkams darītė rēk stėpriuos dešėniuosės ronkas. Žado Salontūs sokvėistė Parapėjės tarība: itrauktė i anou puo puora žmuoniū ėš muokīklas, lėguonėnės, internata, darželė. Ka esi krūvuo, lėngviau kou nuors darītė.

- Tamstas nuomuonė, ar imanuoma būtom Žemaitėjuo šv. Mėšės laikītė ėr pamuokslus sakītė žemaitėškā?
Vėina karta Mažėikiūs noejau i kirpīkla. Kol monėm kėrpa, tuos kėrpiejės rokavuos tarposavie. Aiškē gėrdas, ka abėdvė žemaitės, bet dėdlē nuor būtė puonėškas ė rokounas, atseit, lietovėškā. Ėš šuona tuoks anū pasėrokavėms atruodė žiaurĖš šuona tuoks anū pasėrokavėms atruodė žiaurē. Gaunas grīns Mažeikiu Zitas žarguons. Nesporonto, kam rēk tēp darkītėis. Tievā žemaitē so sava vākās tor žemaitėškā rokoutėis.
Žemaitē torietom naožmėrštė ė tuokė dalīka, ka īr patis švelniausė žmuonis. Jug vėins ėš puopoleriausiu mūsa keiksmažuodiu īr: “ēk to goltė!”
Imanuoma būtom ė pamuokslus žemaitėškā sakītė. Bet tam rēk daug drousuos.
Šv. Mėšės laikītė žemaitėškā kol kas nedėdėlē būtom imanuoma, nes nier žemaitėšku kningu, parašītu mėšiuoms.

Diekavuojem konėgou Katkou Sauliou ož atsakīmus!
Puortėgrapėjuo – Salontū klėbuons Katkos Saulios.
Puortėgrapėjė Puocātės Audruonės

Aplonkīk Žemaitėjuo

Pablūdėjėmā ont Džioga pėlėkalnė

Uduovīčė Arns ėš Telšiūn

Jaunīstė – kvailīstė. Doudīs puo vėsuokius mėškus ė kalnus so gėtaruoms ė nasuki sau galvuos diel ateitėis. Telšėškē tāp pat ėš tuo patė muolė driebtė.
Pri pat Telšiū ī tuoks Džioga pėlėkalnis. Apė anūn sklind daug vėsuokiū padavėmu. Pagal vėina, čė ī žemaičiu karžīgė kaps – mėlžėna, katros so pagalio lopa vuokīčius, tāp pat pastatė pėrmuosės truobas pri Mastė, kor vielesnēs laikās atsėrada patis Telšē. Valog ontra padavėma išeit tēp, ka tas kaps ī ne Džioga, vuo dėdėlē poikiuos anuo patiuos, katra mėrė diel vuokīčiū kalties. Žemė kapou sopėltė bova pajimta vėino muosto ėš vėitas, kor dabā tīvulioun Mastis (nu tuo ežera vards ė īr kėlės).
Ont tuo kalna dėdėlē tonkē liōbam atvažioutė so draugās jau būdamė paskotėnie vėdorėnės muokīklas klasie. Atsėdorsem tėn vėsā netėkietā patīms sau. Aiškē, ka sonkiausē ožtėmptė dvėračius ont tuo kalna (ons nie tuoks dėdėlis, ale kuoks statoms!). Tumet, sosėrinkėn vėsus pagalius, mūčėsamies kol ožkorsem gera laužioka.
Keistuo raudonuo švėisuo vėskas atruoda kėtāp – paslaptingā. Medē sava šakuom sokors mums dongo, katras atskėrs tėkrōjė pasaulė nu naujė, atsėradosė ont Džioga. Ė čė prasėdies mūsa paguonėškas erezėjės, kumet pajautam puo kalna givenontės dvasės. Pajautam anū vargus šėtamė materelistėnemė pasaulie. Vuo kumet par sava fantazėjė ėš miedžiu siluetu pradiesam matītė ė patės dvasės, jau liōb reikies ė daugiau sosėspaustė arčiau Gīniejės – pačiū ožkortuos ognėis. Ėš tuolėi toriejuom atruodītė tėkrā klaikē kėtuokiuos dūšės žmuonims: jouduo naktie ont pačiuos kalna vėršūnės spėgėn žėborielis so keistuoms žmuogīstuoms abelnā anūn, tāp pat sklind tīli gitaras mozėka, atšmėižta balsū.
Mums ėšuorinis pasaulis liōb atruodīs dā gražiau: nu kalna atsėver poikiausis vaizds, tuolomuo, vakarinie mėgluo dunksa mėšks, vuo vėrš anuo mienulis vėsamė gražomė. Tas bova vasara, ta žėimuos peizaža nopasakuotė nagalo, bet mėslėjo, ka ons nikėik neprastiesnės.
Ė jau bliestont laužou liōb pradiesem jodietė atgal, link nomūn.
Dā rēktom pamėnavuotė rituala bėngontės pasėbovėmou – vākščiuojėma par žarėjės. Eisem ne tėisē nomėi, vuo patrauksem i aplinkėnius mėškus, pasėšvėisdamė sėlpnuoms dėnamo varuomuoms lėmpuoms. Ož mūsa lėks Džioga tomsos kalns. Eisi ėr jausi, kap ons vės kvėit sogrīžtė. Bet tas – jau kėts pasakuojėms…

Mažeisėms žemaitokams

Draugės

Krīževičātē Laimā papasakuojė anuos močiutė Bielskienė Liudgarda ėš Pavondenės

Vėina karta bova dvė dėdlē geras draugės – Uona ė Katrė. Vėsor anuos liubau ēs karto: ė šuoks, ė dainiuos, ė darba dėrbs.
Somėslėjė anuos nuētė i gegožėnė ėr sosėtarė pas Uona unt vakara sosėtėktė. Atēn Katrelė vakarė, vo anuos draugė, kvalbouta sijuona apsėvėlkosi, prīšās veidruodi staipuos, sokiniejės ė kap pašaltgalvė šnekas so savėm: – Kažėn, kažėn, a tėkso vaikems? – vo pamačiosi Katrė, klaus anuos,- kažėn, Katrel, kāp aš atruodau?
Ta pagluostė sava marga jopa ė nosėjoukė: – No bėški pabėrie…Vo kap aš?
Uona sopīka baisiausē ė atšuovė: – Vo to – kap kumelės sobinė.
Katrė pažaliava, trėnkė doris ėr ėšliekė.
Unt pečiaus goliejė Uonės baba. Vėskon ana gėrdiejė, jūkies jūkies ė tap anūkē pasakė: – Vakuselē, vakuselē, a dėl tuo rēk bartėis? Je patėks zūbā, patėks ė rūbā.

Puortėgrapėjuo: Draugės…
Puortėgrapėjė Žėlinskė Gedėmina.

Leidėni parėngė Puocātė Audruonė, Mukienė Danutė 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.07 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija