Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 1

Kultūrinės erdvės įstatymas Saksonijos žemėje (Vokietija)

Seminaro „Regioninė kultūros politika”, vykusio Vilniuje 
2001 m. spalio 29-31 dienomis, pranešimas

Ulf Grossmann, Görlitzo miesto meras kultūros, jaunimo, švietimo, 
sporto ir socialinių reikalų klausimams

Įveikus Vokietijos padalinimą ir buvusiai Vokietijos Demokratinei Respublikai prisijungus prie Vokietijos Federacinės Respublikos, naujai įsteigtos Rytų Vokietijos miestų ir miestelių savivaldybės susidūrė su daugeliu problemų, kurias reikėjo spręsti. Iškilo aktualus klausimas, kaip finansuoti kultūros institucijas, kurios iki šiol buvo išlaikomos valstybės. Vokietijos susivienijimo sutarties, kuri reguliavo VDR prisijungimo prie Vokietijos Federacinės Respublikos sąlygas, 35-ame straipsnyje buvo nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kurie kultūros renginiai ir įstaigos bus finansuojami iš VFR valstybės lėšų, užtikrinant naujųjų federacinių žemių infrastruktūros kultūros srityje vystymą.
Vokietija yra federacinė valstybė. Už kultūros sritį atsakingos pačios federacinės žemės, kurių iš viso yra 16. Taip vadinamasis pereinamojo laikotarpio Rytų Vokietijos kultūros srities finansavimas tęsėsi iki 1994 metų. Taigi reikėjo rasti sprendimo būdus, kaip nuo 1995 metų pradžios užtikrinti kultūros srities Saksonijoje ir kitose naujosiose federacinėse žemėse finansavimą.
Saksonija garsėja savo kultūros institucijų gausa: lyginant su kitomis užsienio šalimis, čia yra tankiausias iš visuomeninių lėšų finansuojamas teatrų, orkestrų tinklas. 1992 metais Vokietijos vyriausybė įgaliojo ekspertų komisiją išanalizuoti Saksonijos teatrų ir orkestrų padėtį ir tinklą.
Turėjau galimybę dirbti vienoje patarėjų grupėje, kuri bendradarbiavo su ekspertų komisija. Dirbdamas minėtoje grupėje pasiūliau, kad reikėtų užtikrinti galimybę savivaldos organams sudaryti kultūrinio bendradarbiavimo sutartis, pagal kurias jie galėtų ir už miesto ar rajono ribos kooperuoti lėšas ir bendromis jėgomis finansuoti kultūros įstaigas. Tai buvo drąsus žingsnis, kuris iš pradžių nesukėlė ypatingo susižavėjimo, kadangi naujai susikūrusios savivaldos institucijos nenorėjo vėl būti apjungtos į didesnius tinklus. Tačiau ekspertų komisija priėmė šį pasiūlymą ir buvo nuspręsta Saksoniją padalinti į bendrų tradicijų, dialekto ar etnologiškai vientisas arba jau pagal valdymo vienetus susijusias kultūros erdves. Šios kultūros erdvės buvo įgaliotos per 10 metų užtikrinti regioninės reikšmės kultūros reikalų tvarkymą.
1993 m. gruodžio mėnesį po ilgų debatų tarp kultūros srities atstovų ir visas frakcijas atstovaujančių politikų Saksonijos landtagas (parlamentas) vienbalsiai priėmė Saksonijos kultūros erdvių įstatymą. 1995 m. sausio 1 d. jis įsigaliojo. Šio įstatymo galiojimo laikas numatytas iki 2004 metų pabaigos.

Svarbiausi kultūros erdvių įstatymo potvarkiai

1. Buvo suformuotos aštuonios kultūros erdvės Saksonijos provincijoje, atsakingos už regioninės reikšmės kultūros renginius ir institucijas. Be minėtų aštuonių kultūros erdvių, yra apibrėžtos trys kultūros erdvės didžiuosiuose Saksonijos miestuose: Chemnice, Leipcige ir Drezdene.
2. Visos Federacinės Respublikos mastu unikalus reiškinys yra tai, kad šiame įstatyme kultūros rėmimas yra savivaldos institucijų ir rajonų pareiga.
3. Saksonijos žemė pagal šį įstatymą turi savivaldos kultūros reikmėms kasmet skirti mažiausiai 150 milijonų Vokietijos markių.
4. Šių lėšų paskirstymas tarp vienuolikos kultūros erdvių vyksta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, mokesčių surinkimo indeksą, kultūros institucijų poreikius bei į renginių kiekį kiekvienoje kultūrinėje erdvėje, kurie finansuojami iš federacinių arba žemės lėšų. Saksonijos žemės lėšos skiriamos su sąlyga, kad kultūros erdvės kultūros rėmimui pačios skirs lėšų.
5. Žemės periferinėse kultūros erdvėse įsteigti atsakingi susivienijimai, kurie sukuria intraregioninę kultūros finansavimo sistemą. Kultūros erdvės institucijos turi skirti atitinkamą įnašą. Tokiu būdu ugdoma kultūros rėmimo atsakomybė kultūrinėje erdvėje, o taip pat skatinamas solidarumas tarp periferijos ir regionų centrų, kurie iki šiol vieni finansavo kultūros įstaigas. Toks naujo rajonų pobūdžio indėlis į kultūros finansavimą miestuose yra naujovė Vokietijoje. Toks regiono lėšų paskyrimo principas užtikrina, kad lėšos nebus skirtos grynai lokalios reikšmės kultūros infrastruktūrai.
6. Kultūros erdvių institucijos skatinamos kurti naujas struktūras, kurios piliečiams užtikrintų pakankamą kultūros pasiūlą, tačiau kartu išvengtų brangių besikartojančių ir neefektyvių renginių.
7. Kitas svarbus principas Saksonijos kultūrinės erdvės įstatyme yra tai, kad kultūros erdvės turi savivaldos suverenumą. Jos pačios sprendžia, kokias kultūros institucijas ir kokiomis sąlygomis reikia remti. Tuo tikslu kiekviena kultūros erdvė patvirtina rėmimo direktyvas.
8. Kultūros erdvės vadovaujasi kultūros patarėjų ir ekspertų grupių rekomendacijomis, kurios garantuoja platų demokratišką visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime. Saksonijoje visuomeniniais pagrindais kultūrinių erdvių darbo grupėse dirba apie 800 piliečių.
Taigi kultūros erdvių įstatymas yra dokumentas, užtikrinantis kultūros institucijų bei renginių atskirose kultūros erdvėse išsaugojimą, rėmimą, o taip pat atliekantis ypatingą vaidmenį Saksonijos regioninėje kultūros politikoje.

Kultūros erdvių valdymo organai

Saksonijos kultūros erdvių įstatymas valdymo organais paskiria kultūros konventą (suvažiavimą), kultūros konvento pirmininką ir tarybą. Balso teisę turintys konvento nariai yra apskričių viršininkai ir savivaldybių merai. Patarėjo teisėmis dalyvauja po du atstovus iš apskričių, miestų tarybų ir kultūros tarybos pirmininkas.
Kultūros konvento uždaviniai yra metinio lėšų poreikio nustatymas, finansiniai planai, rėmimo prioritetų sąrašo sudarymas, metinio įnašo į kultūros sritį nustatymas ir lėšų paskirstymas. Svarbus rėmimo instrumentas yra jau minėtas prioritetų sąrašas institucijų ir projektų finansavimui atskirose kultūros erdvėse. Kultūros konventas paprastai susirenka du arba tris kartus per metus. Neatidėliojamų klausimų sprendimui šaukiami atskiri posėdžiai.
Svarbu tai, kad apskričių viršininkai ir savivaldybių merai patys asmeniškai dalyvauja kultūros konvento darbe ir priima sprendimus. Tokiu būdu pavyksta į kultūros politikos klausimų sprendimą įtraukti atsakingus asmenis.
Kultūros konventas išrenka kultūros ekspertus į kultūros tarybą. Kultūros taryba siūlo klausimų sprendimo pasiūlymus ir konsultuoja kultūros konventą kultūros klausimais. Konventas neprivalo perimti tarybos pasiūlytų sprendimų. Tačiau konventas suinteresuotas priimant sprendimus atsižvelgti ir pasinaudoti ekspertų patirtimi ir žiniomis. Kultūros tarybos savo ruožtu gali atskirose kultūros srityse, kaip pvz. vaizduojamųjų ir scenos menų, sociokultūros ir kt., suburti ekspertų grupes ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti. Tokiu būdu į Saksonijos kultūros konventų sprendimų priėmimą įsijungia jau minėti apie 800 piliečių. Vienos kultūros erdvės konvento apskričių viršininkai ir savivaldybių merai iš savo gretų išsirenka pirmininką, kuris vadovauja konvento posėdžiams ir yra atsakingas už kultūros erdvės administravimą. Tuo tikslu kiekviena kultūros erdvė įsteigia kultūros sekretoriatą, kuris dažniausiai dirba savivaldos administracijoje ir tokiu būdu gali efektyviai veikti. Taip išvengiama naujų papildomų struktūrų kūrimo.

Kultūros erdvių finansavimas, tarpregioninis išlaidų, reikalingų kultūrai pasidalinimas ir įnašai kultūros sričiai

Pagal kultūros erdvių įstatymą kultūros erdvės iš Saksonijos žemės kasmet turi gauti mažiausiai 150 milijonų Vokietijos markių. Žodis „mažiausiai” turi išsakyti galimybę, kad bėgant laikui ši suma galėtų būti didesnė. Kol kas dėl finansinės Saksonijos padėties ši suma, deja, nepadidėjo. Netgi priešingai, dėl kainų kilimo ir infliacijos gaunama suma faktiškai sumažėjo, t.y., dabar už 150 mln. markių nebeįmanoma finansuoti to, kam šios sumos pakako 1995 metais. Deja, visi bandymai padidinti šią Saksonijos žemės finansinę paramą kultūrai buvo nevaisingi. Apskričių viršininkai ir nepriklausantys apskritims miestai turi sumokėti savo įnašą į kultūros erdvės kasą. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, mokesčių surenkamumo, poreikių kultūros erdvių kasos gali teikti paraiškas finansavimui iš 150 milijonų markių biudžeto.

Kultūros erdvių rėmimas intraregioninio kaštų pasidalinimo principu

Kultūros erdvės remia regioninės reikšmės kultūros įstaigas ir renginius. Institucijų ir atskirų projektų rėmimo apimtis priklauso nuo įvairių faktorių ir neturėtų viršyti 60 procentų. Tokiu būdu savivaldos organai ir pačios kultūros įstaigos įpareigotos sumokėti savo dalį. Kultūros įstaigos ir savivaldos, kuriai priklauso ši įstaiga, organai turi pasidalinti kaštus. Pavyzdžiui, jei miestas yra ir kultūros įstaigos steigėjas, jis turi perimti apie 40-50 procentų visų kaštų. Iš pradžių kultūros erdvės finansavimas būdavo skiriamas tik tokiu atveju, kai savivaldai ar įstaigai pritrūkdavo lėšų. Sutaupytos lėšos tuomet likdavo ne institucijos biudžete, bet jomis būdavo padengiamas trūkumas. Prieš kelis metus pereita prie fiksuotos paramos sumos. Ta suma nustatoma prieš prasidedant naujiems metams ir įrašoma į metinį biudžetą. Tokiu būdu papildomas pajamas kultūros įstaiga arba savivalda, kurioje yra ta įstaiga, gali panaudoti trūkumo padengimui ir tokiu būdu tiesiogiai tuo pasinaudoti.
Ką reiškia „regioninės reikšmės“ renginiai ir įstaigos?
Kultūros įstaigos ir renginiai tada laikomi „regioninės reikšmės“, kai jie turi ypatingą, istoriškai susiformavusią reikšmę regiono identitetui ir tradicijoms, yra svarbūs regiono gyventojams ir svečiams arba turi inovatyvų modelio pobūdį naujoms organizacijos formoms skatinti. Kas atskiru atveju yra „regioninės reikšmės“ nėra aprašyta kultūros erdvės modelyje. Kiekviena kultūrinė erdvė gali nuspręsti pati, kas yra „regioninės reikšmės“ ir kas turi būti finansuojama pagal rėmimo prioritetų direktyvas. Mano atstovaujamas kultūros konventas apsistojo ties šiais rėmimo prioritetais:
1. Regioninės kultūros tradicijų išsaugojimas ir vystymas;
2. Bendradarbiavimas peržengiant atskirų kultūros sričių sritis ir tinklų kūrimas, siekiant efektyvesnio darbo ir lėšų panaudojimo;
3. Naujų inovacinių pasiūlymų išbandymas ir projektų vykdymas;
4. Jaunosios menininkų kartos ugdymas;
5. Tarptautinių projektų rėmimas, skatinant atskirų Europos regionų bendradarbiavimą.
Atskirose kultūros srityse suformuluoti rėmimo prioritetai. Išskirtos šios kultūros sritys:
1. Kraštotyra;
2. Muzikos rėmimas;
3. Muziejai ir kolekcijos;
4. Vaizduojamieji menai;
5. Sociokultūra;
6. Scenos menai;
7. Bibliotekos;
8. Zoologijos sodai, istoriniai rūmų parkai, kraštovaizdžio parkai.
Pvz., bibliotekų sferoje numatyta, kad viešosios bibliotekos, kurios atitinka žemiau išvardintas sąlygas gali gauti iki 50 procentų kaštų padengimą:
1. Bibliotekoje turi dirbti etatiniai darbuotojai-specialistai;
2. Biblioteka turi dirbti lankytojams palankiu metu ir ne mažiau kaip 25 val. per savaitę;
3. Biblioteka negali kelti skaitymo mokesčių;
4. Biblioteka turi reguliariai papildyti knygų asortimentą pagal nustatytą 4,00 DM (2,00 Eurai) vienam gyventojui išlaidų naujų knygų įsigijimo sąlygą.
Kaip jau minėta, kultūros erdvės gali pačios priimti rėmimo prioritetus.
Tiek kultūros erdvių savivaldos suverenumas, tiek konstitucijoje įtvirtinta teisė į meno laisvę draudžia nurodyti direktyvas prioritetiniam kultūros institucijų ir renginių rėmimui. Ministerija savo ruožtu finansiškai remia ir skatina kultūros politikos požiūriu efektyvų struktūrų tobulinimą, institucijų jungimąsi ir tarpusavio bendradarbiavimą. Specialus struktūrinis fondas padeda įveikti tokių reformų sunkumus. Šio fondo lėšomis galėjo būti finansuojamas kultūros institucijų reorganizavimas, pvz. teatro darbuotojų kompensacijų išmokėjimai ir pan. Saksonijos kultūros erdvių struktūriniuose pokyčiuose pirmoje vietoje yra teatrai, orkestrai.
Daugiau negu 60 procentų mano atstovaujamos kultūros erdvės lėšų panaudojama teatrams ir orkestrams.
Nedidelėje erdvėje buvo trys įvairių pakraipų teatrai, du simfoniniai orkestrai ir profesionalus sorbų folkloro ansamblis, kuris taip pat turėjo orkestrą. Bendras finansavimas, o taip pat bendras sprendimų priėmimas kultūros erdvėje po ilgų debatų lėmė tai, kad du simfoniniai orkestrai susijungė į vieną, kuriuo mūsų kultūrinė erdvė labai didžiuojasi. Dėl teatrų buvo nuspręsta, kad ateityje turėsime vieną muzikinį ir vieną dramos teatrą, dirbančius UAB pagrindais. Panašiai struktūra keitėsi ir kitose Saksonijos kultūrinėse erdvėse. Tačiau šių pokyčių, be kultūros erdvių įstatymo, nebūtų buvę galima nei teisiškai, nei visų pirma psichologiškai pagrįsti.
Kaip žinia, viena opiausių problemų savivaldos srityje yra taip vadinama „bažnyčios bokšto politika”, t.y. kiekvienas meras norėtų, kad jo kaimo bažnyčios bokštas būtų aukščiausias ir toliausiai matomas. Dėl šios priežasties prireikė gana daug laiko kol atskirų kultūros įstaigų atstovai susėdo už apskrito stalo ir pradėjo svarstyti, kaip kultūros politikos požiūriu būtų geriausiai pasidalinti kaštus ir efektyviau dirbti. Tokiu būdu kultūros erdvės įstatymas paskatino naujų formų bendradarbiavimą.
Kadangi nuo 1998 metų pagal kultūros erdvės įstatymą gali būti finansuojamos ir inovacinės priemonės, pavyko kompiuterizuoti turimus duomenis ir apskaitą. Kultūros erdvėje esančios bibliotekos yra sujungtos elektroniniais tinklais. Tokiu būdu bibliotekos gali efektyviau ir kokybiškiau dirbti. Tai, žinoma, teigiamai įtakoja lankytojų skaičių. Kai kuriuose rajonuose kultūros erdvės finansavimo pagalba buvo nupirkti autobusai bibliotekoms ir pan.

Reziumė

Saksonijos kultūros erdvės įstatymas galėtų tapti pavyzdiniu kitoms Vokietijos federacinėms žemėms ar net kitoms Europos valstybėms. Tačiau šis įstatymas buvo parengtas pagal specifinius Saksonijos kultūros gyvenimo aspektus ir negali būti paprasčiausiai perimtas ir pritaikytas kitur. Bet kuriuo atveju pagrindinės šio įstatymo nuostatos gali būti perimtos į kitų žemių ar valstybių kultūros ir meno rėmimo teisines normas. Mano manymu, Saksonijos kultūros erdvės įstatymą sudaro keturios pagrindinės nuostatos:
1. Kultūros puoselėjimas yra apskričių ir savivaldos pareiga;
2. Kultūros erdvių administravimas turi dirbti kaip savivaldos organai;
3. Kultūros kaštai turi būti pasidalinti tarp apskrities, kultūros erdvių ir kultūros įstaigų;
4. Būtinas aktyvus piliečių dalyvavimas.
Vokietijoje yra ir kitų pavyzdžių, kaip gali vykti regioninis kultūros administravimas ir bendros atsakomybės už kultūros sferą skatinimas. Pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje įkurti vietiniai susivienijimai, vadinami kultūros sekretoriatais, kurie miestuose ir miesteliuose kartu organizuoja ir finansuoja regioninės reikšmės parodas ir festivalius. Šlezvigo-Holšteino žemėje šią užduotį atlieka Kultūros fondas. Tai, kad mūsų žemėje apskritys įtrauktos į kultūros įstaigų (kurios dažnai tiesiogiai nepavaldžios apskritims), kurios pvz. yra kaimyniniame mieste, dalinį finansavimą yra naujovė, kurios mums pavydi kitos federacinės žemės. Saksonijos kultūros erdvės įstatymas, žinoma, neišsprendžia visų su kultūros finansavimu susijusių sunkumų, tačiau jis yra puikus instrumentas Saksonijos kultūros ir meno raidai skatinti. Be to, yra daug kitų žemės rėmimo programų. Ypač svarbu tai, kad savivaldos organai aktyviai įsitraukia į kultūros finansavimą.
Pastaruoju metu aktyviai diskutuojama apie Saksonijos kultūros erdvės įstatymo galiojimo pratęsimą ir po 2004 metų. Kai kurie apskričių viršininkai iš dalies priešinasi tolimesniam šio įstatymo, kuris verčia juos skirti lėšas kultūros sričiai, galiojimui. Taip pat ir federacinės žemės kultūros ministerija mielai nebepratęstų šio įstatymo galiojimo, pagal kurį ji kasmet privalo kultūrai ir menui skirti 150 milijonų. Visai nesenai buvo paskelbtas Finansų ministerijos raštas, kuriuo stengiamasi nutraukti tolimesnį šio įstatymo galiojimą.
Saksonijoje mes dar turime ir kitą kultūros sferos autoritetą, kurį įgalino naujasis įstatymas. Saksonijos premjeras federacinės žemės Senate įkūrė komisiją, kurios darbe dalyvauja 24 garsūs meno, kultūros ir kultūros politikos atstovai bei konsultuoja žemės vyriausybę ir landtagą (parlamentą) kultūros klausimais. Turėjau garbės keletą metų būti šios komisijos vicepirmininku. Kultūros senatas, atsižvelgdamas į teigiamus kultūros erdvės įstatymo efektus, bando užtikrinti, kad šis įstatymas ir po 2004 metų toliau galios ir skatins Saksonijos kultūros raidą. Mes kultūros reikalams čia taip pat stengiamės iškovoti dar didesnį finansavimą, kurio skyrimą apibrėžia šis įstatymas.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija