KURORTO SKULPTŪROS
 
Danguolė želvytė

„Eglė žalčių karalienė”. Danutės Mukienės
nuotrauka. 2003 m.

Paminklas dr. Jonui Šliūpui prie įėjimo į
buvusią Šliūpų sodybą Palangoje. Danutės
Mukienės nuotrauka. 2003 m.

Atostogaudamas Palangoje, dažnas iš mūsų po keletą kartų aplanko čia veikiančius muziejus, pušynuose, parke daug valandų praleidžia, atmintinai įsimena, kokią muziką kurioje kavinėje groja, kur kokia poilsinė... Atrodo, kad jau viską žinome, tačiau... Pasižvalgykime po kurortą atidžiau ir gal naujų įspūdžių patirsime... Turistinių maršrutų kurorte daug. Šio tikslas – geriau susipažinti su Palangos skulptūromis.
 
Ankstesniais metais poilsiautojai Palangoje nepraleisdavo progos užsukti į šalia Vytauto gatvės įkurtą skulptūrų skverą. Po Atgimimo skulptūrų čia neliko. Keletą metų jos riogsojo suverstos toje pačioje Vytauto gatvėje įsikūrusios miesto komunalinio ūkio įmonės kieme.
Pastaraisiais metais skverelis prie Vytauto gatvės vėl atgimė. Šiandien čia eksponuojami iškilių Lietuvos skulptorių kūriniai. Poilsiautojai, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, mėgsta šią vietą. Dabartinės skulptūros gražiai įsikomponuoja į aplinką – net atrodo, kad kai kurios iš jų būtent šiai vietai sukurtos. Tuo pat metu, apžiūrint ekspoziciją, kyla mintis, kad skulptūros šiame skverelyje galėtų būti ir keičiamos. Taip profesionaliems Lietuvos skulptoriams susidarytų galimybė kurorto gyventojams ir svečiams pristatyti naujausius darbus, parodyti, kokios šios meno srities vystymosi tendencijos šiandien.
Minėtame skvere prie kiekvienos skulptūros lentelė su skulptoriaus pavarde, kūrinio pavadinimu. Tačiau skulptūras „įkurdinant“ kitose kurorto vietose, ne visada atsižvelgiama į menininko, sukūrusio ją, autorines teises ir į gyventojų teisę žinoti, kas tai per kūrinys, jo autorius. Graži išimtis – J. Basanavičiaus gatvėje, prie kavinės „Aitvarai“, stovinti skulptūra „Vėjas“. Be didelio vargo gali čia ant skulptūros postamento įskaityti, kad skulptūra sukurta 1978 m., jos autorius – Aloyzas Toleikis. Granite iškaltas ir skulptūros pavadinimas.
Ne taip seniai buvusius itin modernius ir poilsiautojų „atakuotus“ objektus – „Jūratės“ ir „Lino“ plaukymo baseinus – paskutiniais metais savo architektūra, tiek ir viduje teikiamomis paslaugomis kurorte aplenkė daugelis kitų poilsiui skirtų statinių. O štai tokio didumo skulptūra, kokia 1990 metais buvo pastatyta prie „Jūratės“ baseino pastato pietrytinės pusės, vargu ar kokia nors kita poilsinė gali iki šiol pasigirti. Tai „Baltija“ – granite iškalta jaunos merginos figūra (skulptorius A. Dimžlys, architektas J. Lapinas, išpildytojas D. Variakojis).
Keletas gana išraiškingų ir maloniai nuteikiančių skulptūrų stovi ir prie kitų „Jūratės“ sanatorijos pastatų.
Atskiro dėmesio Palangoje nusipelno fontanų skulptūros. Kaip ir reikia tikėtis, čia nerasime nuorodų nei apie jų autorius, nei apie sukūrimo metus, nėra ir skulptūrų pavadinimų, nors keletas iš minėtų skulptūrų tikrai meniškos, matosi, kad jų autoriai – profesionalūs menininkai.
Pati žinomiausia fontano skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (skulptorė Nijolė Gaigalaitė, 1959 m.) įkurdinta J. Basanavičiaus gatvės gale, prie pėsčiųjų tilto į jūrą.
Viena iš senesnių, tačiau savo žavesio neprarandančių fontano skulptūrų (gracingai gulinti mergina) – prie „Alkos“ poilsio namų.
Turi kuo pasididžiuoti ir S. Daukanto gatvėje veikiantys poilsio namai „Pilkasis garnys“ – yra čia fontanas, yra ir meniška fontano skulptūra.
Kęstučio gatvėje, prie namo Nr. 2, kuris priklauso Panevėžio AB „Stiklas“ – vėl fontanas, kuriame gražiai išsitiesęs guli gražuolis driežas.
Vaikštant Vytauto gatve (atkarpoje tarp Palangos botanikos parko ir miesto centro) rytinėje pusėje akį patraukia keletas ankstesniais ir paskutiniais metais pastatytų skulptūrų. Įdomios jos, meniškos, tačiau nuorodų, iš kurių paaiškėtų, kas tai per meno kūriniai, kada jie sukurti, kas jų autoriai, čia taip pat nerasi. Tokia ir XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Palangos kultūros ir visuomenės veikėjui, vienam iš pirmojo lietuviško spektaklio Keturakio „Amerika pirtyje“ (suvaidintas Palangoje 1899 m.) iniciatoriui, lietuviškos spaudos platinimo organizatoriui daktarui Liudui Vaineikiui skirta skulptūra (skulptorius Jonas Jankus) minėtoje gatvėje. Įdomi, tačiau taip pat anonimiška prie M. Mažvydo bibliotekos filialo stovinti skulptūra, skirta pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis subombarduotai Palangos pionierių stovyklai. Be abejo, labai norėdamas, pavartęs leidinius, šios skulptūros autorę, kaip ir duomenis apie kitas šiandien Palangoje stovinčias anonimines skulptūras, jų pavadinimus, sukūrimo metus, autorius gali išsiaiškinti. Minėta skulptūra prie M. Mažvydo bibliotekos filialo – „Pionierė“. Ji sukurta 1980 m., autorė Albina Vertulienė.
Prie įėjimų į kavinukes stovinčios skulptūros dažniausiai modernios, tačiau... Skulptūros stovi, o kas jų autorius, kada jos sukurtos, kokie jų pavadinimai, nenurodyta.
Gal ir neverta nurodyti, kas, pavyzdžiui, juodo granito luite iškalė didžiulį fotoaparatą, stovintį prie Fotocentro (Jūratės ir Vytauto gatvių sankryža), tačiau jei tokia informacija čia būtų, ji tikrai niekam nepakenktų, be to, ir kūrinio autorius liktų pamalonintas, ir miesto gyventojų bei svečių smalsumas būtų patenkintas.
Prieš keletą metų kurortą papuošė ir skoningai baro „Anakonda“ namo fasade įkomponuota didinga, baro pavadinimą gana atitinkanti skulptūra. Tačiau ir čia istorija ta pati – bent jau eidamas pro barą niekur negali pamatyti, kas šio kūrinio autorius, kada jis sukurtas, kaip vadinasi.
2002 m. kurortą papuošė iškilaus lietuvių skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus biustas (Vytauto-J. Basanavičiaus gatvių sankryža).
Dukart Palangos burmistru buvusio dr. Jono Šliūpo sodyboje (prie Vytauto gatvės) 2003 m. pastatytas paminklas dr. Jonui Šliūpui (autoriai – žinomi lietuvių menininkai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius).
Nemažai skulptūrų puošia Palangos botanikos parką [(išsamiau apie jas skaitykite publikacijoje „Parko skulptūros, kitos lankytinos vietos“ (p. 12-13)]. Svarbiausia parke – Roberto Antinio vyresniojo gražuolė „Eglė žalčių karalienė“, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės skulptūra „Birutė“, lurdo ansamblis, kurio nišoje stovi Švč. Mergelės Marijos skulptūra. 2004 m. ant Palangos lurdo akmenų atsirado dar viena skulptūra, vaizduojanti besimeldžiančią moterį. Daug kam net ir iš pačių palangiškių tai buvo didžiulė staigmena – jokioje mūsų dienas pasiekusioje ikonografijoje čia nei tokios, nei į ją panašios skulptūros nesurasi. Ar ši skulptūra čia prigis, ar sutiks paminklosaugininkai, kad ji čia stovėtų, matyt, atsakys laikas.
Didžiausia parke – 1994 m. atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra (pagal išlikusias nuotraukas ir kelias skulptūros detales ją atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis). Beje, šios skulptūros autorius iki šiol nežinomas, todėl daugelyje leidinių pasitaikanti nuoroda, kad tai buvęs iškilaus skulptoriaus Torvaldseno kūrinys, šiuo metu turimomis žiniomis, nėra teisinga – tą parodė ir pačių palangiškių atlikti nuoseklūs tyrimai. Iš senosios skulptūros yra išlikusios kelios nuolaužėlės ir postamentas, kuris buvo atkastas įrenginėjant vietą naujajai skulptūrai. Palangos botanikos parko direktoriaus Antano Sebecko rūpesčiu minėtas senasis postamentas nebuvo sunaikintas. Jis nuvežtas prie parko teritorijoje esančio Žemaičių kalnelio ir pastatytas jo pietrytinėje pusėje.
Nedaug kas iš poilsiautojų žino ir todėl gana retai aplanko dailininko Stepono Šarapovo ir architekto Algio Knyvos 1981 m. sukurtą skulptūrą „Šaulys“. Stovi ji parko šiaurės rytuose, ant kalnelio. Anksčiau šioje vietoje būta senkapių, vėliau – senosios Palangos žydų kapinių. Paminklas įamžina jų atminimą.
Įamžinant fašistinės okupacijos metais nužudytų žydų atminimą, pietvakarinėje parko dalyje, netoli kopų esančio Skautų slėnio, pastatytas kitas paminklas. Jis stovi Antrojo pasaulinio karo žydų žudynių vietoje.
Viena iš vertingiausių skulptūrų, esančių Palangos kurorte, stovi Palangos botanikos parko rozariume. Tai Huberto Louis-Noelio 1913 m. sukurta balto granito skulptūra „Vandens nešėja“.
Ilgiau pavaikščioję po kurortą, pamatysime ir daugiau įdomių skulptūrų. Konkreti informacija apie jas ir kitas įdomesnes vietas, esančias simbolinėje Lietuvos vasaros sostinėje – publikacijoje „Kiti lankytini objektai Palangoje ir Šventojoje“ (p. 47).

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija