Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

RUDELIS VAIDS: ŽEMAITĖŠKĖ EILIERŠTĒ

Tīloma
 
Ėštėista ronka vėrp,
akis veiz i praeinontius.
Aš ėiškau
akim, kor žīd dongus…
Žėnau –
raso tuokės, raukšlies paskėndosės,
ė nosėpėrkso dongaus spindoli
Už cėnta.
 
Ėš dolkiu
 
Kažkas konsekrava laika i dolkės…
… Vo anuo tėik daug tuo paliepie,
Ka brėndi ligo par akmėnis smulkius
Atradėmu lėipsnuo žīdietė…
 
Vo laps geltuons kap medė,
Vo trapos kap Švėnčiausis…
Vo šėrdės gierė žuodius, degė,
Senuovės kvapo džiaugies…
 
Pageltuonavė tėi gīvenėmā švėntūju,
Valončiaus ronko ožrašītė
Ė lapė geltuonamė matītė.
 
Lėkėmā tū, katrėi ožbūrė
Ė šėndėin pažėnėma aistra degtė
Ė tik geltuonamė poslapie ožgestė.
 
Atgėmėms
 
Saulės pliūpsnis
ėš sotrūniejosės vielevas
omžiu lėntīnuo – lig oužoula šaknis
I pėlka spalė vakara!…
To gali ė tēp…
Vo aš galio kėtēp…
Nadouk, nadouk
ni vėina spindolė pralēstė
tarp pėrštu… To, katros
sava maluonės spindolius
pakavuojē tarp oužoula šaknum.
 
Nelaisvie
 
Kap ėšsakītė savi tau –
Lig rūka debesie paskėndosē fiejē…
… Tēp aš tavi prīš akis matau,
Tik jausmū i žuodius sorinktė naspiejo.
 
Ka laika bangas vėrš dėinuos vės rėtās,
Kuožna nobluošk moni i pakrontė.
Palaiminta ta valonda, tėi metā,
Ka sožėbiejē To. Ė mona ronkas
– – – – –
Jau dėinū daug i tavi tėisas.
Kāp išsakītė savi Tau?
Ka žuodē jausmū neiškeisto
Ė Tavi lig pro rūka tamatau.
Apreiškėms
 
Prarasta laika ronkuo
naktės ėšsėsklaida
sava joudas garbanas…
Veizo
i bekraštė tomsa.
Ė vies mon atneš apreiškėma –
prarasta laika ronkas par sėlpnas
naktėis garbanuom sošokoutė…
 
Diekavuonė
 
Mūsa žemės kraus
mūsa gysluoms tek…
Ka gīvenėms sožeid,
ėš žaizduos spindulioun
smūtkieliu švėisa.
 
Ė tuo švėisuo
klaupous aš, žemė…
 
Saulė
 
Dā saulė savi duovėnuo
Akims, ėštruoškosiuoms skaistoma…
Aš Tava – To sostuok
Tarp spinduliū gražoma…
To mona – Tau sakīso
Tarp žvaigždium ė tarp saulės.
Ė Tava varda irašīso,
I šėrdi, katra daužuos.
Lig spindolīs tarp debesum –
Sopliešīso aš pėlka rūka…
Te tava akis Saulė būn,
Tešėlda mona lūpas.
 
Atsėsveikėnont
 
Aš ėšvažiouso
tou tėlto
tarp laika i Tava ašaras.
Aš palėkso
šalta gīvenėma lapa,
katram mon grīžtont
pražīs dvė omžėnā jaunas
šėrdis!
* * *
Vo geroms kap saulė,
Vo saulė kap geroms…
Aš gero
kuožna spindoli…
Vo degėn,
vo palaima,
vo truokšto…

 

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija