"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2

Karlis Giets

Eilieraštē

I žemė lēdas Pasėklīdė paukštē, Vuo žemės pakraštie - Ėr aš, ė to Līdiesiau žvaizdės I praskelta dongo, Rokousas so momis Plaštakės margas. Ėr aš, ė to - viel Kėldamo i žīdra dongo.   *** Nu nemėgas Kuožna nakti - ėšbrinks, ėšplauks Rogē? Kuožna nakti sapnūs kartuoso Tava varda Stuovieso pakraštie, Katruo nepasėik sapnā. Ligo bepruotis kelso Ronkas i dongo Kažkor tuolėi tuolėi Lig dongaus ognės.   *** Je grajėj mozėka, Atēn hauosos, Pardavės sapnams sava nemėga. Gėrdo - tīlē tīlē Ēn mėrtės par laika Ė nikumet nikumet Sapnā nasėbėng priš aušra, Nes net ėr nemėigtont Anėi raša vės naujė daina. Tēp tīlē tik pėlkas plaštakės skraida Nu nemėgas Pabieg ėr rītmetīs, ėr naktės Nu nemėgas sunkiausis Praslinks laiks Žėnau aš gerā… Alos - Patis geriausė Nu nemėgas Dėivalė doutė vaistā   *** Trūkst monėi vakarū, Kāp trūkst monėi tavės - patem savės, Kāp trūkst ėr dėinū, ka vėskas diel tavės, Kāp trūkst monėi uora, mėiga ėr mintiū. Kuožna vakara kažėn diel kuo prėsėgero, Prėtrūkst monėi žuodiu ėr sakėniū, Ka ėiškau aš tavės ėr narondo, Pratrūkės pīktis nobluošk monėm atgal. - Nieka mon neožtenk, - sakau dongou. - Meilės pritrūkā, - Dievs monėi saka. Trūkst monėi meilės - nepažīsto aš anuos, Trūkst monėi vėskuo, Kou matau sava akimis. Trūkst monėi tava menėniu končiū, Trūkst monėi vėskuo,

Kuo, pats aš nesopronto, Rēk monėi so tavėm kažkāp nomėrtė Je neožtenk tavėi - Būso priversts atgimtė.   *** Tou vakara ejau par baisē Liūdna miesta - nabova ani gertė, ani rūkītė Kišenies toštiuos neradau aš ani grašė. Užēso pas tavėm Rast’ė rītuo, vo a rast’ė puorīt. Šiou vakara aš parskaitīso Baisē liūdna kninga, Nabūs anuo ni žemės, ni dongaus. Siedieso sava nesekmės, tėisas pardavės, Rast’ė būso oždarīts i bangū šešis. Aš gero senē jau atšalosė erbeta, Tik šėrdės Lenina kraujoun, Nes pėili sovariau I šaldītova krašta. Aš mėslėjo, ka ons ont Revoliucėjės tories sopīktė.   *** Aš keistus balsus gėrdo kuožna vakara Vuo anėi garsesnė ož rėksmus Vākū dar negėmosiu Ėr atēn Kunčins so pakarto kningo Kap krīžio neš ons anou priš monėm Skaitau aš švėntus lapus anuo Bėblėjės Vuo gėrta smarvė sokas puo sapnus Aš Ožopie Žvierīnė pragarė Rast’ė so Trixsė, rast’ karė atsėboso Aš sapnė nekėnto puoezėjės vėsā Pasmaugtom monėm tėi noskorė angelā Atneškėt mon Mairuoni Paprašau ėr Potėna padiekėt artiau Vartau aš lapus - knėso Gruša dramas, Mėckevīčė jau parpratau ėr kvit anam sakau. So Saluomiejė dar pasiedau paopie Kuol torau Potėna ėr galiau parūkītė Nemiegsto piningū ėr anū nasklaidau Aš prėsėgierės Puoška paskaitau. Namiegsto aš konkursu Tamstuoms komisėjē sakau Ė diel tuo trumpa laiška tou rašau. So Daukonto pasėrokounau. Klaus: - Erlicka miegsti? - Miegsto, - atsakau. So puono Strazdelio aplonkuov mėškus „Pleibuojo” vartuov, vuo pasėtaika, ka ėr „Barus“ Valončiou sosėtėkės pasakau: - Aš abstinėnts, nes ėš istuoriku. - Matau... „Būtuovės sliepėnē“ īr monėi dėdlē prė šėrdėis Aš Bumbla so Gudavīčė žėnau Aš siedo sens ėr žėls kap pošės Žemaitē vuobolus palėka patvuorie.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002 Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt