Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

Kunigaikščių Oginskių išpuoselėtame Rietave
 
Jurgis Želvys
 
Rietavo savivaldybė įkurta 1999 m. gruodžio mėn. 21 d. Lietuvoje priėmus Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (VIII-1493), kurį įgyvendinant suformuotos kelios naujos savivaldybės, anksčiau priklausiusios atskiriems rajonams. Patys rietaviškiai linkę sakyti, kad jų savivaldybė veiklą pradėjo 2000 m. kovo 19-ąją, įvykusių rinkimų į savivaldybę dieną.
Dabar savivaldybė užima 586 km2 teritoriją, kurioje gyvena apie 10 600 žmonių. Beveik pusė jų (apie 4480) yra susitelkę dar XIX a. kunigaikščių Oginskių išgarsintame Rietavo mieste.
Pradėdami formuoti savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigų tinklą, rietaviškiai pasiūlė reformuoti Žemaičių dailės muziejų, t. y. vietoje anksčiau Rietave veikusio Žemaičių dailės muziejaus padalinio įkurti savarankišką, Rietavo savivaldybei priklausantį Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejų. Jis savo veiklą turėjo vystyti Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiame 1990 m. pradėtame atstatyti XIX a. vidurio Rietavo kunigaikščių Oginskių dvaro architektūrinio ansamblio pastate, kuriame 1874–1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848–1909) muzikos mokykla. Beje, šiame pastate iki to laiko veikė ir Žemaičių dailės muziejaus padalinys. Savarankiškas Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus įsteigtas ir veikia nuo 1995 m. Muziejaus pastatas atstatyti užbaigtas 1999 m.
Muziejaus bučiulių būrys Rietave didžiulis. Dvaro ansamblio sutvarkymo, puoselėjimo idėja dar Lietuvos atgimimo laikais subūrusi didelį skaičių žmonių, ir toliau turi didžiulę trauką – entuziastų, norinčių puoselėti Lietuvos dvarų kultūros paveldą, geriau pažinti savo krašto istoriją šiame krašte nemažėja. Jų ir visų kitų rietaviškių rūpesčiu dar 1990 m. buvo sudaryta ir pradėta įgyvendinti Rietavo dvaro ansamblio restauravimo programa. Ji gana sėkmingai realizuojama. Tuo suinteresuoti savivaldybės vadovai, muziejaus darbuotojai. Muziejaus pastate buriasi Oginskių kultūros paveldo globos draugija, čia glaudžiasi ir savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, savo veiklą plėtoja Kamerinio teatro klubas.
Kuriamos muziejaus istorijos ekspozicijos pagrindinę dalį sudaro dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos „Kunigaikščiai Oginskiai Rietave“, „Kunigaikščių Oginskių genealogijos studija“, „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kunigaikščių Oginskių portretai, nuotraukos ir dokumentai, liudijantys šio dvaro ir jo šeimininkų kunigaikščių Oginskių išskirtinę vietą Lietuvos kultūros ir istorijos raidoje.
Pagrindinė muziejaus misija – išsaugoti kunigaikščių Oginskių kultūros paveldą Rietave ir tęsti ansamblio restauravimo programą, regeneruoti kunigaikščių Oginskių kultūrines tradicijas ir puoselėti Rietavo krašto istorinę atmintį.
Šiam muziejui pastaraisiais metais tiesiogiai pavesta rūpintis ir didžiuliu kunigaikščių Oginskiu parku, kuris gražiai įsikomponuoja į viso miestelio teritoriją. Parko tvarkymo talkos jau tapo gražia Rietavo miestelio tradicija. Čia šiandien jau sunkiai rasi žmogų, kuris vienaip ar kitaip nebūtų prisidėjęs prie kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblio puoselėjimo.
Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus buvo vienas iš iniciatorių įsteigiant Vakarų Lietuvos dvarų asociaciją. Pirmuoju šios asociacijos pirmininku buvo išrinktas muziejaus direktorius Vitas Rutkauskas. Talkinant dideliam muziejaus ir viso Rietavo globėjui Alfredui Jomantui, pastaraisiais metais čia pradėtos rengti mokslinės konferencijos, kuriose analizuojama užsienio šalių ir Lietuvos patirtis istorinių parkų puoselėjimo srityje. Viena iš tokių konferencijų tema „Parkų ir sodų kelias: istorinių želdynų apsauga, gaivinimas ir kultūrinis turizmas“ Rietave įvyko 2004 m. Jos metu (2004 m. biželio 3 d.) pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Joje rašoma:
 
„Šį susitarimą pasirašiusios šalys: Švietimo ir mokslo ministerija, atstovaujama ministro Algirdo Monkevičiaus, Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie LR kultūros ministerijos, atstovaujamas direktorės Dianos Varnaitės, Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio ministerijos, atstovaujamas direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, Klaipėdos universitetas, atstovaujamas rektoriaus Vlado Žulkaus, Žemaitijos kolegija, atstovaujama direktoriaus Jono Eugenijaus Bačinsko, Kelmės rajono savivaldybė, atstovaujama mero Kosto Arvasevičiaus, Kretingos rajono savivaldybė, atstovaujama mero Valerijono Kubiliaus, Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama vicemero Viktoro Bugnevičiaus, Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama mero Prano Žeimio, Plungės rajono savivaldybė, atstovaujama mero Algirdo Pečiulio, Rietavo savivaldybė, atstovaujama mero Antano Černeckio, Skuodo rajono savivaldybė, atstovaujama mero Liudviko Žukausko, Šilalės rajono savivaldybė, atstovaujama vicemero Raimundo Vaitiekaus, Šilutės rajono savivaldybė, atstovaujama mero Arvydo Jako, Tauragės rajono savivaldybė, atstovaujama vicemero Arūno Gendroliaus, Telšių rajono savivaldybė, atstovaujama mero Vytauto Urbanavičiaus,
Pripažindamos potencialią istorinių parkų ir naujų, harmoningai besiformuojančių kultūrinio kraštovaizdžio židinių reikšmę turizmo plėtros perspektyvai ir kitų nūdienos kulturinių, socialinių, ekonominių problemų sprendimui;
Suprasdamos, kad Vakarų Lietuvos kraštovaizdis yra neatsiejama Europos kultūros paveldo sudedamoji dalis, dėl kurio apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos;
Konstatuodamos kultūrinės pažangos židinių, parkų ir sodų partnerystės reikšmę Vakarų Lietuvos regiono kultūriniam, socialiniam, ekonominiam vystymuisi įvairiais XIX a. periodais ir siekdamos šiuos ryšius efektyviai išvystyti naujomis sąlygomis;
Vadovaudamosi Europos kraštovaizdžio konvencijos, priimtos 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje, Italijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621), Dvarų paveldo išsaugojimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos ir dvarų paveldo išsaugojimo įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740), Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1637 „Dėl nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5481), kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, taip pat atsižvelgdamos į Lietuvos kraštovaizdžio parkų ir sodų situacijos įvertinimo misiją, kurią atliko Europos kultūros kelių institutas, Europos sodų ir kraštovaizdžio kultūros centras bei Lietuvos kultūros vertybių apsaugos departamentas,
 
NUSPRENDŽIA BENDRADARBIAUTI:
1. Išsaugant ir atgaivinant istorinius parkus, puoselėjant šiuolaikinius kultūrinio kraštovaizdžio židinius, atliekant su tuo susijusius mokslinius tyrimus; 2. Rengiant ir įgyvendinant regioninius nacionalinius ir tarptautinius parkų atgaivinimo ir turizmo vystymo projektus; 3. Ruošiant ir įdarbinant parkų ir želdynų specialistus; 4. Organizuojant kultūros paveldo išsaugojimo, parkų atgaivinimo ir šiuolaikinių želdynų formavimo specialistų dalykinį bendradarbiavimą; 5. Siekiant parkų ir kultūrinio kraštovaizdžio respublikinės dienos įteisinimo. (…) Vykdant konkrečius darbus, remiantis šiuo susitarimu, sudaromos konkrečios sutartys.
 
Kita graži rietaviškių muziejininkų iniciatyva – kiek įmanoma daugiau surinkti informacijos apie Rietavo kunigaikščius Oginskius, išsamiau ištyrinėti jų vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Bendradarbiaujant su Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“ 2005 m. pradžioje pradėtas tyrinėti Oginskių rašytinis palikimas, saugomas Lietuvos bibliotekose ir archyvuose. Pastaruoju laiku dėmesys sukoncentruotas į iškilų Lietuvos politiką, diplomatą, kompozitorių Mykolą Kleopą Oginskį, kurio 240-ąsias gimimo metines pažymime 2005-aisiais. Šiemet Rietave įvyks mokslinė konferencija, skirta šiai sukakčiai. Jai rengiasi tiek iškilūs mokslininkai, tiek ir pradedantieji. Muziejaus direktoriaus V. Rutkausko dukra Giedrė Rutkauskaitė – Vilniaus universiteto II kurso studentė, pasirinkusi kultūros istorijos specialybę. Vienas iš pirmųjų jos didesnių tyrimų kaip tik skirtas Mykolui Kleopui Oginskiui ir jo mėginimams atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija