- Rietavo parkas - vienas
didingiausių kultūros istorijos kompleksų
Lietuvoje. Jį sudaro ne vien dekoratyvūs želdiniai,
bet ir žemės paviršiaus formų (geoplastikos),
vandenų sistemos, pastatų, įvairios augalijos
vienovė. Visa tai sieja erdvės ir laiko ryšiai,
kurie atspindi istorizmo pėdsakus.
- Garsusis mišraus
stiliaus Rietavo parkas įkurtas 1848-1855 m., o
1904-1905 m. jo teritorijoje iškasti tvenkiniai.
Kunigaikštis Irenėjus Oginskis Rietave įkūnijo
dvarų parkų grožio supratimą, kurį jam
jaunystėje suformavo Zaliesės dvaro, kuriame gyveno,
ypatingo grožio aplinka ir vėlesnės (1826-1830
metų) jo kelionės po Europą.
- Rietavo dvaro sodyboje
parkas atliko svarbų kompozicinį vaidmenį. Kuriant
parką daug kuo prisidėjo architektai Kristupas
Ferdinandas Gypeldas, Fridrichas Brounas iš
Saksonijos ir vengras Augustas Ulrichas. Parkas
užėmė 60 ha plotą, jį supo 2 metrų aukščio
tvora.
- Dvarui būdingi ir
geometriniai (kompozicijos ašys, alėjos, aikštės,
gėlynai, skulptūros, sodas, Oginskių kapinaitės su
koplytėle-mauzoliejumi), ir gamtos vaizdiškieji
elementai didelėje parko gilumos erdvėje: sudėtinga
vandenų sistema, į kurią įeina ir Jūros kilpa,
senvagių juosiama sala, žaismingųjų kontūrų ir
medyno akmenų želdiniai, juos supančios pievos.
- Palyginti lėkštam
paviršiui raiškumo teikia ir keli supilti apžvalgos
ir poilsio kalneliai, iš kurių didžiausias yra už
Jūros upės - senieji rietaviškiai jį net
piliakalniu vadino. Kitas vadinamas Kartuvių kalneliu
- pasakojama, kad caro žandarai ant šio kalnelio
korė sukilėlius.
- Salose supilti dar du
kauburiai - čia kunigaikščių Oginskių laikais
iškilmingomis progomis grodavo dvaro orkestras.
- Parko tvenkinius nuo
seno mėgdavo gulbės, o parko želdynuose
slapstydavosi fazanai.
- Egzotiniai medžiai ir
krūmai kuriant parką buvo atgabenti iš Tilžės,
Karaliaučiaus, Berlyno, Hamburgo.
- Anksčiau ypač
plačiai garsėjo Rietavo žiemos sodas. Kauno
botanikos sodo įkūrėjo prof. K. Regelio duomenimis,
vien įvairių palmių čia augo apie 300, o kur dar
kamelijos, fikusai, araukarijos, orchidėjos,
paparčiai ir daugybė kitų atogrąžų ir
subtropinių augalų. Prof. K. Regelio rūpesčiu
dalis augalų iš nykstančios Rietavo oranžerijos
apie 1923-1935 m. buvo pervežta į Kauno botanikos
sodą ir Kauno Metropolio restoraną. Likusieji
išgrobstyti arba žuvo.
- XIX a. Rietavo dvaro
parkas buvo pats didžiausias peizažinis parkas
Lietuvoje. Jis įkurtas natūraliame specialiai
išretintame miške. Nuo rūmų link bažnyčios vedė
liepomis apsodintas kelias. Pačiame parke vyravo
vietinės medžių rūšys, o alėjose ir eilėse augo
eglės, liepos, uosiai. Sunku dabar pasakyti, kiek
kuriant parką buvo pasodinta egzotinių medžių ir
krūmų. Mūsų dienų sulaukė europiniai
maumedžiai, didžialapės liepos, paprastieji
kaštanai, svyruokliniai uosiai, visame parke gausu
šermukšnialapės lanksvūnės bei gluosnialapės
lanksvos sąžalynų. Kartu su vėliau pasodintais
augalais (tai balkaninė ir sibirinė pušys, pilkieji
riešutmedžiai, raudonieji ąžuolai, įvairūs
krūmai) parke auga 27 introducentų rūšys ir
formos.
- Pagrindinis rūmų
pastatas šių dienų nesulaukė. Iki šiol parką
puošia tik šalia rūmų buvusi kolonada.
Išlikusiuose dvaro pastatuose šiandien įsikūrusi
Rietavo ligoninė, katalikiška mokykla, o buvusioje
muzikos mokykloje - Oginskių kultūros istorijos
muziejus.
- Dvaro laikus mena ir
šalia kelio stovinti restauruota Oginskių
koplytėlė. Parkas neišsaugojo buvusio vientisumo ir
grožio. Ilgus metus didesnioji jo dalis, kurią
drąsiai galima pavadinti miško parku, buvo apleista
ir netvarkoma. Todėl šiandien sunku pasakyti, kokie
čia anksčiau buvo architektūriniai sprendimai,
kokios erdvės. Nepaisant to, parką galima ir reikia
rekonstruoti. Tas palaipsniui čia ir daroma. Per
paskutinį šimtmetį parke buvo pastatyta daug žemos
architektūrinės vertės pastatų. Dėl to centrinės
parko dalies rekonstrukcija šiandien jau
nebeįmanoma.
- Parko teritorijoje, už
koplytėlės, yra įsikūrusi Žemaitijos kolegija su
mokomaisiais ir gyvenamaisiais korpusais. Ši parko
dalis gana gražiai apželdinta ir rūpestingai
tvarkoma. Joje yra apie 40 introdukuotų medžių ir
krūmų rūšių ir formų. Greta Žemaitijos
kolegijos korpusų sukurtas nedidelis parkelis
pavyzdingai tvarkomas ir prižiūrimas. Gražus
akcentas šioje dalyje yra išlikę iki šių dienų
seni europiniai maumedžiai.
- Rietavo parkas
tvarkomas pagal 1981 m. Paminklų konservavimo
instituto parengtą projektą. 1985 m. parkas
priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.
- Iš vietinių medžių
parke auga: paprastasis klevas, mažalapė liepa,
paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, kalninė
guoba, paprastoji eglė, juodalksnis, paprastasis
skroblas, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis,
blindė, drebulė.
- 2000 m. birželio 1 d.
Rietavo savivaldybės taryba parko priežiūros ir
tvarkymo darbus pavedė Oginskių kultūros istorijos
muziejui.
