Rietavo kultūros namai: pagrindiniai meno kolektyvai
 
Rietavo kultūros namai įsteigti 1949 metais. Jie veikia 1874-1880 m. iškilusiame pastate. Čia dvi salės: koncertinė (243 vietų) ir kamerinė (100 vietų). Iš viso kultūros namuose dirba 9 kūrybiniai darbuotojai. Du iš jų turi aukštąjį išsilavinimą.
Kultūros namai didžiausią dėmesį skiria kultūros paveldo ir etnokultūros puoselėjimui, profesionalaus meno propagavimui, turiningam gyventojų poilsio, pramoginių renginių organizavimui, mėgėjų klubų bei meno saviveiklos kolektyvų veiklai.
Rietavo kultūros namai organizuoja įvairias šio krašto žmonių pamėgtas šventes, vakarones, koncertus, valstybinių švenčių, reikšmingų ir atmintinų datų minėjimus, masinius renginius, dalyvauja tarprajoniniuose ir respublikiniuose kultūriniuose renginiuose, aktyviai bendradarbiauja su kitais kultūros namais, mokyklomis, bibliotekomis.

PAGRINDINIAI MENO KOLEKTYVAI
 
Rietavo kultūros namų choras
 
Choras nuo savo įsikūrimo (1950 m.) – visų respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Pirmasis kolektyvo vadovas buvo maestro Liudas Gedgaudas. Nuo 1960-ųjų metų chorui vadovauja Onutė Juknaitė-Strazdienė.
1975-aisiais metais respublikiniame chorų konkurse Vilniuje rietaviškiai iškovojo garbingą ketvirtąją, 1976-aisiais „Subatos vakarėlio“ konkurse Gargžduose – pirmąją vietą. 1977-aisiais konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“ (vyko Skuode) Rietavo choras savo kategorijoje pripažintas geriausiu, na o respublikiniame chorų konkurse Kėdainiuose rietaviškiai vėl buvo ketvirti. Sėkmingi kolektyvui buvo ir 1982-ieji – respublikiniame chorų konkurse Kelmėje pelnyta trečioji vieta.
Choras nemažai koncertuoja, ypač Lietuvoje, dainuota ir kaimyninėje Latvijoje.
Kurį laiką chorui yra vadovavusi Roma Vogulytė-Grikšienė ir Antanas Alseika. Po to dirigento lazdelę vėl perėmė Onutė Starzdienė.
2002-ųjų balandyje choras dalyvavo Klaipėdos regiono chorų konkurse ir savo kategorijoje iškovojo pirmojo laipsnio diplomą. Tarp Respublikos regionų chorų pripažinta trečioji vieta.
Rietavo kultūros namų mišrus choras nuo 1950-ųjų metų dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse Vilniuje. Atsakingai pasirengta ir 2003-ųjų metų Pasaulio lietuvių dainų šventei. Tuo pat metu dainininkai ruošėsi ir Telšių apskrities dainų šventei bei Rietavo 750-ies metų jubiliejaus renginiams.
 
Vokaliniai vyrų ir moterų ansambliai
 
Vadovė Onutė Strazdienė. Kolektyvai – daugkartiniai „Sidabrinių balsų“, „Šilų aidų“ dalyviai ir diplomantai.
 
Rietavo liaudies teatras
 
Rietavo scenoje jau yra vaidinę daugiau negu pusantro šimto teatro aktorių. Dirbti kolektyvas pradėjo 1956 m., kai į Rietavo kultūros namus atėjo režisierius Steponas Eigirdas. Pirmoji dramos būrelio suvaidinta pjesė buvo Audronašos „Nelaukta viešnia“, pirmasis stambus veikalas – P. Vaičiūno „Patriotai“.
Kolektyvo dvidešimtmečio proga pastatytas J. Baltušio „Gieda gaideliai“.
1976 m. vasario 20 d. Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 29 Rietavo dramos kolektyvui suteiktas liaudies teatro vardas.
Pirmasis jau liaudies teatro pastatymas – Jono Mackonio „Ledi Makbet iš Akmenės“.
Kolektyvui vadovauja režisierius S. Eigirdas.
Rietavo teatras yra „Žemaičio“ prizo laimėtojas, „Kauno rampos“, „Atspindžių“, kitų teatrinių respublikinių bei regioninių švenčių dalyvis.
Šalia suaugusiųjų trupės dirba ir vaikų dramos studija, kuriai vadovauja Zita Narmontienė. Ji prieš devynerius metus inicijavo gražią „Teatro dienų Rietave“ šventę, kuri tapo tradicine ir labai mėgiama Rietave.
 
Vaikų ir merginų liaudies šokių kolektyvas
 
Daugkartinis įvairių jaunimo liaudies šokių konkursų laureatas. 1977 m. respublikiniame konkurse „Pora už poros“ užėmė pirmąją vietą. Choreografijos kolektyvai Rietavo kultūros namuose mėgiami nuo seno. Jaunimo šokių kolektyvas (vadovas Petras Šliažas) pirmąjį kartą dainų šventėje Vilniuje šoko 1955-aisiais.
Puikiai su choreografijos kolektyvais Rietave dirbo Janina Drevinskienė, Danutė Pilibienė. Šiuo metu su šokį mylinčiais Rietavo jaunuoliais ir merginomis gražiai dirba Aldona Mickuvienė.
 
Vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas
 
Vadovė Rima Pleškienė. Kolektyvas susibūrė 1994-ųjų rudenį. 1997-aisiais tautinių šokių festivalyje „Pora už poros“ (vyko Kretingoje) kolektyvas savo zonoje pripažintas geriausiu.
1998-aisiais šokta Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, 2000-ųjų balandyje vėl pirmoji vieta pelnyta Kretingoje vykusioje šventėje „Pora už poros“.
2003 m. atsakingai parengta Pasaulio lietuvių dainų šventės programa – šokėjai vėl atstovaus savo miesto visuomenę Vilniuje.
2002 m. R. Pleškienė Rietave subūrė ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvą.
 
Liaudiškos muzikos kapela bei folkloro ansamblis
 
Vadovas D. Bielkauskas Kapela ir ansamblis veikia nuo 2001 m.
2001-ųjų vasario mėn. kultūros namuose meno vadovu pradėjus dirbti jaunam talentingam muzikantui Donatui Bielkauskui apie jį ėmė burtis mieste gyvenantys liaudiškos muzikos gerbėjai, mokantys groti muzikos instrumentais. Taip buvo suburta kaimiškos muzikos kapela. Ji dabar jau groja ne tik Rietavo šventėse, bet ir aplinkiniuose rajonuose. Muzikantai yra linksminę Jurbarko, Vilniaus, Utenos, kai kurių mažesnių miestelių gyventojus. Kapela 2003 m. tinkamai pasirengė ir Pasaulio lietuvių dainų šventei.
Vos metai kaip Rietave veikia folkloro kolektyvas (vadovas D. Bielkauskas), tačiau ir jo nariai jau turi kuo pradžiuginti žiūrovus, tradicinės liaudiškos muzikos gerbėjus.

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija