- Dabartinė Rietavo
mūrinė bažnyčia kunigaikščių Oginskių laikais
pradėta statyti po to, kai buvo perstatyta Rietavo
dvaro sodyba ir pertvarkyta miestelio centrinė dalis.
Bažnyčios projektas parengtas kur kas anksčiau. Dar
1846 metais kunigaikštis Irenėjus Oginskis kreipėsi
į Telšių vyskupą prašydamas išrūpinti leidimą
bažnyčios statybai. Bažnyčios projekto autorius buvo
Gonsavskis (Gąsowski), projektas parengtas Romoje.
- 1850 m. sudarytas
bažnyčios statybos komitetas (pirmininkas Irenėjus
Oginskis). 1853 m. birželio 9 d. vyskupas Motiejus
Valančius pašventino kertinį Rietavo bažnyčios
akmenį ties Didžiuoju altoriumi. Na o 1874 m. naujoji
Rietavo dvibokštė neoromaninio stiliaus bažnyčia
buvo užbaigta ir tapo tikra rietaviškių baltąja
gulbė - ji puošia Rietavo miestą ir yra jo
pagrindinis dvasinės traukos centras.
- Pastarąjį dešimtmetį
Rietavo bažnyčioje dažnai skamba muzika ir eilės.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, užsimezgė gražus
bažnyčios ir miesto kultūros įstaigų
bendradarbiavimas. Jis ypač sustiprėjo 1991 metais, į
Rietavą atvykus dirbti klebonui Česlovui Degučiui ir
kunigui Rimvydui Adomavičiui. Tais metais pradėta
organizuoti ir bendrus šventinius renginius.
- 1992 m. pažymint
Lietuvos elektrifikacijos 100 metų jubiliejų, Rietavo
bažnyčioje koncertavo Kauno kamerinis orkestras
(vadovas G. Dalinkevičius) ir Kauno merginų kamerinis
choras (vadovas V. Masevičius).
- Bažnyčioje daug
gražių renginių organizavo sakralinės muzikos klubas
Ad Lucem (vadovas vargonininkas Juozas Barsteiga).
- Bendromis kultūros
darbuotojų ir klebono Č. Degučio pastangomis Rietavo
žmonės bažnyčioje jau klausėsi solistų Sigutės
Trimakaitės, Juditos Leitaitės, Aušros Liutkutės,
Joanos Gedmintaitės, Danielio Sadausko, Vladimiro
Prudnikovo. Čia yra skambėjusios ir aktorės Reginos
Paliukaitytės bei Rietavo skaitovų deklamuojamos
eilės.
- Bažnyčioje yra
muzikavęs prof. Pranas Narušis, fleitistė Aušra
Kuraitė, šviesios atminties smuiko virtuozas Raimundas
Katilius. Dažnas bažnyčios svečias yra Kauno
valstybinis choras, taip pat ir choras Vilnius.
Yra koncertavęs ir Plungės kultūros namų kamerinis
choras bei vilniečių choras Dobilas, Kauno
styginis kvartetas Acollada, Plungės kultūros
namų instrumentinės muzikos ansamblis Namų muzika.
Bažnyčioje grojo vokiečių jaunimo kamerinis
orkestras bei Plungės pučiamųjų orkestras. Rietavo
gyventojai ir jų svečiai bažnyčioje jau turėjo
galimybę pasiklausyti S. Sondeckio ir J. Domarko
vadovaujamų simfoninių orkestrų, Čiurlionio
kvarteto, Kauno kamerinio orkestro Rietavo kultūros
namų, Rietavo bažnyčios chorų, Rietavo meno mokyklos
pučiamųjų instrumentų orkestro atliekamų muzikos
kūrinių.
- Kasmet lapkričio
mėnesį bažnyčioje organizuojamos tradicinės
sakralinės muzikos šventės, skirtos šv. Cecilijos
dienai.
- Gražus miestelio
visuomenės ir bažnyčios kultūrinis bendradarbiavimas
tęsiasi ir po to, kai Rietave pradėjo dirbti klebonas
Egidijus Jurgelevičius.
- Rietavo žmonės
džiaugiasi tuo ir tiki, kad baltoji gulbė
ateityje visada žmones trauks ir kaip dvasinis, ir kaip
kultūrinis centras.
- 2004-ieji - Rietavo
bažnyčiai jubiliejiniai metai. Ta proga visuomenė
turėtų sulaukti gražių kultūrinių renginių ciklo,
skirto bažnyčios 130-osioms metinėms pažymėti.
