Romualda Durkienė: „Rietavo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia – miesto dvasinis ir  
kultūrinis centras“
 
Dabartinė Rietavo mūrinė bažnyčia kunigaikščių Oginskių laikais pradėta statyti po to, kai buvo perstatyta Rietavo dvaro sodyba ir pertvarkyta miestelio centrinė dalis. Bažnyčios projektas parengtas kur kas anksčiau. Dar 1846 metais kunigaikštis Irenėjus Oginskis kreipėsi į Telšių vyskupą prašydamas išrūpinti leidimą bažnyčios statybai. Bažnyčios projekto autorius buvo Gonsavskis (Gąsowski), projektas parengtas Romoje.
1850 m. sudarytas bažnyčios statybos komitetas (pirmininkas Irenėjus Oginskis). 1853 m. birželio 9 d. vyskupas Motiejus Valančius pašventino kertinį Rietavo bažnyčios akmenį ties Didžiuoju altoriumi. Na o 1874 m. naujoji Rietavo dvibokštė neoromaninio stiliaus bažnyčia buvo užbaigta ir tapo tikra rietaviškių „baltąja gulbė“ – ji puošia Rietavo miestą ir yra jo pagrindinis dvasinės traukos centras.
Pastarąjį dešimtmetį Rietavo bažnyčioje dažnai skamba muzika ir eilės. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, užsimezgė gražus bažnyčios ir miesto kultūros įstaigų bendradarbiavimas. Jis ypač sustiprėjo 1991 metais, į Rietavą atvykus dirbti klebonui Česlovui Degučiui ir kunigui Rimvydui Adomavičiui. Tais metais pradėta organizuoti ir bendrus šventinius renginius.
1992 m. pažymint Lietuvos elektrifikacijos 100 metų jubiliejų, Rietavo bažnyčioje koncertavo Kauno kamerinis orkestras (vadovas G. Dalinkevičius) ir Kauno merginų kamerinis choras (vadovas V. Masevičius).
Bažnyčioje daug gražių renginių organizavo sakralinės muzikos klubas „Ad Lucem“ (vadovas vargonininkas Juozas Barsteiga).
Bendromis kultūros darbuotojų ir klebono Č. Degučio pastangomis Rietavo žmonės bažnyčioje jau klausėsi solistų Sigutės Trimakaitės, Juditos Leitaitės, Aušros Liutkutės, Joanos Gedmintaitės, Danielio Sadausko, Vladimiro Prudnikovo. Čia yra skambėjusios ir aktorės Reginos Paliukaitytės bei Rietavo skaitovų deklamuojamos eilės.
Bažnyčioje yra muzikavęs prof. Pranas Narušis, fleitistė Aušra Kuraitė, šviesios atminties smuiko virtuozas Raimundas Katilius. Dažnas bažnyčios svečias yra Kauno valstybinis choras, taip pat ir choras „Vilnius“. Yra koncertavęs ir Plungės kultūros namų kamerinis choras bei vilniečių choras „Dobilas“, Kauno styginis kvartetas „Acollada“, Plungės kultūros namų instrumentinės muzikos ansamblis „Namų muzika“. Bažnyčioje grojo vokiečių jaunimo kamerinis orkestras bei Plungės pučiamųjų orkestras. Rietavo gyventojai ir jų svečiai bažnyčioje jau turėjo galimybę pasiklausyti S. Sondeckio ir J. Domarko vadovaujamų simfoninių orkestrų, Čiurlionio kvarteto, Kauno kamerinio orkestro Rietavo kultūros namų, Rietavo bažnyčios chorų, Rietavo meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro atliekamų muzikos kūrinių.
Kasmet lapkričio mėnesį bažnyčioje organizuojamos tradicinės sakralinės muzikos šventės, skirtos šv. Cecilijos dienai.
Gražus miestelio visuomenės ir bažnyčios kultūrinis bendradarbiavimas tęsiasi ir po to, kai Rietave pradėjo dirbti klebonas Egidijus Jurgelevičius.
Rietavo žmonės džiaugiasi tuo ir tiki, kad „baltoji gulbė“ ateityje visada žmones trauks ir kaip dvasinis, ir kaip kultūrinis centras.
2004-ieji – Rietavo bažnyčiai jubiliejiniai metai. Ta proga visuomenė turėtų sulaukti gražių kultūrinių renginių ciklo, skirto bažnyčios 130-osioms metinėms pažymėti.

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija