Į pradžią

ŽEMAITIU ŽEMĖ. 2001 m. Nr. 4

Regėjuonā Lietovuo. Kuokė Tamstas nuomuonė?

Danutė Mukienė

2001 m. pradiuo bovosės Lietovuos Vīriausībės energingā pradietė darbā ruošont naujuos Lietovuos administracėnės reformas pruojektus paskotėnēs mienesēs prigesa. Kap onkstiau, tēp ė šėndėin Lietovuo torem 10 apskrėtū, katrū rėbas naatėtink istuorėškā sosėformavusiu Lietovuos etnuografėniu regėjuonu rėbū. Klaipiedas apskrėtie, katra priklausa Mažājē Lietovā, kap kuoks puosūnis glaudas Skouda rajuons. Daugībė omžiu Žemaitėjė garsėnės Rasėiniu miests, katros ėlga laika īr bovės ėr simbuolėnė Žemaitėjės suostėnė (če, gražiausiuo miesta aikštie, ėšdėdos stuov V. Grība sokorts „Žemaitis”), šėndėin īr atsėdūrės Kauna apskrėtėis terėtuorėjuo. Je pasėžvalgīsem puo vėsa Lietova, tuokiū naatėtėkėmu atrasem ėr daugiau.
Euruopas valstībės, sosėjungosės i Euruopas Sājunga, soprasdamas, ka gluobalizacėjė reikalaun aukū, ė je nasogebiesem naujuovėškā, pruotingā tvarkītėis, galem pakėrstė šaka, ont katruos patis siedam – sava valstībiu identiteta, pradiejė stėprintė sava regėjuonus (periferėjuo esontius administracėnius-terėtuorėnius vėinetus). Sodarītas tū regėjuonu ėlgalaikės ekuonuomikas, turizma, kultūras plietruos pruogramas, anuos nuoseklē igīvendėnamas. Tam skėrams dėdliausis Euruopas Sājungas diemesīs ėr ni kėik ne mažesnė piningā
Kuožna Euruopas valstībė, sprēsdama regėjuonu išvīstīma ėr plietruos rēkalus, kor arba jau īr sokūrusi sava muodelius. Lietova, pėrmāsēs atkortuos naprėklausuomībės metās, miegindama apeitė daug tou laiko bovusiu aštriū puolitėniu pruoblemu, sosėjusiu so tautėniems mažomuoms, dėrbtėnā sokūrė 10 apskrėtiū. Par tou laika tuo apskrėtiū sistemuo sosėformava galinga, keliuolėkas tūkstontiu valdininku armėjė. Tou tarpo īstatīmā, katrėi regulioun apskrėtiū veikla, praktikuo tonkē nepasėteisėn. Kap administracėnės reformas pradiuo, tēp ė dabar mūsa valstībie daugelis apskrėtis prijem kap svetėmkūnius. Tēp ka šėndėin so tuom apskrėtim valstībė īr geruokā iklimpusi. Anū valdīmou išleidamė milijuonā, vuo nauduos ėš tuo mažne nikuokiuos.
Stuojont i Euruopas Sājunga Lietovā reikietom būtė tuo sritie geruokā pasėtvarkiosē: regėjuonams (Lietovuos sālīguoms – apskrėtims) torietom būtė perdouta daug funkcėju, katras lig šiuol vīkdė ministerėjės). Lietova torietom pereitė pri trėpakuopė valdīma: ministerėjė-apskrėtės-rajuons.
Kāp tou padarītė?
Euruopas Sājungas valstībiu atstuovā
maluonē sotink atvažioutė pas mumis ėr pasėdalintė sava sokaupta patėrtim. Vėins ėš tuokiū seminaru, skėrtū regėjuonu kultūras darbuotuojems, spalė 29-31 dėinuoms ivīka Vėlniou (organizava Giotės instituts ėr Atvėruos Lietovuos fonds). Aple 40 žmuoniū dvė dėinas aiškėnuos užsienė šaliū (daugiausē Vuokītėjės ėr Prancūzėjės) patirti tuo sritie ėr, pasėdalėnė i darba gropės, diskutava aktoaliuoms Lietovuos regėjuonu kultūras temuoms, rėngė pasiūlīmus Lietovuos valdiuos institucėjuoms diel tuolesnės Lietovuos regėjuonėnės kultūras plietruos puolitikas. Tū pasiūlīmu pakets īteikts Lietovuos vaduovams. Tarp anū īr ėr tuoks, kad artėmiauso laiko bet kuokio atvejo (ėšlėktom 10 apskrėtiū ar anū būtom 5, 6 a 7) rēk pakoregoutė apskrėtiū rėbas, ka apskrėtės vienīto tik vėinam istuorėškā sosėformavosem etnuografėnem regėjuonou priklausontius rajuonus.
Tik tumet galem tikietėis, kad apskrėtis, katruoms torietom būtė patėkieta rūpintėis ėr kultūras rēkalās sava terėtuorėjuo, būs suinteresoutas tuo regėjuona identėškas kultūras plietra. Vėinuodā tas svarbo ėr regėjuonu ekuonuomikā, suocelėnems rēkalams, ekuoluogėjē – kuožnos regėjuons tor sava specifika ėr i anou šeimininkaujint rēk atsėžvelgtė.
Kultūras žmuonis, kāp paruodė miniets semėnars, šiou puožiūrio īr vėiningė – ni vėns dalīvis tuokē nuostatā naprieštarava.
Kāp jau esam na vėina karta rašė, Žemaitiu kultūras bėndruomenė, katrā priklausa aktīvē dėrbontės kultūras organizacėjės, pasėsaka ož tou, ka apskrėtis būtom stombėnamas, kuožna apimtom vėina kori nuors istuorėškā sosėformavusi etnuografėni regėjuona, anū cėntrā būtom simbuolėnės tū etnuografėniu regėjuonu suostėnės. Vėlnios so sava apīlinkiems šiou atvejo torietom sodarītė atskėra apskrėti, vuo kėtėms dėdlėisėms miestams (Kaunou, Klaipiedā, Šiaulems, Paneviežiou) naujuojie administracėnie reformuo reikietom soteiktė atskėra statusa.
Daugiau diskusėju mūsa vėsuomenie ėškėlst pradiejos kalba aple Lietovuos etnuografėniu regėjuonu rėbas. Je anas kėik drousiau galiejuom briežtė XIX omžiaus pabaiguo a XX omžiaus pradiuo, šėndėin, ka par paskotėnius 8-9 dešimtmetius mūsa valstībie ivīka stėpri etnuografėniu regėjuonu parėbė rajuonu kalbuos, tradicėnės kultūras niveliacėjė ėr ana tuoliau namažėn tėmpu, tas rėbas nostatītė teisingā īr dėdėlē sunkē.
Tēp ka šėndėin, kol valdiuos žmuonis vės svarsta, kou če tuoliau darītė so tās mūsa regėjuonās (apskrėtimis) – kėik anū palėktė, kāp pavadintė, kuokės funkcėjės anuoms priskėrtė, pamieginkem mes patis atsakītė sau i klausėma, kor prasėded ėr bėngas ta Žemaitėjė (i anou šiou atvejo kultūrėnės autonuomėjės teisiems ieitom ėr Mažuoji Lietova), Aukštaitėjė, Sūdova, Dzūkėjė. Žemaitėjė so Mažoujė Lietova īr „sovėnčiavuota” diel tuo, kad bet kuokio atvejo, je būtom stombėnamas apskritis, atskėruos apskrėtėis, katra apimtom tik Mažoujė Lietova, negalietom sodarītė, nes ana ožem par maža terėtuorėjė.
Spausdėnam kelis žemielapius, katrūs Lietovuos etnuografėniu regėjuonu rėbas īr nobraižītas skėrtingā. Pridedam ėr muokslėninku sodarīta lietoviu tarmiū ėr etnuografėniu sritiū žemielapius. Paanalizoukėt, pasvarstīkėt ėr... parašīkėt, kor kuokės rėbas Tamstas išvestomėt, kou aple planoujema naujė Lietovuos administracėnė soskirstīma reforma mėslėjėt.

Laukam laiškū!


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija