Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

AKTOALĖJĖ: Lietovuos apskritiū reforma. 
Kuokė etnograpėniu regėjuonu ateitės?

Mukienė Danutė

 Žemaitiu kultūras vėsuomenės gīvenėmė šiū metu pėrms posmetis išskėrtinis Žemaitiu kultūras draugėjės puolitinio aktīvomo. Lig pat šiuol draugėjė kuožna karta, radusi pruoga, liuob pažīmietė, ka ana īr tik kultūras organizacėjė ėr i puolitika nesikėš. Bet… Kultūras puolitika tēp pat īr puolitika ė onkstiau a vieliau sava princėpėnės nuostatas diel tuo, kas vīkst Lietovuo, rēk išdiestītė kuožnam. Tad šēs metās, sožėnuojos, ka Lietovuos Vīriausībė pradiejė ruoštė nauji Lietovuos administracėnė soskėrstīma istatīma pruojekta ėr ka pėrmūs anuo variantūs vėsā nier atsėžvelgama i istuorėškā sosėformavusius Lietovuos etnuograpėnius regėjuonus, Žemaitiu kultūras draugėjė paruošė Kreipėmuos i Lietovuos Prezidėnta, Seima pirmininka ėr Vīriausībės vaduova, sosėtėka so anās, īteikė Kreipėmuos ėr pāiškėna sava princėpėnės nuostatas šēs klausėmās. Tas darbs davė pėrmus rezoltatus: Žemaitiu kultūras draugėjės atstuova bova pakvėistė i pruojekta rėngėma grupė, Prezidėnts metėnie kalbuo, ožsėmėnės aple galėmus planoujemas naujuos Lietovuos administracėnė soskirstīma reformas varijantus, rada rēkala pažīmietė, ka so žemaitēs i kara veltėis nerēk. Sopratuom tou dalėnā kap ožsliepta jumuora, nes kara kėrvė, bent jau Žemaitiūs, nieks kol kas nesėruošė kastė, bet tėi žuodē karto bova ėr savuotėšks tuo žemaitiu kultūras žmuoniū išrīškiejosė puolitėnė aktīvoma ivertėnėms, atsakīms i anū paruošta Kreipėmuos.

Lietovuo prasėdiejos diskusėjē diel minietas reformas, sosėvienėjė ėr dėdėlė dalės Seima nariū žemaitiu. Do kartus Seime vīka Žemaitiu kultūras organizacėju atstuovu ėr Seima Žemaitiu parlamėntėnės grupės nariū pasėtarėms. Vėns tuoks puosiedis bova ėšpliestinis – anamė dalīvava ėr vėsū kėtū Lietovuos etnuograpėniu regėjuonu atstuova, aktīvė Lietovuos Etnėnės kultūras draugėjės, Etnėnės kultūras gluobuos tarybas narē. Tūs puosiediūs vėiningā bova pritarta idiejē, ka je būtom prieita pri jau minieta naujuojė Lietovuos administracėnė soskirstīma istatīma prijiemėma, apskritims (anuos galietom torietė žiemiu, sritiū, regėjuonu pavadėnėmus) reikietom palėktė nu sena Lietovuo vėsėms žėnuomus tū etnuograpėniu regėjuonu pavadėnėmus – Žemaitėjė, Sovalkėjė, Dzūkėjė (Dainava), Aukštaitėjė. Tū regėjuonu cėntrā tor būtė simbuolėnės, vėsū pripažintas tū regėjuonu suostėnės. Regėjuonu rėbas tor būtė nostatuomas atsėšvelgont i istuorėnės regėjuonu rėbas (kalbuos faktuorios če torietom būtė ne pagrindinis).

Šiuos vasaras pradiuo Vīriausībiu vaduovā pasėkeitė. I valdė atejė suoceldemuokratā, kāp ruoda anū rinkėmėnė pruograma, administracėnē reformā Lietovuo artėmiausiu laiko daug diemesė gal ėr neskėrtė (anėi ruošas partvarkītė dabartėnės apskritis), bet tuos partėjės vaduovā šėndėin jau žėna princėpėnė žemaitiu puozicėjė tou klausėmo. Žėna ėr tou fakta, ka dėdėsnė dalės vėsuomenės palaika žemaitiu nuora, ka Lietovuo regėjuonā būtom sodaruomė ne dėrbtėnā, vuo juridėškā, pagal pasaulie sokaupta praktika ėr tēp būtom iteisints istuorėškā sosėformavusiu regėjuonu administracinis savarankėškoms. Tas torietom prisėdietė pri vėsuos Lietovuos ekuonuomėnė, kultūrėnė išvīstīma. Ta puozicėjė bova aiški ėr par televizėjė, vīkstont laidā „Korida” (lėipas 6 d.).

Žemaitē sava tvėrta nosėstatīma tou klausėmo pasakė ėr lėipas 13 dėina Telšiūs, kor Žemaitiu kultūras draugėjė organizava tradicėnė Žemaitiu vėinībės dėina. Žemaitiu susirinkėmė, katramė dalīvava Žemaitiu kultūras draugėjės skīriu, žemaitėšku rajuonu atstuovā, bova priimta rezuoliucėjė, katruo tuos patės princėpėnės nuostatas Lietovuos administracėnė soskirstīma klausėmās kap ėr jau minietamė Žemaitiu kultūras draugėjės Kreipėmuos (skaitīkėt „Žemaitiu žemie” 2001 m. Nr. 1).

Žemaitiu ėr kėtū Lietovuos etnuograpėniu regėjuonu kultūras žmuoniū puozicėjė administracėnė Lietovuos soskirstīma klausėmās Lietovuos valdē, katra atsakinga už tinkama pasėruošėma stuojėmou i Euruopas Sājunga, torietom būtė gers kelruodis pradedont so Euruopa derintė vėina ėš sodietingiausiu Lietovā – regėjuonu – skīrio. Kāp būs, paruodīs netuolėma ateitės, vuo tas, kas jau vīka ėr kas vīkst, ruoda, ka Žemaitiu kultūras žmuonės kou tuoliau, tou aktīviau dalīvaus Lietovuos puolitėnemė gīvenėmė. Priežastės ta, ka par 10 Lietovuos neprėklausuomībės metu Žemaitiu kultūras bėndrėjė soprata, ka tik tumet Lietovuos etnuograpėniu regėjuonu kultūras rēkalā nebūs puosūnė vėituo, kumet par rinkėmus balsousem tik už tas partėjės ėr asmenībės, koriū rinkiminies pruogramuos īr skīrē aple regėjuonu kultūrini, ekuonuomėni vīstīma, Lietovuos kap savėtas kultūras valstībės stėprėnėma. Lig šiuol tuo nebova, tad vėsa tou laika netoriejuom so kou tās klausėmās rimtā kalbietėis ėr Seime, Vīriausībie, Prezidėntūruo.

Tēp ka je ė sostuos Lietovuo pradiets pasėruošėms naujē Lietovuos administracėnē reformā, žemaitē noleistė ronku nesėruoš. Prīš šešis šimtus metu anėi Lietova gīnė nu krīžiuotiu, šėndėin – nu patiū lietoviu trumparegėškoma, pasėruošėma vėskou, kou savėta par tūkstontmetius ėšsauguojė mūsa tieva, ėššvaistītė diel trumpalaikiu tėkslū.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija