Į pradžią

ŽEMAITIU ŽEMĖ. 2001 m. Nr. 4

Žemaitijos rašytojai, literatūrologai, vertėjai, knygų leidėjai 2001 m. „Žemaičių žemės” antrame numeryje paskelbto sąrašo papildymas ir patikslinimas

2001 m. Žemaičių kultūros draugijos Informacinio kultūros centro iniciatyva pradėti publikuoti iškiliausių Žemaitijos kultūros ir meno žmonių sąrašai – pirmas bandymas susisteminti informaciją apie visų Žemaitijos rajonų iškiliausius žmones, daugiausiai nuveikusius literatūros, dailės, teatro, kino, architektūros, foto meno, etnologijos srityse. Rengdami tekstus nekėlėme sau uždavinio informaciją apie iškilius žemaičius ar Žemaitijoje gyvenusius, kūrusius menininkus pateikti pagal griežtai reglamentuotą tvarką – skelbėme tą informaciją, kurią ŽKD IKC turėjo ir kuri, sudarytojų nuomone, gali būti įdomi žurnalo skaitytojams. Dėl to kartais apie plačiai žinomą asmenybę būdavo išspausdinamos tik kelios eilutės, o apie žmones, kurie dėl įvairiausių aplinkybių yra nepelnytai primiršti, paskelbdavome ir kur kas daugiau žinių.
Sąvado sudarytojai pateikia informaciją, kurią kiekvienas turi galimybę papildyti – dabar, po savaitės, mėnesio, metų. Džiaugsimės, jei šiais sąrašais naudositės savo darbe, jei atsiras jų papildymai rajonų spaudoje, jei atsiųsite savo pastabas mums. Bus džiugu, jei mūsų paskelbta informacija jus paskatins parašyti straipsnį, imtis kultūros tiriamojo darbo.
Iškiliausių žemaičių sąrašai skelbiami ne tik „Žemaičių žemėje”, bet ir skaitmeninėje svetainėje „Žemaitija” http://samogitia.mch.mii.lt Internete.
Dėkojame visiems žurnalo skaitytojams, Žemaitijos rajonų savivaldybių bibliotekų darbuotojams, padėjusiems parengti papildymus. Laukiame naujos informacijos.

Danutė Mukienė

Akmenės rajonas

Vincas Augustinavičius. Australijos lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas. Gimė 1920 m. birželio 21 d. Dusų kaime, Papilės seniūnijoje (Akmenės r.).

Vytautas Almanis. Miškininkas, literatas. Gimė 1936 m. rugpjūčio 8 d. Viešučių kaime (Akmenės r.). Išleido 5 knygas.

Vladislovas Blinstrubas. Poetas. Gimė 1939 m. spalio 25 d. Telšiuose. Išleido eil. rinkinius (1990,1991,1992 (2 kn.)1993, 1995, 1996, 2000), filosofinių maksimų rinkinį (1997).

Aleksandras Burba. Kunigas, rašytojas, publicistas. Gimė 1854 m. Kruopių valsčiuje (Akmenės r.). Mirė 1898 m. Plimute ( JAV ).

Vladas Dargis. Nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos žurnalistas. Gimė 1926 m. liepos 2 d. Akmenės rajono Pakempinių kaime.

Rima Jakutytė. Žurnalistė. Gimė 1950 m. birželio 18 d. Akmenės r. Kruopių kaime.

Jonas Januitis. Žurnalistas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas, kultūros veikėjas. Gimė 1925 m. lapkričio 24 d. Akmenės r. Kivylių kaime.

Kalikstas Kasakauskas. Bažnytinių ir pasaulietinių raštų autorius, lietuvių kalbos gramatikos kūrėjas. Gimė 1792 m. Šilalės parapijoje. Nuo 1836 m. kunigavo Akmenėje. Mirė 1866 m. gegužės 25 d. Akmenėje.

Ona Labanauskaitė. Visuomenės veikėja, lietuvių ir išeivijos spaudos darbuotoja. Gimė 1901 m. Akmenės rajono Dovydžių kaime. Mirė 1993 m. Putname (JAV ).

Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (slapyv. Lazdynų Pelėda, kuriuo pasirašinėjo kartu su seserimi Marija Ivanauskaite-Lastauskiene). Rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Tryškių valsčiaus Paragių kaime (Akmenės r.). Mirė ten pat 1926 m. kovo 14 d.

Giršas Rutenbergas. Teisininkas, spaudos darbuotojas. Gimė 1901 m. Papilėje (Akmenės r.). Mirė po 1941 m. Dachau konclageryje.

Apolinaras Sinkevičius. Žurnalistas. Gimė 1935 m. birželio 14 d. Papilėje (Akmenės r.).

Vincas Stulpinas. Visuomenės ir kultūros veikėjas, organizavo pagalbos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai darbą, spaudos bendradarbis. Gimė 1888 m. Akmenės rajono Pagamės kaime. Mirė 1961 m. Čikagoje (JAV).

Ona Šimaitė. Bibliotekininkė. Gimė 1895 m. sausio 6 d. Akmenėje. Mirė 1970 m. prie Paryžiaus.

Jurbarko rajonas

Gasparas Aleksa. Poetas, dramaturgas, gydytojas. Gimė 1946 m. sausio 1 d. Antkalnėje (Jurbarko r.). Išleido knygas „Lauk šoko ugnis” (1993), „Lozoriaus paukščiai” (1993), „Mergaitė ir Apaštalas” (1997), „Nugalėk save” (1995), „Užkeikti barbarai” (1996) ir kt.

Jurgis Baltrušaitis. Poetas, diplomatas. Gimė 1873 m. gegužės 2 d. Paantvardyje (Jurbarko r.). Išleido satyrinę poemą „Įkurtuvės” (1948), Eilėraščių knygas „Ašarų vainikas” (1942), „Poezija” (1948), „Žemės pakopos” (1947) ir keletą kitų. Kūrė lietuvių ir rusų kalbomis. Mirė 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje.

Juozas Banaitis. Prozininkas. Gimė 1908 m. kovo I d. Eržvilke (Jurbarko r.). Studijavo Kaune. Nuo 1956 m. buvo Lietuvos kultūros ministras. 1970 m. išleista kūrybos rinktinė „Kelias į kalną”. Mirė 1967 m. kovo 27 d. Vilniuje.

Pranas Bastys (Imsrys). Poetas, pedagogas. Gimė 1905 m. birželio 16 d. Geišiuose (Jurbarko r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Kanadoje. Išleido eilėraščių rinkinius vaikams „Tra la la” (1932), „Vilkas meškeriotojas” (1946), „Gimtaisiais takeliais” (1953), „Tėviškę aš regiu” (1968). Mirė 1977 m. gegužės 27 d. Toronte (Kanada).

Petronėlė Bylaitė-Bernadišienė. Kalbininkė (dirbo akcentologijos srityje), pedagogė. Gimė 1910 m. balandžio 11 d. Geišių k. (Jurbarko r.). Mirė 1993 m. liepos 24 d. Vilniuje.

Vytautas Čepliauskas. Rašytojas, chorvedys. Gimė 1933 m. birželio 13 d. Greičių k. (Jurbarko r.). Kauno J. Naujalio muzikos mokyklos dėstytojas, Kauno „Drobės” mišraus choro vadovas. Dalyvavo koncertinėse kelionėse daugelyje pasaulio šalių. Buvo tremtyje (1949-1956). Išleido poezijos knygą „Įklimpęs laikas” (1993), romaną „Ražienos” ir keletą kitų leidinių.

Elena Červinskienė (Gaškienė). Literatūros tyrinėtoja. Gimė 1920 m. kovo 12 d. Smukučiuose (Jurbarko r.). Mokėsi Maskvoje, dirbo Vilniuje. Parašė vadovėlių, išleido studijas „Dostojevskis” (1971), „Levo Tolstojaus meno pasaulyje” (1978).

Vincentas Drotvinas. Kalbininkas. Gimė 1928 m. Stakiuose (Jurbarko r.). Gyvena Vilniuje.

Mejeris Elmas-Eglmis. Prozininkas, publicistas. Gimė 1910 m. spalio l6 d. Seredžiuje (Jurbarko r.). Mokėsi Kaune, parašė apsakymų, apybraižų knygų: „Gegužės pirmoji”(1948), „Tėvo atvaizdas” (1953), „Mirties Fortuose” (1957), „Penkios minutės po vidurnakčio” (1963). 1972 m. išvyko gyventi į Izraelį.

Pranas Garšva. Kunigas, spaudos darbuotojas, „Draugo” laikraščio įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Gimė 1915 m. sausio 18 d. Pasnietalio k. (Jurbarko r.). Mirė 1993 m. sausio 24 d. Čikagoje.

Elena Sopaitytė-Grinaveckienė. Kalbininkė, dialektologė. Tyrinėjo jurbarkiškių šnektą. Gimė 1928 m. birželio 10 d. Jurbarke. Mirė 1999 m. rugsėjo 29 d., palaidota Jurbarke.

Mikalojus Godlevskis (Godliauskas). Rašy-šytojas, vertėjas. Gimė 1818 m. sausio 27 d. Girvalakiuose (Jurbarko r.). L. Ivinskio kalendoriuje 1862 m. išspausdintas jo kūrinys „Laikas ir darbai visų metų”. Mirė 1890 m. balandžio 18 d. Girvalakiuose, palaidotas Skirsnemunėje.

Eugenijus Ignatavičius. Rašytojas. Gimė 1935 m. Paišlynio kaime (Jurbarko r.). Išleido apsakymų knygas „Pradalgių tyla” (1971), „Sidabrinės skyrybos” (1976), „Ir namų amžinoji šviesa” (1983), „Chrizantemų autobuse” (1988), romaną „Marso pilnatis” (2000) ir keletą kitų knygų.

Vytautas Kutkevičius Lituanistas, rašytojas. Gimė 1934 m. Šiaulių r. Jurbarke gyvena nuo 1961 m. Išleido istorinę dokumentinę apybraižą „Legendos tiesa” (bendraautorius 1976), nuotykių apysaką „Karatų skaičiuotoja”, (1982), istorinių novelių rinkinį „Įkalnių keleiviai” (1996) ir keletą kitų knygų.

Petras Mikutaitis. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1908 m. spalio 13 d. Paantvardyje (Jurbarko r.). Paskelbė studijų apie J. Janonį, A. Strazdą, Žemaitę, S. Nėrį ir keletą kitų lietuvių rašytojų. Mirė 1963 m. birželio 21 d. Vilniuje.

Romualdas Norkus. Eseistas, prozininkas. Gimė 1944 m. sausio 18 d. Balniuose (Jurbarko r.). „Santaros” žurnalo redaktorius. Išleido pokalbių knygą „Rožė ledynuose” (1999).

Jonas Paulauskas. Kalbininkas. Gimė 1923 m. sausio 9 d. Jurbarke. Išgarsėjo kaip lietuvių frazeologijos tyrinėtojas. Gyvena Vilniuje.

Valerijus Rudzinskas. Rašytojas, kunigas. Gimė 1958 m. Pamituvio k. (Jurbarko r.). Parašė eilėraščių knygų „Anapus nakties šviesa”, „Sielos valanda” ir kitas. Iš viso išleido devynias knygas.

Antanas Sabaliauskas. Spaudos darbuotojas, kunigas, misionierius. Gimė 1905 m. vasario 4 d. Klišių dvare (Jurbarko r.). Išleido knygą „Nuo Imsrės iki Orinoko” (1958) ir keletą kitų knygų.

Šarūnas Šimulynas. Poetas, prozininkas, skulptorius. Gimė 1939 m. rugsėjo 18 d. Veliuonoje (Jurbarko r.). Poezijos knygos „Ledynų motina” (1988), novelių knygų „Tėvonija” (1998) ir „Rugiuose prie obelų” (2001 m.) autorius. Mirė 1999 m. vasario 2 d. Vilniuje.

Danutė Joana Žilaitytė-Juškaitienė. Prozininkė, poetė. Gimė 1932 m. lapkričio 20 d. Veliuonoje (Jurbarko r.). Išleido apsakymų rinkinį „Mėlyna upė su geltonom salom” (1987), eilėraščių knygas „Pabudėk su manim” (1988), „Neužmirštuolė ir dulkės” (1990), „Tyliu savo tylą” (2000), novelių „Šulinių krašte” (1989) ir keletą kitų knygų, tarp jų ir vaikams. Nemažai kūrinių paskelbė spaudoje. Gyvena Vilniuje.

Kelmės rajonas

Kazimieras Alekna. Dramaturgas. Gimė 1691 m. liepos 3 d. Pašiaušėje (Kelmės r.). Pašiaušės kolegijos rektorius. Parašė dramas „Lemtingi dieviškos meilės ženklai virš Romos”, „Karališka gėlė”, kurios buvo pastatytos Vilniaus universitete.

Jurgis Buitkus. Prozininkas. Gimė 1937 m. balandžio 18 d. Ūpainiuose (Kelmės r.) . Išleido apsakymų rinkinį „Pavasarį gimęs” (1972).

Eduardas Juchnevičius. Poetas, dramaturgas. Gimė 1941 m. gruodžio 13 d. Vanaginėje (Kelmės r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Vilkolakiai” (1988), „Šv. Roko šuo”, išspausdino keletą dramų.

Bronislovas Klimašauskas. Žurnalistas, literatas. Gimė 1941 m. lapkričio 9 d. Orkių k. (Kelmės r.). Išleido pažintinę, turizmui skirtą knygelę „Po Kelmės rajoną”.

Stasys Ramanauskas. Literatas. Gimė 1933 m. birželio 12 d. Žalpiuose (Kelmės r.). Išleido humoreskų ir apsakymų knygą „Sapnai ir svajonės”.

Idalija Stankienė. Literatė, kraštotyrininkė. Gimė 1958 m. balandžio 9 d. Lioliuose (Kelmės r.). Išleido dvi knygas, parengė apie 30 kraštotyros darbų.

Kretingos rajonas

Juozas Aleksandravičius. Lietuvių kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras. Gimė 1920 m. lapkričio 30 d. Būbeliuose (Kretingos r.) 1949 m. baigė Vilniaus universitetą. 1953-1957 dėstė Naujosios Vilnios mokytojų institute, 1957-1961 – Vilniaus pedagoginiame, 1965-1968 – Mokytojų tobulinimosi institute. 1968-1991 dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, nuo 1970 m. – mokslinis sekretorius. Disertacijoje aprašė gimtąją Kretingos tarmę. Šia tema paskelbė straipsnių. Parašė lietuvių kalbos vadovėlių rusų, lenkų mokykloms „Litovskij jazik” (1984, 1989). Išleido mokomąją knygą „Lietuvių kalbos tarmių mokymas XI klasėje” (su Z. Zinkevičiumi, 1972).

Vytautas Pranciškus Būda. Lietuvių kalbininkas, vertėjas, mokslų daktaras (1969). Gimė 1928 m. vasario 3 d. Salantuose (Kretingos r.). 1953 m. baigė Vilniaus universitetą. 1953-1954 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1954-1971 – Eltos vertėjas, vertimų redaktorius. 1971-1993 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute; 1979-1983, 1985-1987 – Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas (1977). Disertacija „Lietuvių kalbos pažyminio šalutinių sakinių sintaksės funkcijos ir prijungimo ypatybės”. Šia tema paskelbė straipsnių. Iš rusų, lenkų, vokiečių, latvių kalbų į lietuvių kalbą išvertė grožinės literatūros kūrinių. Parašė knygas: „Lietuvių kalbos kultūros pradmenys” (1982), „Nelietuviškų tikrinių vardų kirčiavimas” (1982), „Lietuvių (negimtosios) kalbos mokymasis aukštojoje technikos mokykloje” (1985), „Lietuvių kalbos sudėtiniai prijungiamieji sakiniai” (1986), „Lietuvių kalbos prijungiamieji sakiniai” (1987), „Lietuvių kalbos kultūra aukštojoje technikos mokykloje” (1991), „Lietuvių kalbos neveikiamojo dalyvio žodžių junginiai” (1992), „Sudurtiniai ir priešdėlinės darybos žodžiai su tarptautiniais dėmenimis” (1994).

Petronėlė Jukonienė. Poetė. Gimė 1928 m. kovo 4 d. Kretingoje. Baigė Klaipėdos mokytojų institutą. Mokytojavo Žemaičių Naumiestyje, Ukmergėje, Dainavoje (Ukmergės r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Artimi tarp svetimų” (1989), „Vilties aušros” (1992).

Pranas Kniūkšta. Lietuvių kalbininkas. Gimė 1933 m. rugsėjo 24 d. Barzdžiuose (Kretingos r.). 1959 m. baigė Vilniaus universitetą, mokytojavo Dieveniškėse. 1964-1967 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantas, 1971 m. apsigynė daktarinę disertaciją. Nuo 1992 m. – Kalbos kultūros skyriaus vadovas. Parašė monografiją „Priesagos -inis- būdvardžiai” (1976 m. disertacijos pagrindu), populiarią knygą „Rašytojas ir žodis” (1981), lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis knygelę „Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba” (1990), kt. leidinių.

Antanas Salys. Lietuvių kalbininkas. Gimė 1902 m. liepos 21 d. Reketėje (Kretingos r.), mirė 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje (JAV). 1923-1925 m. studijavo Kauno universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1925-1929 m. – Leipcigo universitete (baltistiką, slavistiką ir indoeuropeistiką), 1929 m. – Hamburgo universitete (eksperimentinę fonetiką). 1929 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Žemaičių tarmės” . 1930-1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1939-1943 m. – Vilniaus universitete, profesorius (1939). 1939-1941 m. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus vedėjas, 1941-1944 m. – Lietuvių kalbos instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944-1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tiubingeno universitetuose. Nuo 1947 m. – Pensilvanijos universiteto profesorius. Svarbiausi darbai iš lietuvių dialektologijos: daktaro disertacija „Kelios pastabos tarmių istorijai” , „Lietuvių kalbos tarmės”. Pirmasis Lietuvoje pradėjo eksperimentinės fonetikos darbus.

Antanas Savickis. Poetas, vertėjas, kunigas. Gimė apie 1782 m. Žemaitijoje (spėjama, kad Kretingos apyl.), mirė 1836 m. gegužės 23 d. Žemalėje (Mažeikių r.). Baigė Vilniaus universitetą (studijavo mediciną) ir Varnių kunigų seminariją. Kunigavo Žemaitijoje. Rankraščiuose paliko verstų pasakėčių bei didaktinių eiliavimų rinkinį „Baikos, arba pasakos” ir „Pradžia visokių satyrų, arba prikalbesių” .

Jonas Šimkus. Prozininkas, poetas, kritikas ir vertėjas. Gimė 1906 m. rugpjūčio 27 d. Rygoje, mirė 1965 m. spalio 28 d. Vilniuje. Jaunystėje gyveno tėvo gimtinėje Darbėnų miestelyje (Kretingos r.). Mokėsi Palangoje, Kaune. 1948-1954 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Išleido apsakymų knygas „Kova dėl Dievo” (1937), „Apsakymai” (1953), „Ryt bus gražu” (1962), poezijos rinkinių „Užu durų” (1927), „Pasakos iš cemento” (1929), paskelbė kritikos darbų, išvertė U. Sinklerio, T. Dreizerio ir kt. rašytojų kūrinių.

Aleksandras Vinkus. Liaudies rašytojas, kurį laiką buvo pranciškonų vienuolis. Gimė 1832 m. sausio 2 d. Darbėnuose, mirė 1912 m. rugsėjo 10 d. Darbėnuose. Vėliau Darbėnuose vertėsi dievocianalijų prekyba ir raižiniais. Turėjo apie 60 raižytinių lentų.

Aušrinė Zulumskytė. Poetė. Gimė 1970 m. kovo 29 d. Kretingoje. Baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dirbo Kretingos katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Dirba Klaipėdos universitete. Išleido eilėraščių rinkinius „Didelis vilties pasaulis” (1995), „Ilgesio vėjas” (1998).

Mažeikių rajonas

Aldona Baužinskaitė-Kairienė. Poetė. Gimė 1929 m. gruodžio 14 d. Mažeikiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno JAV. Išleido poezijos rinkinį „Detalės” (1968).

Juozas Elekšis. Spaudos darbuotojas, literatas, mokytojas. Gimė 1931 m. liepos 29 d. Lėlaičių kaime (Mažeikių r.). Pirmuosius leidinius pasirašinėjo Lino Dubavos slapyvardžiu. Yra išleidęs knygeles „Aš mačiau”, „Takeliai tėvų čia susipynė”, „2000-ųjų miražai” ir keletą kitų. Buvo laikraščio „Mokslo Lietuva” atsakingasis sekretorius. Dirba „Gydytojų žinių” redakcijoje. Pagal J. Elekšio eiles sukurta daugiau negu šimtas dainų. Gyvena Vilniuje.

Laimonas Inis. Publicistas, prozininkas. Gimė 1938 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono Kentaučių kaime. Redagavo „Nemuno” žurnalą, išleido keletą grožinės literatūros ir publicistikos knygų, nemažai savo kūrybos paskelbė periodikoje. Paskutiniųjų metų leidiniai: „Išpažįstu savo gyvenimą” (1990), „Pasikinkęs jauną vėją” (1993), „Prie Garibaldžio kojų” (1995), „Naktis su Mefistofeliu”, „Paskutinis Sokrato prašymas” (abi 1996 m.), „Pilnaties paunksmėje”, „Esu pats sau paslaptis” (abi 1997 m.), „Afroditė ir kitos moterys”, „Nevėtytų rugių sėtuvė” (abi 1998 m.), „Dostojevskis: biografinė apybraiža” (1999) ir kt.

Irena Ieva Remenytė-Mažiulienė. Lietuvių kalbininkė. Gimė 1958 m. kovo 11 d. Domėnų kaime (Mažeikių r.). 1982 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalba ir klasikinė filologija) ir jame dirbo pedagoginį bei administracinį darbą. Labiausiai jos mokslinė veikla susijusi su Eksperimentinės fonetikos laboratorija. Diplominio darbo pagrindu paskelbė straipsnį „Morfologiniai senosios ir jaunosios kartos skirtumai ir jų raidos tendencijos Sedos šnektoje”. Ypač reikšminga jos disertacija „Centrinės Šiaurės žemaičių tarmės prozodija”. Mirė 1996 m. vasario 18 d. Vilniuje. Palaidota Sedoje (Mažeikių r.).

Adomas Šoblinskas. Lietuvių kalbininkas. Gimė 1932 m. gruodžio 28 d. Nausodėje (Mažeikių r.). 1961 m. baigė Vilniaus universitetą. Daugiausiai tyrinėjo stilistikos ir lietuvių kalbos dėstymo problemas. Parašė knygas „Veiksmažodžio stilistika” (1967), „Stilistikos pamokos” (1973), „Stilius, žanras, rašinys” (1976), „Lietuvių kalbos didaktika” (1987) ir kt. Paskelbė straipsnių iš stilistikos, lietuvių kalbos dėstymo metodikos. Mirė 1990 m. balandžio 3 d. Vilniuje.

Vincas Urbutis. Lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971). Gimė 1929 m. vasario 26 d. Petraičiuose (Mažeikių r.). 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Pagrindinės tyrimų kryptys – žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos” (1965) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba”. Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica” redaktoriaus pavaduotojas.

Pastaba: 2000 metais prie Mažeikių rajono prijungta dalis Akmenės rajono teritorijos (Viekšnių seniūnija). Rašytojų, literatūrologų, vertėjų ir knygų leidėjų sąraše nurodyti mokslininkai – M., V., V. Biržiškos, poetas Klemensas Dulkė, poetas, rašytojas Juozas Erlickas, poetas, prozininkas Vincas Giedra, lietuvių kalbininkas Stasys Keinys – dabar priklauso ne Akmenės rajonui, o Mažeikių.

Plungės rajonas

Juozas Tarvydas. Pedagogas, literatūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1900 m. sausio 18 d. Palioniškiuose (Plungės r.), mirė 1973 m. kovo 29 d. Kretingoje. Studijavo Kauno universitete, mokytojavo Plungėje, Rokiškyje, Kretingoje, Liškiavoje. 1951-1955 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Paskelbė spaudai nemažai straipsnių bei recenzijų, studiją apie Šatrijos Raganą (1931), pjesę „Vaišvila, Žemaičių baudžiauninkų vadas” (1938).

Alfonsas Tekorius. Kalbininkas, vertėjas. Gimė 1934 m. balandžio 3 d. Medingėnuose (Plungės r.). 1959 m. baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1971 m. jame dėstytojauja. Verčia mokslinę ir grožinę literatūrą iš vokiečių kalbos. Gyvena Vilniuje.

Raseinių rajonas

Viktoras Alekna. Literatūros tyrinėtojas, tekstologas. Gimė 1915 m. kovo 19 d. Pašlynyje (Raseinių r.).

Kęstutis Kostas Astrauskas. Poetas. Gimė 1950 m. Burbiškių k. (Raseinių r.). Kuria eilėraščius, satyrines epigramas. Pagal jo tekstus sukurta nemažai dainų.

Stasys Bataitis. Prozininkas, pedagogas. Gimė 1915 m. rugsėjo 19 d. Ančakiuose (Raseinių r.), mirė 1997 m. balandžio mėn.

Antanas Cibulskis. Poetas. Gimė 1933 m. balandžio 13 d. Pakalniškiuose (Raseinių r.). Išleista jo kūrybos knyga „Išeisiu nebaigęs dainos” (1993). 1986 m. rugpjūčio 8 d. nuskendo Baltijos jūroje, palaidotas Ugionyse (Raseinių r.).

Vincentas Juzumas. Kunigas, poetas, religinių knygų vertėjas. Gimė 1918 m. vasario 26 d. Rubikiuose (Mažeikių r.). Mirė 1901 m. birželio 14 d. Varniuose.

Jonas Mačiukevičius. Prozininkas, poetas, daugelio knygų autorius. Gimė 1939 m. rugpjūčio 17 d. Ginaičiuose (Raseinių r.). Gyvena ir kuria Vilniuje

Saliamonas Mozerka Slavočinskis. Kunigas, poetas, vertėjas. Gimė prieš 1630 m., greičiausiai Lipkiškėse (Raseinių r.). Išleido giesmyną „Giesmės tikėjimui katolickam priderančios” (1649). Mirė apie 1660 m. Žemaitijoje.

Arūnas Spraunius. Prozininkas, poetas, dramaturgas. Gimė 1962 m. lapkričio 8 d. Raseiniuose. Išleido romaną „Sulamita” (1996).

Jonas Šliburis. Prozininkas. Gimė 1888 m. sausio 14 d. Kalnujuose (Raseinių r.), mirė 1967 m. balandžio 4 d. Baltimorėje (JAV).

Petras Tarvainis. Kunigas, panegirikų (pirmasis, rašęs jas lietuviškai) eiliuotojas. Gimė tarp 1580-1590 m., spėjama, kad Viduklės apylinkėse. Mirė apie 1636 m. Šiauliuose.

Juozas Vaitkus. Vertėjas. Gimė 1934 m. vasario 21 d. Ramonuose (Raseinių r.).

Petras Žemkauskas. Poetas, prozininkas. Gimė 1928 m. spalio 6 d. Gruzdiškėje (Raseinių r.). Išleido keletą knygų.

Silvestras Valiūnas. Poetas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1789 m. liepos 11 d. Paūnikiuose (Raseinių vls.), žuvo 1831 m. netoli Šilutės, Aušbikavo apylinkėse.

Steponas Algirdas Verba. Poetas. Gimė 1941 m. spalio 1 d. Arglaičiuose (Raseinių r.). Mirė 2000 m. liepos 22 d. Raseiniuose, palaidotas Nemakščiuose.

Skuodo rajonas

Kazimieras Leonardas Andriekus. Dvasininkas, vienuolis, poetas. Gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime (Skuodo r.). 1934 m. įstojo į Pranciškonų vienuolyną Kretingoje. Nuo 1946 m. gyvena JAV.

Justinas Kubilius. Poetas, literatūrologas, daugelio knygų redaktorius. Pirmoji poezijos knyga „Tėvas” išleista 2001 m.

Auksė Milvydaitė-Narvilienė. Poetė, gydytoja. Gimė 1941 m. sausio 14 d. Skuode. Baigė Kauno medicinos institutą. Dirba gydytoja Vilniuje, dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete. Eilėraščių paskelbė periodikoje („Nemune”, „Jaunimo gretose”, „Literatūroje ir mene”), almanachuose „Poezijos pavasaris”, „Skrenda paukštė baltaplunksnė” (1991).

Kazimieras Pakalniškis. Kunigas, prozininkas. Baigė Kauno kunigų seminariją. Buvo Mosėdžio vikaras, redagavo „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą”. Dėdės Antano, Tetulės Onos slapyvardžiais paskelbė „Obrusitelius”, „Paveikslėlius iš sodos”, „Kandidatą į kunigus” ir keletą kitų apysakų. Gimė 1866 m. vasario 22 d. Gedgaudžiuose (Kretingos r.), mirė 1933 m. liepos 1 d. Raudėnuose (Šiaulių r.)

Danutė Paulauskaitė. Poetė. 2001 m. išleista trečioji knyga – „Dviese su namais”.

Romas Prialgauskas. Mokytojas, tremtinys, publicistas. Gimė 1929 m. Mosėdyje (Skuodo r.). 1947 m. ištremtas, sugrįžo į Klaipėdą. 1952 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, mokytojavo Klaipėdoje. Išleista knyga „Paženklintas” (1993). Mirė 1992 m. Klaipėdoje (knygos pasirodymo nesulaukė).

Irena Ramaneckienė. Šiaulių universiteto docentė, Lietuvių kalbos didaktikos katedros vedėja. Gimė Skuodo rajone, daugelį metų dirbo Lenkimų vidurinėje mokykloje, kurį laiką buvo šios mokyklos direktorė.

Petras Skutulas. Žurnalistas. Šilutės rajono laikraščio „Pamarys” redaktorius, UAB „Litera” direktorius. Gimė 1958 m. gruodžio 21 d. Viršilų kaime (Skuodo r.). Mokėsi Kernų, Gėsalų, Ylakių mokyklose, 1977-1982 m. studijavo Vilniaus universitete. Gyvena Šilutėje.

Algirdas Vaseris. Žurnalistas, prozininkas. Gimė 1937 m. birželio 8 d. Klaipėdoje. Augo Skuodo rajone, mokėsi Prialgavos, Šačių, Mosėdžio mokyklose. Studijavo neakivaizdžiai Šiaulių universitete. Nuo 1989 m. gyvena Vilniuje. Daugelį metų dirbo „Sargybos” savaitraščio žurnalistu. Išleistos knygos: „Kai verki, miegas neima” (1997), „Glodijos gaisras” (2000).

Šiaulių rajonas

Nijolė Rimkienė. Poetė. Gimė 1930 m. lapkričio 20 d. Šiauliuose. 1952 m. buvo nuteista dešimčiai metų kalėti stalinistiniuose lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1966 m. Gyvena Vydmantuose (Kretingos r.). Dirbo buhaltere, po to iki pensijos – Vydmantų kultūros namų direktore. Vadovauja tautininkų ansambliui „Atmintis” , kuriame daugiausiai atliekamos jos kūrybos dainos. Pagal jos eilėraščius kompozitorius V. Telsnys sukūrė keletą dainų. Išleido knygas „Atmintis” (1998), „Atmintis 2” (2000). Jos kūryba skelbta žemaičių poezijos almanache „Sava muotinu kalbo” (1998), periodinėje spaudoje.

Šilutės rajonas

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Literatūrologė. Gimė 1967 m. gegužės 20 d. Laučiuose (Šilutės r.). Humanitarinių mokslų daktarė. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vedėja. VDU Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentė. Studijavo VU Filologijos fakultete. Tyrinėja Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją (viduramžių, renesanso, baroko epochos), Lietuvos protestantiškąją kultūrą. Mokslinėje spaudoje yra išspausdinusi straipsnių, parengusi knygų (antologija „Giesmės dangaus miestui”, 1998). Išleido studiją „XVI-XVII a. protestantų bažnytinės giesmės” (1995).

Pranciškus Šernas. Prozininkas. Gimė 1934 m. spalio 17 d. Švėkšnoje (Šilutės r.) Baigė Vilniaus universitetą. Dirba Kretingos pašto viršininku. 1995 m. priimtas į Kaimo rašytojų sąjungą. 1994 m. – A. Kulviečio premija už knygą „Liksi man meilės liepsnele” . 1996 m. – Dr. Kazio Griniaus fondo laureatas. Išleido romanus „Liksi man meilės liepsnele” (1994), „Gyvenimo sienlaikraščiai” (1995), memuarus „Prisiminimų keliais” (1991), „Kūryba – ne vienspalvė diena” (1997).

Tauragės rajonas

Romas Kazakevičius. Prozininkas. Gimė 1943 m. birželio 20 d. Plėkiuose (Tauragės r.). Studijavo Vilniaus ir Permės universitetuose. Inžinierius-geologas. Gyvena Nasrėnuose (Kretingos r.). Išleido apsakymų rinkinį „Vestuvių polka Ignasiui” (1988).

Telšių rajonas

Estera Alšėnienė. Prozininkė. Gimė 1920 m. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išleido romaną „Įšalusi valtis” (1999). Knygoje veiksmas vyksta Žemaitijoje. Gyvena Klyvlende (JAV).

Anicetas Bučys. Poetas, dramaturgas. Gimė 1907 m. liepos 22 d. Šonuose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Eilėraščių rinkinys (1979 m., Londonas), pjesė (1972 m., Londonas). Mirė 1998 m. gegužės 12 d. Vilniuje.

Stanislovas Čerskis. Kunigas,spaudos darbuotojas, grafikas. Gimė 1777 m. spalio 10 d. Latgaloje. Nuo 1821 m. – Žemaičių kapitulos kanaunikas. Didžiausias darbas – „Lotynų-lenkų kalbų žodynas” (1822-1825). Salantuose jo paties įkurtoje medžio raižykloje kartu su žinomu graveriu Biksu raižė iliustracijas. Svarbiausias lituanistinis darbas – 1830 m. išspausdintas pirmasis „Žemaičių vyskupijos aprašymas”, prie kurio pridėjo Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapius. Mirė 1831 m. gegužės 2 d. Varniuose.

Blažiejus Čėsnys. Kunigas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis, Gimė 1884 m. vasario 13 d. Palulaukio kaime (Luokės vlsč., Telšių r.). Ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius, Lietuvių Katalikų MA vicepirmininkas. Žurnalo „Naujoji Romuva” vienas iš steigėjų, „Lietuviškosios enciklopedijos” bendradarbis, religinių raštų autorius. Mirė 1944 m. rugpjūtyje. Palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje.

Algirdas Steponas Dačkevičius. Poetas. Gimė 1952 m. spalio 7 d. Pužų kaime (Raseinių r.). Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” redaktorius. Poezijos rinkinio „Dienų pasiklausius” (1997) autorius, daugelio poezijos rinkinių bendraautorius.

Antanas Juozapavičius. Kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis. Gimė 1872 m. spalio 19 d. Poškėčių kaime (Pakruojo r.). Nuo 1909 m. – Varnių klebonas. Literatūrinis slapyvardis Poškėčių Antanas. Parašė brošiūrą lenkų kalba „Vivos vaco!” Užrašė varniškių prisiminimus apie vyskupą M. Valančių. Mirė 1940 m.

Elena Kabailaitė-Jonaitienė. Rašytoja. Gimė 1920 m. Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną „Žmonės be pastovaus adreso”. Nuo 1949 m. gyvena Australijoje.

Edvinas Kalėda (tikr. – Giedrius Rekašius). Prozininkas. Gimė 1965 m. lapkričio 27 d. Telšiuose. Parašė 4 romanus [1997, 1999, 2000 (2 knygos)]. Gyvena Kaune.

Algirdas Kazragis. Prozininkas, poetas, žurnalistas. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Darbėnuose (Kretingos r.). Paskelbė apsakymų bei vaizdelių rinkinius „Žemaitijos kalneliai”, „Ką slepia gelmė”. Mirė Telšiuose 1969 m. balandžio 24 d.

Petras Kimbrys. Publicistas,vertėjas, tekstologas. Gimė 1948 m. kovo 20 d. Telšiuose. Vertė O. Milašiaus kūrybą. Išleido dvi kūrybos knygas – 1994 ir 1996 metais.

Juozas Kojelis. Žurnalistas, visuomenininkas, rezistentas, knygų autorius. Gimė 1916 m. gruodžio 2 d. Viekšneliuose (Telšių r.). Parašė publicistikos knygas „Iš nakties į rytą” (1996), „Tarp rūpesčių ir vilties” (2001).

Alma Julija S. Mieliauskienė. Klubo „Valgau ir lieknėju” vadovė, poetė. Gimė 1959 m. Telšiuose. Išleido eilėraščių rinkinį „Susitaikymas” (1997). Gyvena Kaune.

Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas. Gimė 1876 m. balandžio 21 d. Parausių kaime (Vilkaviškio r.). Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų – „Ovidijus. Biografija. Autobiografija” (Telšiai, 1928). Mirė Telšiuose 1943 m. sausio 27 d.

Romualdas Neimantas. Prozininkas, kultūros istorikas, orientalistas, vertėjas. Gimė 1939 m. kovo 8 d. Naujikuose (Telšių r.). Be kitų knygų, parašė Rytų kraštams ir jų ryšiams su Lietuva skirtų mokslo populiarinimo knygų (1984,1985,1988,1994 ir kt.), indų poeto R. Tagarės biografiją „Tagarė” (2000).

Alma Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyvena Australijoje. Paskelbė eilėraščių periodikoje, antologijose.

Stasys Radžius. Poetas. Gimė 1950 m. gegužės 8 d. Pavandenėje (Telšių r.). Išleido eilėraščių rinkinį „Nerimas” (1991). Gyvena Klaipėdoje.

Jonas Ruzgys. Rašytojas. Gimė 1904 m. balandžio 15 d. Tryškiuose. Išleido apsakymų rinkinį (1940), apysaką jaunimui (1959). Neišleista liko apysaka „Marelės kerštas”, knygos „Mirties verpete” ir „Leninas tikrovėje” (3 t.). 1990 m. savo lėšomis išleido knygą „Mirties verpete”.

Vytautas Stulpinas. Poetas. Gimė 1952 m. spalio 27 d. Paežerės kaime (Telšių r.) Išleido eilėraščių rinkinį „Didysis kambarys” (1998). Eilėraščius publikuoja „Metuose” ir kituose respublikiniuose leidiniuose. Gyvena Telšiuose.

Aleksandras Tenisonas. Miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas. Gimė 1898 m. kovo 21 d. Lampėžos vienkiemyje (Latvija). Nuo 1922 m. – Telšių miškų urėdijos, vėliau – Plungės girininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Parašė „Žemaitijos girių takais” (1975). Iš rusų kalbos išvertė P. J. Kušnerio „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis” (1979). Mirė 1986 m. gruodžio 22 d. Belgijoje.

Artūras Tereškinas. Poetas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1965 m. rugsėjo 18 d. Telšiuose. Eilėraščių knygos „Grindinio žuvys” (1991), „Absonia” (1995). 2001 m. išleista knyga „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje”. Gyvena Kaune.

Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 m. kovo 24 d. Duseikių kaime (Telšių r.) Išleido du eilėraščių rinkinius (1996 ir 2000 metais). Gyvena Telšiuose.

Levas Vladimirovas. Kultūros istorikas, bibliotekininkas. Gimė 1912 m. kovo 11 d. Telšiuose. Mirė 1999 m. vasario 20 d.

Leonas Zeleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.). Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Seklumos” (1971), „Ugnies medis” (1979), „Atpildas” (1983), „Būtoji diena”(1998), romaną „Tėvų dvasia” (1996). Gyvena Kaune.

Bronius Zdanavičius-Danis. Kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gimė 1907 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Bendradarbiavo spaudoje, rašė vadovėlius. Emigravo į JAV.

Juozapas Želvavičius, Želvys. Poetas, vertėjas. Gimė 1822 m. balandžio 6 d. Malkarstuose (Telšių r.). Rašė žemaičių tarme. Išleido giesmių knygą „Giesmės arba poezija” (1858) ir I. Krylovo pasakėčių vertimų rinkinį „Pasakos” (1863). Mirė 1866 m. balandžio 7 d. Saratove.

Dailininkai, teatralai, fotomenininkai, kino kūrėjai, architektai
„Žemaičių žemės” žurnale (2001 m. Nr. 3) pateikto sąrašo papildymas

Akmenės rajonas
Sigutė Lūžaitė-Grotuzienė.
Dailininkė. Gimė 1940 m. kovo 28 d. Kivylių kaime (Akmenės r.). Mokėsi Maskvos menų universitete. Gyvena Biržuose. Siuvinėja „lygiuoju dygsniu”.

Aleksas Stankus. Tautodailininkas. Gimė 1929 m. rugsėjo 7 d. Šventupio kaime (Akmenės r.). Kuria meno dirbinius iš vytelių. Gyvena Kuršėnuose (Šiaulių r.).

Vytautas Stankus. Tautodailininkas, peda-gogas. Gimė 1932 m. sausio 7 d. Šventupio kaime (Akmenės r.). Kuria meno dirbinius iš vytelių. Gyvena Naujojoje Akmenėje.

Klaipėdos miestas ir rajonas
Petras Balsys.
Tautodailininkas, medžio drožėjas. Gimė 1949 m. liepos 31 d. Šilutės r. Gyvena Gargžduose.

Liubomiras Bichnevičius. Muzikas. Gimė 1920 m. sausio 16 d. Veiviržėnuose (Klaipėdos r.). Gyvena JAV. 1956 m. pradėjo vadovauti Lietuvių auditorijos orkestrui, pavadindamas jį Bichnevičiaus orkestru.

Vladas Daukša. Vargonininkas, chorvedys, dainininkas. Gimė 1882 m. gruodžio 21 d. Judrėnuose (Klaipėdos r.). 1902 m. apsigyveno JAV. Įkūrė pučiamųjų orkestrą ir jam vadovavo. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d.

Laima Grikšaitė-Kierienė. Dailininkė juvelyrė. Gimė 1964 m. vasario 18 d. Gargžduose.

Eva Labutytė. Grafikė. Gimė 1938 m. balandžio 15 d. Šilutės r. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Nerija Linkevičiūtė-Kasparienė. Dainininkė, muzikos pedagogikos specialistė. Gimė 1939 m. gegužės 12 d. Gargžduose. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje.

Algirdas Lukas. Gyvena Gargžduose – ne Šiauliuose, kaip tai nurodyta 2001 m. Nr. 3.

Vytautas Majoras. Liaudies skulptorius. Gimė 1931 m. spalio 23 d. Šilutės r. 1972 m. medžio skulptūrose įamžino Ablingos tragediją. 1998 m. – I. Simonaitytės premija už skulptūrą, sukurtą I. Simonaitytės gimtinėje Vanaguose. Gyvena Jurgių k. (Klaipėdos r.).

Benas Narbutas. Skulptorius. Gimė 1959 m. lapkričio 11 d. Doviluose (Klaipėdos r.). Gyvena, dirba ir kuria Vilniuje.

Gintautas Našlėnas. Gimė 1962 m. vasario 16 d. Pakiršnio k. (Radviliškio r.). Tapytojas, dailės mokytojas. Gyvena Gargžduose.

Pranas Piaulokas. Aktorius. Gimė 1945 m. Endriejave (Klaipėdos r.). Nuo 1969 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius.

Juozas Ramanauskas. Tautodailininkas tapytojas. Gimė Rudgalvių k. (Klaipėdos r.). Gyvena Gargžduose.

Gediminas Rudys. Tautodailininkas tapytojas. Gimė Bugenių k. (Mažeikių r.). Gyvena Gargžduose.

Jovita Skolevičienė. Menotyrininkė. Gimė 1937 m. balandžio 20 d. Rietave. Gyvena Gargžduose.

Irena Šarkuvienė. Keramikė. Gimė 1968 m. gegužės 1 d. Gargžduose. Gyvena Derceklių kaime (Klaipėdos r.).

Zigmas Žilinskas. Tautodailininkas kalvis. Gimė 1955 m. Gyvena Gargžduose.

Ina Lukauskaitė-Rudokienė. Dailininkė. Gimė 1965 m. Gargžduose, ten ir gyvena.

Arūnas Mėcius. Dailininkas. Gimė 1965 m. Klaipėdoje. Studijavo Vilniaus dailės institute grafiką. Gyvena Gargžduose.

Rokas Šimulis. Fotomenininkas. Gimė 1965 m. Gargžduose. 1994 m. jam suteiktas Tarptautinės fotografijos meno federacijos fotomenininko vardas.

Mažeikių rajonas
Bronė Valantinaitė-Jokubonienė.
Dailininkė tekstilininkė. Gimė 1927 m. Biržuose. 1939 m. su tėvais persikėlė gyventi į Mažeikius. 1939-1945 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Raseinių rajonas
Kęstutis Jonas Čerkeliūnas
. Žurnalistas, architektas. Gimė 1921 m. gegužės 14 d. Raseiniuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvena JAV.

Šilutės rajonas
Kazys Jasinskas.
Muzikologas. Gimė 1925 m. gegužės 13 d. Rusnėje (Šilutės r.). Mirė 1990 m. sausio 13 d.

Antanas Venckus. („Žemaičių žemės” 2001 m. Nr. 3 paminėtas 1922 m. Čiūteliuose gimęs Vytautas Venckus yra ne Vytautas , o Antanas Venckus).

Tauragės rajonas
Vytautas Bikneris.
Tautodailininkas. Gimė 1940 m. Tauragės r. Gyvena Lėlių kaime (Molėtų r.).


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija