Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

VĖINA KALBA TAMUOKO – ŽEMAITIU

Interviu so rašītuojo Granauskio Romualdo

 

- Tamstas kūrėniūs daugiausē rašuoma aple Žemaitėjė...
- Aš kėtū vėitu napažīsto. Gėmiau Mažeikiūs. 1944 metās biegdamė nu rusu ėšvažiavuom i Muosiedi. Toukart bovau pėnkiū metu. Tėn, Muosiedie, ožaugau, tėn apsėžanėjau, tėn ė gīvenau ėlga laika. Dūšė tėn aš eso vėsumet. Kėtas vėitas monės ė naduomėn. Ė kalba vėina tamuoko – žemaitiu.
 
- Esat gamtuos žmuogos, vuo gīvenat Vilniou. Kāp vėskou tou pavīkst soderintė?
- Vėlniou eso nu 1972 metu.
Tas Vėlnios... Nē aš če matau kāp saulė tek, nē kāp lēdas. Napardiesio, je pasakysio, ka tonkē jautous tēp, ligo būčiuo ožmūrīts i gelžbetuonė bluoka. Paskotėnēs metās dar ėr lėgas apstuojė, kuojės skaud. Suodna natoro, nagalo niekor ėšvažioutė, tad daugiausē ėr leido dėinas tuo daugebotė nelaisvie.
Paustovskis īr sakės, ka gamtuos jausmos žmuogou īr ne šeštadėinėnė ėškīla – tori vėsa laika gamta jaustė, anuo būtė. Vuo kuoks rīšīs so gamto gal būtė gīvenont gelžbetuonė bluokė! Dabā mes ni sava kaimīnu duorā nepažīstam. Nikamė tėik žmuogos nasėjauti vienėšos kap miestė. Nuvažioutė ėš vėina Vėlniaus gala i kėta īr sunkiau kap kuokem kaimietiou, pasėkinkios arkli, ėš vėinuos parapėjės i kėta nosėgautė. Vėlniaus pakraštiūs par tėik metu aš dar ni būtė neso bovės.
Grīna uora miestė trūkst, vasara če karšta, žėima – šalta. Kuosam, čiaudam ė vėskas...
 
- Vėlniou žemaitiu dėdėlis būrīs. Jaunė, če atvažiavė, tēp pat retā kumet atgal beišvažioun. Kāp mėslėjėt, a tuoks žemaitiu ejėms i Vilnio Žemaitėjē reikalings, a ons tuo krašta nenoskordėn?
- Vėsė žemaitē gīventė Žemaitėjuo nagal. Tei, katrėi isėkor Vilniou ėr i žmuonis išeit, daug gera padara vėsā Lietovā. Če, Vilniou, daugiau gal padarītė kultūrā, muokslou, nego pruovincėjuo. Gīvenk to Salontūs, kuokius kalnus tėn nuvėrsi, ka ė būdams devīniū galvū? Išimtis tik vėina kėta – Orvīds, daktars Ints, Navidanskis...
 
- Skaitont Tamstas kūrėnius, greitā pajunti, kuoks dėdėlis skėrtoms tarp senuosės ė jaunuosės kartuos. A tėkrā tēp smarkē pasaulis par tus kelis dešimtmetius pasėkeitė?
- Je tēp nabūtom, jē vākā vėskon darītom tēp kāp tievā, nabūtom pruogresa, lazda pri akmėns prisėrėšė tabvākštiuotomem. Ė tas, ka vākā sava tievams saka: „Jūs senė – jūs dornė”, tēp pat priklausa pri pruogresa.
 
- Bet Tamstas kūrėniūs kāp tik tėi vīresnė omžiaus žmuonis īr paruoduomė geresnė, ėšmintingesnė. Tou tarpo jaunė vės blaškuos, nežėna kuo nuor, tonkē nabžėna ėr kas švėnta īr šiuo žemie...
- Dėdėlė dalės šiū dėinū jaunima īr praradusi nu omžiu bovosės muoralėnės vertībės. Mūsa tievā anas liuob parimtė ėš sava tievū. Anėi tikiejėma toriejė. Dešim Dieva isakīmu kuožnam bova ikalta i krauji. Dabar pagrindėnė vertībė – hedonizmos: pagertė, pajiestė, mergū pasėėiškuotė.
 
- Ta kāp če tou pruogresa soprastė?
- Ne vėsė tuokėi tier. Nemažā tuokiū, kor tor aukštiesniu tėkslū nego paprastiausiu puoreikiu patenkėnėms. Ė vėsumet tēp bova: švėisuolius gali sorašītė ont puopieriaus, vuo tomsuoliu – milijardā.
 
- Tam, matīt, ītakas toriejė sovietmetis?
- Savaimė soprontama. Par tou pėnkesdešim metu kėik kas nuoriejė, tėik vuogė. Vuogs ė pragers, vuogs ė pragers. Vuo dabar rēk dėrbtė kap pri Smetuonas – nu aušruos lig jouduos naktėis. Tuo nieks nabmuok ė nabnuor. Nuvažiavau pas pažīstamus i kaima. Gīven do jaunė žmuonis ė niekor nadėrb. Žemės aplinkou pėlna, vuo ni cėbolės nagal pasėdėigtė. Gol, ger, gaun pašalpa ož vākus ėr viel ger. Ė dar šauk, ka bluogā gīven. Bet jug nier tuokiuos santvarkas, kor žmuogos nadėrbdams gīventom gerā.
Dėdliuojė dalės geriausė tautuos genofonda sovietmetio bova sonaikinta. Mažne vėsė pruotingiausė, darbštiausė lietovē atsėdūrė Sibėrė. Tas īr mūsa tragedėjė. Tas dėdėlē prisėdiejė pri tuo, ka dabar pas mumis tėik daug vagiū ė vėsuokė kėtuokė šlomšta.
 
- Kāp mėslėjėt, a kas nuors pasėkeis artėmiausiuo ateitie?
- Par laika pasėkeis. Pėjuokā ėšmėrs...
 
- Paskotėniūju metu kūrėnē? Kou rašuot dabar ė a esat patėnkints tou kūrība?
- Karšta vasara. Tuokio uoro nieka nerašau. Rēk torietė svēkatas, ka parašītomi kou nuors rimtiau par tuokius karštius. Mėslėjo kėbtė i ruomana. Planoujo... Bet mona planā vėsa laika noēn šoniou ont oudėguos. Ta jē aš nuoro, ka kas nuors naivīktom, ožsėplanouno tou padarītė. Toukart jau žėnau, ka tēp nabūs.
Vėina ruomana nesenē parašiau, bet anou rēk mestė laukon. Par daug ėlgā rašiau... Kol pabėngiau ons mon pradiejė nebėpatėktė. Nebeso tuoks, kuoks bovau, ka pradiejau.
 
- Kuoks bova Tamstas kels i literatūra?
- Pėrms mona apsakīms spauduo pasėruodė 1955 metās, ka bovau šešiuolėkas metu. Pu kariuomėnės pradiejau dėrbtė Skouda redakcėjuo. Tumet sopratau, ka kėta nieka kāp rašītė aš ė nemuoko. Vadėnas, rēk ėš tuo douna ožsėdėrbtė. Ka ta douna ė ba svėista, vės tėik douna.
 
- Skaitont Tamstas kūrėnius veiksma vėita tonkē atpažīstam. Vuo kap īr so pagrindėnēs persuonažās. Išgalvuotė a tėkrė anėi dažniausē būn?
- Kėtė tėkrė, kėtė apibėndrintė. Narenki, nagalvuoji. Sosėdara prīš akis bėndros žmuogaus vaizds ė rašā. Aiško, ka ons īr ėš daug žmuoniūm solėpdīts.

 

 

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija