Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2

Kas užkuodouta Žemaitėjės vielevuo ėr herbė?

Puocātė Audruonė

Pėrma karta Žemaitėjės vieleva pamėnavuota 1565 metās, bet ana īr atsėradusi daug onkstiau. Istuoriks Rimša Edmunds ėštīrė, ka žemaitē sava vielevas toriejė Žalgėrė mūšie. Manuoma, ka so panašė bova einama i Dorbės, Saulės mūšius.
1578 m. rašuoma, ka Žemaitiu žemės vieleva nauduojema par kara, īr balta, tor do ragus. Pagal lėnka Papruockė aprašīmus 1584 m. žemaitiu herbė bova pavaizdouta rauduonamė laukė ont ožpakalėniu kuoju stuovinti jouda meška so balto lėnciūgo ont kaklo. Žemaitėjės žemės vielevas vėinuo posie bova ėšausts Lietovuos dėdliuosės konėgaikštīstės herbs, vuo kėtuo posie – Žemaitėjės herbs.
Dabartėnė vieleva, nauduodams istuorėnius Žemaitėjės vielevas aprašīmus, sokūrė grafiks Klėševīčė Algėrds.
Idiejė rekonstroutė Žemaitėjės vieleva kėla telšėškiou Žebrauskiou Algėrdou, Žemaitiu kultūras draugėjės valdības nariou. Aple tou, kas bova daruoma, ka vielevas atkūrėma idiejė taptom realībė, Algėrds pasakuo tēp: „1990 metās, artiejont Telšiū jubiliejou, bova pradieta tvarkītė Telšiū heraldika. Toukart atejė i galva mintės, ka rēktom atstatītė ė Žemaitėjės heraldika. Ka aple tuoki dalīka pasakiem Lietovuos heraldikas komisėjē, tėn daug kas soŽemaitijos vėliavasėmietė – anėi vėsa laika kuo nuors bėjė. Pradiejė aiškintė, ka tuo patėis gal ožsėnuorietė dzūkā, sovalkietē, aukštaitē. Aš pasakiau: „Je Tamstas atsėsakuot, Žemaitiu kultūras draugėjė kreipsės i Briuselie esonti Euruopas heraldikas cėntra ė tėn paprašīs, ka Žemaitėjės simbuolika būtom atstatīta.” Lietovuos heraldikas komisėjė soprata, ka so žemaitēs joukoutė negal ėr ka mes, sava nepasiekė, jau neatstuosem.
Herbs ė vieleva īr simbuolē, katrūs ožkuodouta inpuormacėjė aple tou krašta, katrou ana atstuovaun. Kuožnos herba ėr vielevas žėnklos tor tėkslė reikšmė. Ta pamieginkem pasėaiškintė, kon reišk kuožnos Žemaitėjės vielevas žėnklos.
Meška
Diel kuo Žemaitėjės herbė vaizdoujema jouda meška so grondėnė ont kaklo?
I tou klausėma A. Žebrauskis īr atsakės tēp:
„Notraukta grondėnė ruoda, ka če īr ne laukėnė meška – anou kažkas miegėna prijaukintė, bet ana īr pakankamā laisva, nes nieks narond tuo taška, pri katruo bova prirėšta.”
 
Rauduons skīds
Rauduonus herbū skīdus tor tik konėgaikštīstės. Tad rauduons skīds Žemaitėjės herbė īr nuoruoda i tou, ka Žemaitėjės oficialos tituls (nauduojemuos mes anou a ne) īr konėgaikštīstė. Rauduona spalva noruoda ėr tautuos karingoma (bet kam rauduona fuona nadoud). Ons īr oždėrbams karė ė politikuo. Tēp ka žemaitiu gīsluoms tek karings kraus.
 
Herba karūna
Heraldikas simbuoliu kalbuo karūna, kāp ėr rauduons skīds, īr konėgaikštīstės žėnklos. Tad tas īr ontros iruodīms, ka Žemaitėjė īr konėgaikštīstė.
 
Laikītuojē
Laikītuojus tor tik patiuos aukštuosės kateguorėjės herbā. Laikītuojē herbams īr soteikamė tik dėdėlē ėšimtėnās atvejēs. Lietovuos heraldikuo laikītuojus tor tik Prezidėnta, Vėlniaus miesta (Lietovuos suostėnės), Telšiū (Žemaitėjės suostėnės) ė Žemaitėjės herbā.
Žemaitėjės herba vėins laikītuos īr Vėltėis deivė. Ana bova pasėrinkta diel tuo, ka žemaitē tėk, ka Žemaitėjės vards ėšlėks. Vėltėis deivė remas i inkara – jūra ėlgus šimtmetius bova ėr īr žemaitiu. Ontros laikītuos īr bajuors karžīgīs – Tievīnės gīnies ė švėities. Ons ronkuo laika plėka karda. Tas īr žėnklos, ka žemaitē vėsumet gīnė ėr švėitė sava krašta, vuo rēkalou esont, tou darīs ėr ateitie.
 
„Patria una“
Abodo gīniejus apatiuo apjung kaspėns, ont katruo īr ožrašos „Patria una“, kas luotīnu kalbuo reišk „Tievīnė vėina“. Žemaitems tievīnė īr vėina – Žemaitėjė. Kor žemaitis babūto, paklausts, kas tuoks īr, vėsumet pėrmiausē atsakīs: „eso žemaitis“.
 
Balts pagrinds
Balta spalva simbolizoun duora, teisingoma, tėkiejėma, švėisa. Balta fuona toriejė ėr istuorėnė Žemaitėjės vieleva. Tuokemė fuonė esous karings herbs paruoda dvėgoba žemaitiu charakteri: kol anū neožkabėni, anėi īr gerė žmuonis, bet je ožkabėnā, gausi, kas priklausa.
 
Dvė oudėgas
Žemaitėjės vieleva tor dvė oudėgas. Heraldėnie kalbuo tas ruoda, ka krašts tor konėgaikštīstės statosa.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija