Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2 

Gīvenėms ož bažnīčės doru ėr šēpos anū
 
Kalbėna ėr spaudā parėngė Puocātė Rūta, Vilniaus universiteta bakalaurėniu studėju stodėntė, kėlėma ėš Salontū, Kretinguos rajuons
 
- Diel kuo pasėrinkuot vienuolė kieli?
- Kumet dā gīvenau Telšiūs, toriejau drauga Gedimina (dabartėnis Kretinguos klėbuons). Tumet ons dā nebova prancėškuons, bet ons dėdėlē daug gera davė mona gīvenėmė: davė pėrma karta paskaitītė Švėnta Rašta, par anou sotėkau gīva Jiezo. Mūsa draugīstė ėlgā išlėka, paskou ons tapa prancėškuono, apsėgīvena Kretinguo. Aš Klaipieduo pradiejau studėjoutė mozėka ė vės liuobo atvažioutė i Kretinga aplonkītė bruoliu. Monėi patėka anū gīvenėms, bėndravėms so jaunimo… Iš pradiū prisėjungiau pri anū kap ne prancėškuons, liuobo padietė ivairiuos evangelizacėjuos, rėnginiūs, bėndravuom so jaunimo, gruojau gitaro… Paskou kuokis šėšis metus sprėndiau, kuo tas Dėivalis nuor iš monės. Nabova lėngvē apsėsprēstė, nes tas sprėndėms – vėsam gīvenėmou. Bet kažkas traukė ėr traukė pri bruoliu…
Kalbiejau so vėino sava draugo, ė ons mon pateikė daug argumėntu, diel kuo torietiuo nebūtė vienuolis. Ons monėi saka: „Kou to esi ož monėm kėtuokiesnis, kou to esi ož monėm švėntiesnis? Aš šėtā toro šeima ė galio līgē tēp pat, kāp ė to, garbintė Dieva.“ Ėr iš tėkrūju, tas mona gīvenėms nier ni biški švėntiesnis ož šeimuos žmuogaus gīvēnėma. Juk ė vėsė bažnīčės dokumėntā sāka, ka vienuolėšks pašaukėms ė šeimuos žmuogaus pašaukėms ī tuolīgos, tik ī skėrtingė būdā artietė pri Dieva. Bet ė tas, ė tas gal taptė švėnto. Bet aš pasėrinkau būtent tuoki gīvenėma – vienuolė. Če tor būtė kažkuoks cvankteliejėms. Panašē kap kuoks bernioks, ka sosėtink mergelė. Anam būtent ta patink ė ne kuoki kėta, nuors kėta gal būtė dā gražesnė. Tēp ī ėr vėskas…
- Sakiet, ka sprėsdams, kou būtė, kieliet klausėma, kuo Dėivalis nuor ėš Tamstas. Kāp tėn iš tėkrūjū ī, a Dėivalis pats nuved žmuogo tēp, kap ons pats ī soplanavės, a žmuogos nusprėnd, kou gīvēnėmė rinktėis?
- Monėi atruoda, ka Dievs ī dėdėlē džentelmenėšks. Ons gal šauktė žmuogo iš tuola, ė tou anuo balsa līg tās išgėrsti. Bet vės dėltuo žmuogos pats tor apsėsprēstė, kuokio kelio ētė. Tas ī tuoks dvėpusis dalīks. Dievs nanuor ni vėina žmuogaus priverstė kažkou būtė, ons tik gal pakvėistė so anou draugautė…
- Vo kėinuo gīvenėms ī sodėtingiesnis: vienuolė a pasaulietė?
- Vėinuodā sodietings. Pavizdiou, šeimuos žmuogos tor vėinuokė atrama: žmuona arba vīra, vākus, nomū šėloma. Vienuolė gīvenėmė ī daug vėinatvės ė kartās atruoda, ka būto žīmē paprastiau torietė šeima… Īr savė sunkomā, bet īr ė tuo kėta gražoma. Švėntamė Raštė Paulios raša, ka žmuogou nie douta daugiau, nego ons gal paneštė. Kėkvėinam žmuogou tėi sunkomā ī kažkāp ėšlīgintė. Šeimuos žmuonis tor vėinuokiū sunkomū, mes – kėtuokiū, bet vėsū gīvenėms ī gražos.
 
- Kuoki prancėškuona dėinuos rutina?
- 6.30 val. kelamies. Onkstuokā, a ne? (Joukamies).
7.00 ēnam i koplīčė melstė rītėnė malda.
7.30 – mėšės, po tuo einam pri posrītē.
Vieliau torēm vėsuokiū darbū. Īpatingā če, Vėlniou, nes mes, bruolē, tiktā ketorė mienesē kāp če isėkūriem. Lig šiuol če vėns tik gīvena bet ė ta daug gerū darbū padarė – bruolis Sasnausks Julios. Bet dabā jau ī ketorė mienesē kāp sosėkūrė bruolėjė – šešė bruolē (ketorė iš anū – žemaitē). Restauravėmo rūpėnamies. Tonkē so žmuonimis sosėtinkam.
12:00 – viel vėsė sosėrenkam dėinėnē maldā. Po tuo pavalguom pėitus, vo po pėitu viel sosėtėkėmā. Anėi dėdėlē ivairė: če, Vėlniou, važioujem ė kėtor, sosėtinkam so muoksleivēs, jaunimo, dalīvaujem vėsuokiūs rėngėniūs…
18:00 – vakarėnė malda, po tuo – vakarienė.
Vakars būn laisviesnis. Žiūram par televizėje žėnės, kėtas laidas, tarp savės pasėšnekam.
21:00 – naktėnė malda ė ēnam mėiguotė.
 
- Diel kuo pasėrinkuot vienuolė, vo ne konėga kieli? Kuokėi pagrindėnē skėrtomā tarp anū?
- Aš tėkriausē būso konėgs, nes dabā jau eso diakuons. Tėkrė vienuolē ī konėgā, nes isėvaizdouk, gīven konėgs vėns pats kuokiuo parapėjuo ė vėsė darbā vėinam patem. Ta ons iš tėkrūju ī vienuolis, vo mes gīvenam kompanėjuoms, pu penkis, šešis. Ė mumis daugiau galieto vadintė bėndruolēs nego vienuolēs. Ka esi būrie, gali daugiau ė noveiktė. Net pasakītiuo, ka žuodis „vienuolis“ prancėškuonams nie tėkslos. Tėksliesnis žuodis ī „bruolis“. Bažnīčės oficialiūs dokumėntūs ī bruolē prancėškuonā, vo ne vienuolē. Net luotīnėškā ī OFM – mažesniūju bruoliu ordins. Ī dėdėlis skėrtoms, nes, pavizdiou, benediktinā gīven pu vėina, ī vadėnamė monakus (gr. monos – vienas), vo mes – pratres (gr. bruolē). Ka sosėpažėnau so prancėškuonās, greitā sopratau, ka nuorietiuo gīventė ė kažkou karto so anās gera darītė.
 
- Dabā vienuoli gali pamatītė vėsor: televizėjuo, reklamuos…Kor ī ta rėba, tarp vienuolėška ė pasaulietėnė gīvenėma?
- Mūsa pašaukėms ī būtė tarp žmuoniū. Šēs laikās žmuonis ī atėtrauktė nu bažnīčės. Prancėškuonu tėkslos ī atneštė ton bažnīčė tėn, kor žmuonis nasėtėk anuos sotėktė, ka ė kuokiuo televizėjuo a reklamuo. Pamatės bažnīčė žmuogos žėna, ka tėn sotėks konėga a vienuoli, bet ka vienuoli so tuokio drabužio (ruoda) pamata gatvie, iš karta nosėsteb. Bet tumet gal sosėmāsta, ka tas vienuolis ī līgē tuoks pat žmuogos kāp ė vėsė kėtė, ka anam nie skėrta siedietė tik bažnīčiuo, bet ė būtė so žmuonimis. Bažnīčė ī vėsū nomā. Ė tū, katrėi televizėjuo dėrb, ė tū, katrėi barūs sied ė mėrkst. Vėsū! Rēk, ka tėi žmuonis torieto kor sošėltė...
 
- Kuokėi rīškiausė atsėmėnėmā iš vaikīstės ė jaunīstės?
- Gėmiau Kaunė, nuors abodo tievelē ī žemaitē. Tievielis – iš Telšiū, vo mama – iš Alsiediu. Anodo dėrba Kaunė. Atsėmėno, kāp tievielis liuob draustė kalbietė lietovėškā, liuob lėips šnekietė žemaitėškā vėsor, net autuobusė važioujint, nuors vėsė žmuonis veiziesės.
 
- Vo tėkiejėms a iš tievū atejė?
- Mona tievā katalėkā. Iš dalėis – iš anū, bet kuožnam žmuogou tou tėkiejėma rēk patem atrastė. Kuožna žmuogaus gīvenėmė būn ėiškuojėmu mets, kumet ons ė nosprėnd, a gīventė so Dievo, a ba anuo. Rēk asmenėškā sotėktė Jiezo, tėkiejėma. Aš anou sotėkau būdams šešiuolėkas, kėtė kėtumet, če īvairē būn.
 
- Vo aplinka jaunīstie a bova palonki ejėmou i bažnīčė, a nabova draudėma?
- Tumet bova tuokėi laikā, ka nedėdėlē ė galiejē eitė i bažnīčė, bet tas spaudėms bova ė muokīkluo iš bėndraomžiu. Bet nežėnau… Aš Telšiūs bažnīčiuo bovau klapčioko. Mūsa tėn bova aple dvėdešimtės. Mes toriejuom sava kompanėjė, bovuom draugū būrīs, ta bova lėngviau ė išsėlaikītė.
 
- Vo dabartėnis jaunims? Mon atruoda, ka dabā ein nadaug, tik tėi, katrėi ein, ta iš tėkrūju kažkuo daugiau ėiška...
- Mes, bruolē, tonkē aple tou pasėkalbam. Mums atruoda, ka bažnīčės ateitės ī tuoki: vėsuomenie dėdėlē ėšsėskėrs pasaulietėnis ė bažnīčės gīvenėms. Dabā dā sosėēn, bet kuo tuoliau, tuo daugiau ėšsėskėrs. Tėi, katrėi eis i bažnīčė, tėi eis, nes anėms ėš tėkrūju reikies tuo. Bus kap ė bažnīčės pradiuo – korsės mažas žmuoniū bėndruomenės, katruos gīvens pagal evangelėjės principus. Žmuonims oficiali bažnīčė bus vės sunkiau prieinama.
 
- A Bernardinu bėndruomenė jau ī sosėkūrusi?
- Bruolis Julios bova pradiejės bortė tuokius žmuonis, bet ta bėndruomenė koras savaimė. Anuos ni negali kažkāp soformoutė. Ka matā, ka žmuogos tonkē atein če, šlėjės pri bernardinu, ka anam rēk mūsa, ta kažkāp ė pradedi so tou žmuogo bėndrautė, itrauki anou i veikla. Bėndruomenė, esonti dabā, ī daugiau tuoki puovondenėnė, bet paskiau ana torietom igautė daugiau pašalėnem matuoma forma.
 
- Papasakuokėt kuoki joukinga notėkėma iš vienuolėška gīvēnėma.
- No, bova anū daug, bet ka tēp rēk atsėmintė greitā… Žuodio, mes, šešė lietovē bruolē, novicijatā (laikuotarpis vienuolė gīvēnėmė, ka esi oždarīts metams, atsėdedi maldā) atlėkuom Italėjuo, vienuolīnė ont Alvernas kalna. Tėn, ont tou kalno, vėina kėluometra aukštie, ī mėškā, katrūs ī daug gīvatiu. Pavasarēs tuos gīvatės praded līstė lauk. Vėina dėina bruolē rada negīva gīvatė ont kelė, matīt, mašinas parvažiouta, ė atnešė anou i mona celė. Pakėša po spinto tēp, ka matītomės ėšlindusi. Aš parejau, pamatiau anou ė pėrmuoji mintės bova ta, ka ana gīven pu mona spinto. Išsėgondau baisiausē, ožšuokau ont luovā ė tumet ėšgėrdau, kāp bruolē ož kerties joukas…
- Sakiet, ka stodėjavuot mozėka...
- Stodėjavau Šimkaus aukštesniuojie mozėkas muokīkluo Klaipėduo, chuorėni dirigavėma.
 
- Vo kas Tamstas gīvenėmė mozėka ī dabā?
- Mes koncertoujem so bruolio Rička, irgi žemaitio. Ons ī daugiau idiejinis ikvėpies, mūsa grupės siela, vo aš – ligo ė galva. Ons tor tou tuoki linksmoma, jodroma, oždeg žmuonis, vo aš daugiau rūpėnous muzėkas rēkalās. Mėslėjo, ka mona dėdliausis pašaukėms ī šluovėnėma gėismės, bet šalėp tuo miegsto ė tēp pagruotė, koncertoutė.
 
- Vo gal pats gėismės, dainas ė korat?
- Eso kelės sokūrės, bet nadaug.
 
- Kuokēs mozėkas instrumėntās gruojėt?
- Gitaro, buosėnė gitaro, šėik tėik so bando, lūpėnė armuonėkelė, pijanino, varguonās…
- Vo kāp sosėkūrė ansamblis Bernardinu bažnīčiuo?
- Patiuo pradiuo gruojuov dvėjau so chuora vaduovė Lina, bet vėina sekmadėini atejė tuoki plungėškė Sandra, atsėnešė smoika ė paklausė, a gal gruotė karto. Pasakiau, ka gal. Ė ana prisėjungė be juokiū repeticėju par mėšės. Po tuo, ka ana atejė, pasakiau: „Vėskas, rēk rinktė mozėkontus ė kortė grupė.“ Nažėnau, kāp tou ė paaiškintė, bet daugoma grupės nariū ī žemaitē.
 
- Kou dā miegstat darītė?
- Patink vėskas, kas kou nuors tor bendra su jūro. Borėnē laivā īpatingā. Dėdliausė laimė, ka kas paplokda so borėnio laivo. Dėdėlē patink darītė borėnius laivelius botelkuos, tik dabā nebatrondo tam laika. Iš pradiū padarā laiva detalės, sodedi anas i botelka ė tėn vėdou soklėjouji. Dėdėlē smolkos ė kruopštos darbielis, reikalaun sosėkaupėma. Ka bovau novicijatė, aš šalėp malduos ė skaitīma vės dariau tus laivus. Tas mon dėdėlē liuob padietė atsėgautė.
 
- Vo kuoki īr Tamstas miegstamiausė kninga, mozėkas grupė?
- Kninga – Antuano de Sent-Egziuperi „Mažasis princos“, vo mozėkas grupė – U2. Dā patink country muzika.
 
- Kėik laika dabā praleidat Žemaitėjuo?
- Paskotėnio laiko – nadaug. Bet priklausa, pavīzdiou, rogsiejie, spalie reikiejė pu do-tris kartus par savaitė važioutė i Žemaitėjė. Bruolis Gedimins bova pradiejės rėngtė atsėnaujėnėma mėšės Klaipieduo, Plungie, Telšiūs, aš liuobo anam padietė gėiduotė. Tumet Žemaitėjuo liuob praeitė ėštėsas savaitės. Kuožna karta nuorės grīžtė tėn. Žemaitėjuo – mona šėrdės.
 
- A nemėslėjėt, ka bažnīčė torieto prisėdietė ė pri žemaitiu kalbuos ėšsauguojėma?
- Tėkrā ka tēp. Bruolis Astėjos īr kalbiejės, ka galietomem ė mėšės atskėras žemaitėškas če, Vėlniou, torietė. Būto laiks paskėrts ė vėsė nuorintis žemaitē galieto i tas mėšės ateitė.
Mums, žemaitėms, rēk būtė tvėrtėms, lai-kītėis sava kalbuos, papruotiū, žemaitėška būda. Valončios rašė: „Ėštoriesma ligi gala”. Ta ėštoriekėt sava tėkiejėmė – katalėkībie. Tēp, kāp sunkē ana atejė pas žemaitius (paskotėnē Euruopuo bova apkrėkštītė), tēp sunkē tego būn anou ė ėšplieštė. Mes esam kap tauta! Rēk, ka mūsa vėsū savėmuonė tvėrtieto!

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija