Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Pranciška Oginskytė-Masalskienė (mirė 1750 m.)


Pranciška Oginskytė –Polocko vaivados Jono Jackaus Oginskio (gimė apie 1625 m., mirė 1684 m.) dukra, Smolensko vyskupo Liudviko Karolio Oginskio (vyskupo pareigas ėjo 1717–1718 m.) bei vieno žymiausių XVII a. pab.–XVIII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karinių ir politinių veikėjų Grigaliaus (Grigo, Hrehoro) Antano Oginskio (1654 – 1709 m. spalio 17 d.) sesuo. Ji turėjo ir daugiau brolių bei seserų.

Jos tėvas J. J. Oginskis buvo susituokęs su Ona Semaškaite (1645 m.), vėliau – su Joana Teodora Naruševičiūte (1660 m.). Turėjo sūnus Mikalojų Pranciškų, Rihorą Antaną, kuris 1697 m. vadovavo baltarusių ir lietuvių šlėktų konfederacijai prieš Sapiegų magnatus, Leoną Kazimierą, Aleksandrą, Kazimierą Dominyką, Marcijoną, Smolensko vyskupą Liudviką Karolį (m. 1718)  Oginskius bei dukras – Oną, Marianą, Eleną, Prancišką (m. 1750 m.) Oginskaites.

P. Oginskytė 1724 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjo, Lietuvos etmono Mykolo Juozapo Masalskio (gimė 1697 m. Trakuose, mirė 1768 m. sausio 20 d.).  M. J. Masalskis buvo kilęs iš rusų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  didikų Masalskių giminės. Jo tėvas buvo Jonas Masalskis, motina – Ona Valavičiūtė, sesuo – Minsko kašteliono Aleksandro Hlebickio žmona Dominyka Hlebickienė. M. J. Masalskis mokėsi Vilniaus universitete.

P. Oginskytės brolis Grigalius (Grigas, Hrehoras) Antanas Oginskis  buvo Polocko vaivados J. J. Oginskio  ir jo pirmosios žmonos Onos Semaškaitės antrasis sūnus, tikrasis Mikalojaus Pranciškaus ir Leono Kazimiero Oginskių brolis bei netikras Kazimiero Dominyko Oginskio brolis. XVIII a. pradžioje G. A. Oginskis įsigijo Veisiejus (dab. Lazdijų r. teritorijoje), kuriuos 1724 m. užrašė tais metais už Mykolo Juozapo Masalskio ištekėjusiai seseriai Pranciškai Oginskaitei. Taip Veisiejai atiteko didikams Masalskiams. Čia XVIII a. pabaigoje Lietuvos etmonas M. Masalskis pastatė Veisiejų dvaro rūmus. XVIII a. 7 dešimtmetyje didikai Masalskiai pradėjo statyti dabartinę mūrinę Veisiejų bažnyčią. Darbai sustojo, mirus Veisiejų dvaro savininkui. Bažnyčios statybos darbus 1817 m. užbaigė naujoji Veisiejų dvaro savininkė Viktorija Oginskytė-Zinievienė (kt. šaltiniuose vadinama ir Viktorija Oginskaite-Žynevienė). 

Pranciška Oginskytė, gyvendama santuokoje, su Mykolu Juozapu Masalskiu susilaukė 7 vaikų.

Pirmasis sūnus Kazimieras Adrijonas Masalskis (1724–1777 (?) 1778) buvo Valkavisko seniūnas, Lietuvos didysis stovyklininkas, pataurininkis. Jis susirgo psichine liga ir 1756 m. savo pareigybių atsisakė.

Antrasis sūnus – Juozapas Adrijonas Masalskis (apie 1726 m. – 1765-06-16). Jis ėjo Gardino seniūno, LDK kariuomenės generolo leitenanto, Lietuvos paišdininkio, didžiojo iždininko pareigas. Jis buvo vedęs Antaniną Radvilaitę. Su ja susilaukė 4 vaikų, iš kurių išgyveno 2: sūnus Ksaveras, buvęs pėstininkų pulko vadas ir dukra Elena Apolonija, ištekėjusi už Charles’io de Ligne.

1727-aisiais gimęs trečiasis sūnus Ignotas Jokūbas Masalskis (1726-07-30 – 1794-06- 28)   buvo Vilniaus vyskupas, pirmasis Lietuvos edukacinės komisijos pirmininkas.

Ketvirtasis sūnus Jonas Mikalojus Masalskis (1728–1763) buvo  Valkavisko seniūnas, LDK kariuomenės artilerijos pulkininkas, Lietuvos pataurininkis.

Būdama įtakinga, P. Oginskytė padėjo savo sūnums, tarp jų ir Vilniaus vyskupui Mykolui Juozapui Masalskiui, įgyti politinį svorį ir užimti aukštas pareigas.

Duktė Kotryna Masalskaitė-Niesiolovskienė (lenk. Katarzyna z Massalskich Niesiołowska) gimė apie 1730 metus. Ji buvo paskutiniojo Naugarduko vaivados Juozapo Niesiolovskio žmona ir, gyvendama santuokoje, su vyru susilaukė sūnaus Pranciškaus Ksavero, dukterų Sofijos ir Viktorijos. Kitos dvi dukros – Marijona Masalskaitė (g. po 1730 m.) ir Teresė Masalskaitė ( g. po 1730 m.) mirė vaikystėje.

 Parengė Danutė Mukienė


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.08.31
Pastabas siųskite adresu:
zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija