Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PLUNGĖS ORKESTRO MUZIKANTINĖ

Muzikantinė – didelis namas, stovėjęs Plungės parko pakraštyje. Šis pastatas glaudžiai susijęs su Plungės orkestro mokyklos istorija.Pianinas iš kunigaikščių Oginskių rūmų. Nuotrauka iš Žemaičių dailės muziejaus archyvo
Muzikantinę kunigaikštis Mykolas Oginskis įrengė specialiai minėtai mokyklai. Joje buvo 9 kambariai. Didžiausiame iš jų stovėjo rudos spalvos pianinas „Bechtein”, ant kurio buvo L. van Bethoveno atvaizdas. Su šiuo instrumentu grodavo ne tik orkestro vadovas, kiti muzikos mokyklos mokytojai, bet ir gabūs muzikos mokyklos auklėtiniai. Spėjama, kad juo mėgo groti ir Plungėje mokęsis būsimasis kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia vykdavo ir orkestro repeticijos. Pianino istorija labai įdomi. 1925 m., gyvendama Poznanėje, jį kunigaikštienė Marija Oginskienė buvo padovanojusi savo turto paveldėtojui Jonui Petkūnui. Vėliau šį pianiną nupirko Kuliuose gyvenęs Juozapas Beržanskas, kuris pianiną padovanojo Plungės kultūros skyriui. Dabar šis muzikos instrumentas saugomas Žemaičių dailės muziejuje Plungėje.
Be salės, Muzikantinėje buvo kaminas, skirtas mėsai rūkyti, dvi virtuvės, du erdvūs koridoriai, vienas kambarys salkose. Kieme buvo įrengtas didelis rūsys – ledaunė.
Muzikantai gyvendavo, valgydavo ir mokydavosi Muzikantinėje. Pamokos čia vykdavo nuo 8 iki 12 bei nuo 14 iki 17 valandos.
Netoli Muzikantinės kunigaikštis M. Oginskis rūmų orkestrui buvo pastatęs ir antrąjį namą. Po to, kai 1902 m. kunigaikštis M. Oginskis mirė, orkestre muzikantų sumažėjo. Jiems jau užtekdavo vieno Muzikantinės pastato. Tada kitame pastate, vadinamojoje „Šveicarijoje”, buvo apgyvendintos 4 dvare dirbusių žmonių šeimos. Tai buvo trijų aukštų pastatas: pirmasis – mūrinis pusrūsis, o kiti du aukštai – mediniai. Antrajame aukšte pagal visą namo sieną ėjo balkonas įstiklintais langais. Spėjama, kad šis namas galėjo būti pastatytas pagal šveicarų architektų sukurtą projektą ar bent jau šveicariškos statybos pavyzdžius. Namo palangės, balkonai buvo pagražinti įvairiais pjaustiniais, kurie vaizdavo uogas ir vaisius (braškes, vyšnias, obuolius).
Po Pirmojo pasaulinio karo „Šveicariją” nugriovė. Likusios šio pastato statybinės medžiagos buvo padalintos ten anksčiau gyvenusioms keturioms plungiškių šeimoms. Buvęs dvaro vežėjas Augustinas Petrutis iš gautos savo dalies pasistatė namelį, kuriame vėliau gyveno 8 žmonių šeima.
1902 m. mirus Mykolui Oginskiui, Plungės rūmų orkestro mokykla buvo uždaryta. Po to kurį laiką Muzikantinė stovėjo tuščia. Vėliau čia prisiglausdavo kai kurie Plungės padegėliai. Po Pirmojo pasaulinio karo Muzikantinėje kurį laiką veikė pradinė mokykla. Po to, kai prie stoties iškilo naujas pradinei mokyklai skirtas pastatas, Muzikantinę nugriovė (1932 m.). Naudojimui tinkantys nugriauto pastato rąstai buvo išvežti į Žlibinus ir panaudoti čia statant pradinę mokyklą, kuri pastatyta apie 1935-uosius metus. Dabar Žlibinų mokykla veikia kitose patalpose, o pastate, kuris buvo suręstas iš Muzikantinės rąstų, gyvena šeimos.
Plungėje veikusios liaudies kūrybos gaminių įmonės vyr. dailininkas J. Šakinis, liaudies meistras J. Majoras sukūrė dekoratyvinį stogastulpį, kuriuo įamžino Plungės dvare stovėjusį Muzikantinės pastatą, kuriame 1888-1892 metais gyveno, mokėsi ir M. K. Čiurlionis. Stogastulpyje išdrožta lyra – senovinis graikų styginis instrumentas, poetinės kūrybos ir įkvėpimo bei Plungės orkestro simbolis. Lyra puošdavo ir Plungės orkestro muzikantų uniformų švarkų apykakles. Stogastulpyje, viršum lyros, išdrožti trys teptukai ir smuiko raktas – taip įamžinta M. K. Čiurlionio kūrybinio kelio pradžia Plungėje.

Parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.07 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija