Parengė Danutė Ramonaitė
Pirmosios žinios apie Plungėje buvusias bažnyčias mus
pasiekia iš 1570 m. - būtent tada paskirta fundacija
Plungės bažnyčios statybai. Po 20 metų fundacija atiteko
evangelikams reformatams. Vis dar neturime jokios
ikonografinės medžiagos, kuri padėtų susidaryti vaizdą,
kokia konkrečiai buvo pastatyta Plungės bažnyčia, gavus
minėtą fundaciją. Aišku tik tai, kad tokia bažnyčia
egzistavo - 1617 m. Žygimantas III pakartotinai paskyrė
privilegiją Plungės senosios bažnyčios atstatymui.
1611 m. Plungėje pastatyti ir kalvinistų maldos namai
(jie greitai sunyko).
Pirmoji katalikų bažnyčia (spėjama, kad tai galėjo
būti koplyčia) Plungėje pastatyta XVII a. pradžioje -
1617 m. sutikimą Plungėje statyti naują bažnyčią iš
Žygimanto III gavo Plungės dvaro valdytojas Jeronimas
Valavičius. Tam, kad būtų garantuotas jos išlaikymas,
bažnyčiai paskirtas Kapsūdžių kaimas (47 valakai
žemės) ir 5 valakai bei 20 margų žemės Plungės mieste.
Kleboną, mokantį lietuvių ir žemaičių kalbas, surasti,
įkurdinti Plungėje ir jį patvirtinti Žygimantas III
oficialiai savo rašte nurodė Jeronimui Valavičiui ir jo
žmonai. Ši pirmoji katalikų bažnyčia Plungėje stovėjo
neilgai. Jau 1674 m. Plungės seniūnas Martynas
Krišpinas-Krišenšteinas pradėjo rūpintis naujos
Plungės katalikų bažnyčios statyba, kurią pats ir
finansavo. Bažnyčią 1687 m. spalio 2 d. konsekravo
vyskupas Kazimieras Pacas. Ši bažnyčia stovėjo dvigubai
ilgiau negu ankstesnioji - 120 metų. Literatūroje
užsimenama, kad ilgą laiką Plungės bažnyčia buvo
Kulių parapijos filija, tačiau istorinių šaltinių,
paliudijančių šį faktą, nesurasta. Aišku tik tai, kad
bent jau nuo 1777-ųjų metų Plungė buvo savarankiška
parapija, kuri garsėjo kaip viena turtingiausių
Žemaitijoje. 1797 m. plungiškiai pasistatė didelę ir
puošnią medinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Jos
statyba rūpinosi parapijos administratorius kunigas Adomas
Paulauskas, statybines medžiagas paskyrė Plungės dvaras.
Bažnyčią 1810 m. pašventino Žemaičių vyskupas
Arnulfas Juozapas Giedraitis. Po to ji toliau buvo
puošiama. Tuo rūpinosi Plungės klebonas Jurgis Kirvelis.
Į šią bažnyčią vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis
perkėlė žemaičių stebuklinga laikytą Švč. Mergelės
Marijos skulptūrą, iki to laiko stovėjusią prie kelio į
Žarėnus.
Iš Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus raštų
sužinome, kad ši Plungės bažnyčia buvo itin gerai
prižiūrima: pastatas suremontuotas, vidus išdažytas,
šventorius akmenine tvora aptvertas. Anot senųjų
plungiškių, tai buvusi didžiausia medinė bažnyčia
pasaulyje.
1848-1850 metais klebonas J. Kirvelis ir grafas Zubovas
pasirūpino, kad šalia bažnyčios būtų pastatyta
mūrinė varpinė, turėjusi tris varpus, iš kurių iki
šiol išliko vienas. Šis varpas, pagamintas 1646 m. už
Plungės seniūno Stanislovo Vainiaus skirtas lėšas,
suskilo 1812 m. per gaisrą ir nebeskamba. Du varpus
vokiečiai išsivežė per I pasaulinį karą.
1858 m. grafai Zubovai pasirūpino, kad senosiose Plungės
kapinėse būtų pastatyta Visų Šventųjų koplyčia su
laidojimui skirtais rūsiais, kuri čia tebestovi iki šiol.
1685 m. Plungėje klebonas Jakavičius įsteigė
seniausią Plungės altariją. Antrąją 1777 m. įkūrė
klebonas Mykolas Dluskis už Legačinskio ir
Silvestravičiaus paskirtas lėšas. XVIII a. pabaigoje
įsteigtą trečiąją altariją patvirtino Žemaičių
vyskupas Steponas Giedraitis.
Nuo 1899 m. pradėta rūpintis naujosios mūrinės
Plungės bažnyčios statyba, kuriai vieta buvo parinkta
šalia 1797 m. pastatytos medinės bažnyčios ir
šventoriuje stovėjusios mūrinės varpinės.
Naujosios didingos raudonų plytų bažnyčios pamatus
1905 m. rugsėjo 5 d. pašventino Žemaičių vyskupas
Mečislovas Paliulionis. Jos statyba vyko 28 metus. 1933 m.
rugsėjo 24 d. jau užbaigtą bažnyčią pašventino
Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Apie 137 metus
išstovėjusi senoji medinė bažnyčia buvo nugriauta 1934
m. Dalis joje ir kapucinų vienuolyno bažnyčioje saugotų
kultūros vertybių (tarp jų ir vertingi šventųjų
paveikslai, senosios stacijos, altoriai, žvakidės, kai
kurios kitos interjero detalės) buvo perkeltos į naująją
bažnyčią. Ne visos jos buvo pritaikytos, naudojamos.
Taigi dalį tų vertybių parapijiečiai palaipsniui
primiršo. Todėl, kai 2002 m. Žemaičių dailės muziejuje
šio muziejaus ir Plungės dekanato iniciatyva buvo surengta
Plungės senosios bažnyčios meno kūrinių paroda,
daugumai plungiškių tie meno kūriniai buvo tikra
staigmena - apie jų egzistavimą jie iš viso nieko
nežinojo. Dalis plungiškių dar nepamirštai senajai
Plungės bažnyčiai priklausiusių meno vertybių
eksponuota ir Lietuvos dailės muziejaus organizuotoje
Lietuvos tūkstantmečio parodoje Krikščionybė
Lietuvos mene, kuri veikė Vilniuje, Taikomosios dailės
muziejuje.
Literatūra:
1. B. Kviklys. Mūsų Lietuva IV. P. 67-77.
2. Jolanta Skurdauskienė. Senosios Plungės miesto
bažnyčios / Žemaitis. 1998 m. rugsėjo 19 d.
3. Jolanta Skurdauskienė. Mūrinė Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčia / Žemaitis. 1998 m. rugsėjo 19 d.
