Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PLUNGĖS KUNIGAIKŠČIŲ OGINSKIŲ DVARO SODYBA


Dvaro kompleksas

Plungės dvaro pastatų kompleksas – vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje, nors laikas ir įvairios negandos padarė savo – daugelis buvusių pastatų jau yra sunykę arba sunaikinti. Tie, kurie išlikę, gana iškalbingi. Plungės kraštotyrininkai yra atsekę ir daugelio jau sunykusių pastatų istorijas. Apie tai nemažai įdomios medžiagos Plungės rajono spaudoje yra paskelbusi Eleonora Ravickienė (1916–2004).

Svarbiausias dvaro pastatų komplekso akcentas yra centriniai dvaro rūmai ir šalia jų buvusios dvi oficinos. Priešais centrinius rūmus stovėjo iki šiol dvaro ansamblį puošia neogotikinis žirgynao pastatas. Dvaro sodybos kompleksui priklausė ir kalvė, „bažanterija”, prie centrinio įėjimo į parką besiglaudžiantis sargo namelis, skalbykla, laikrodinė, advokatų namelis. Miesto centre  veikiančios Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato vietoje į viršų kilo didinga Angelo skulptūra, aplink ją buvo įrengti gėlynai. Kunigaikščių Oginskių laikais prie Babrungo upės veikė įdomios architektūros dvaro malūnas. Jis nugriautas sovietmečiu. Tokio paties likimo susilaukė dar keletas dvarui priklausiusių pastatų. Kunigaikščiai turėjo pastatų ir pačiame Plungės mieste. Plungės dvaro palivarke buvo keletas ūkinių pastatų, skirtų galvijams, daržinės. Palivarkas sunaikintas taip pat sovietmečiu – statant Plungėje kareivines. Nugriauti yra ir du dvaro kumetyno pastatai. Tai, kas liko iš jų, panaudota Telšių gatvėje statant Plungės ligoninę.

Senieji Plungės dvaro rūmai

Jie stovėjo priešais dabartinius centrinius rūmus. Tai buvo dviejų aukštų pastatas. Pirmasis aukštas – mūrinis, antrasis – medinis. Pastato priekį puošė keturios ąžuolinės kolonos. Žinoma, kad šiuose rūmuose yra lankęsis ir Rusijos caras Aleksandras I. Istorija tokia:

Ėjo 1807-ieji metai. Europoje pradėjus įsigalėti Napoleonui, jis ėmė ruoštis karui su Rusija. Aleksandras I tai žinojo ir nusprendė geriau susipažinti su vakarine imperijos siena, kurią pirmiausia galėjo pamėginti kirsti Napoleonas. Kelionės metu Aleksandras I su didele palyda atvyko ir į Plungę. Jis buvo iškilmingai sutiktas prie Plungės senųjų dvaro rūmų. Tradicinė duona ir druska jam buvo pateikta medinėje dekoruotoje lėkštėje. Ši lėkštė yra išlikusi, saugoma Telšiuose.

Mykolas Oginskis, įsigijęs Plungės dvarą, nutarė statytis naujus rūmus. Senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo pastatytas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas). Sovietiniais laikais jis kurį laiką dar stovėjo, bet vėliau sukiužo ir buvo nugriautas. Vėliau jo vietoje buvo pastatytas akmeninis paminklas rusų kariams.

Centriniai naujieji dvaro rūmai

Plungės dvaro centrinių rūmų architektas – Karlas Lorensas, darbų vykdytojas – Gotvydas Šrankė. Abu jie vokiečiai. Rūmai pašventinti 1879 m. gegužės mėnesį. Ta proga čia įvyko didžiulės iškilmės.

Ilgą laiką konkrečių žinių apie rūmų statybą plungiškiai neturėjo. Po Antrojo pasaulinio karo vyko rūmų restauracija. Jos metu centrinių rūmų pamatų angoje buvo pastebėtas butelis, o jame – dokumentai. Jie buvo parašyti lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis. Dokumentuose buvo nurodyta rūmų pastatymo data, nemažai kitų įdomių faktų iš rūmų istorijos. Iš minėtų dokumentų sužinotos ir statybos vadovų pavardės, Oginskių giminės genealogija. Prie visų dokumentų gulėjo ir paties Plungės kunigaikščio M. Oginskio raštas, kuriame buvo prašoma palikti butelį kartu su visais dokumentais toje pat vietoje, kurioje jie bus surastas. Susipažinus su dokumentų turiniu, kunigaikščio valia buvo įvykdyta.

Šiuo metu Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro centriniuose rūmuose veikia 1994 m. įkurtas Žemaičių dailės muziejus. Paskutiniais metais vyksta dvaro sodybos ir parko restauravimo, renovacijos, atnaujinimo darbai.

Kalvė

Šis namas yra beveik prieš pat paradinius parko vartus, kitoje Dariaus ir Girėno gatvės pusėje. Sovietiniais laikais jam pristatytas antras aukštas, vidus rekonstruotas – pritaikytas gyventi. Kunigaikščių Oginskių laikais kalvėje buvo patalpa, skirta vandeniui pasišildyti. Po darbo kalvės darbuotojai čia nusiprausdavo, persirengdavo.

Oginskių laikais šio namo vienoje pusėje buvo kalvė, kitoje – šaltkalvių dirbtuvė. Čia vyriausiuoju kalviu dirbo Petras Gudavičius, kuris iš didelio būrio Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio tarnų išsiskyrė išsilavinimu, inteligencija ir plačiais interesais. Buvo jis ne tik šviesus, raštingas žmogus, bet ir didelis blaivybės propaguotojas.

Neeilinė šio krašto istorijoje 1905-ųjų metų birželio 13 diena, kai buvusios gaisrinės salėje, kur vėliau veikė kino teatras „Svaja“, pirmą kartą buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje”. Po šio spektaklio įvyko koncertas, kuriame lietuviškus kūrinius dainavo Plungės choras. Šio vakaro ir spektaklio iniciatorius buvo ne kas nors kitas, o kalvis P. Gudavičius. Šiame spektaklyje vaidino ir keletas kunigaikščio Oginskio dvariškių. Vienas iš jų – akmenskaldis plungiškis Antanas Laurinkus.

Jaunystėje P. Gudavičius buvo gyvenęs Rygoje. Čia jis dirbo vežiku. Kalvio amato išmoko Eržvilke. Vėliau persikėlė gyventi ir dirbti į Plungę. Skaityti, rašyti, lenkų, rusų, vokiečių ir latvių kalbų jis buvo išmokęs savarankiškai. Plungėje Petras Gudavičius įkūrė vaidybos mėgėjų būrelį, kuriam pats kurį laiką ir vadovavo. Petras Gudavičius mirė Plungėje, palaidotas senosiose Plungės kapinėse.

„Bažanterija“

Šis dviaukštis pastatas yra prie rūmų ūkinių vartų, pačiame parko gale. „Bažant” (lenkiškai) – fazanas. Tai rodo, kad čia gyveno dvaro fazanų augintojas. Šios pareigos buvo patikėtos Andžejui Kotoviakui. Bažanterininkas prižiūrėjo ir kitus rūmų parke auginamus gyvūnus. Jų tais laikais čia buvo nemažai. Po parką lakstydavo kiškiai, stirnos, tvenkiniuose plaukiodavo gulbės. Parką juosusiame Babrunge ir tvenkiniuose veisėsi vėžliai. Parkas buvo aptvertas tvora. Fazanus, vadinamus bažankomis, nustatytu laiku šaukdavo palesti – tam būdavo naudojami trimitai. Prie „bažanterijos” stovėjo namelis, skirtas parke auginamiems gyvūnams.

Žiemos oranžerija

Ji stovėjo priešais kairiąją rūmų oficiną. Tai buvo didelis apšildomas pastatas, kuriame vėlyvą rudenį, žiemą ir anksti pavasarį būdavo auginama daugybė gėlių. Šiame pastate buvo įrengta ir Oginskių koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Po Mykolo Oginskio mirties koplyčia buvo perkelta į antrąjį rūmų aukštą.

Pirtis

Šis gana nemažas pastatas stovėjo netoli tvenkinio, buvusio tarp centrinių dvaro rūmų ir žirgyno. Pirtyje maudydavosi dvariškiai, taip pat ir didžiulis būrys dvaro orkestro muzikantų. Šis pastatas nėra išlikęs.

Rūsys

Rūsys pastatas buvo visai šalia muzikantinės. Jame dažniausiai laikydavo maisto atsargas. Rūsys buvo didelis. Prie jo glaudėsi ledaune vadinama patalpa. Žiemą į šią ledaunę priveždavo ledo luitų ir juos užberdavo storu pjuvenų sluoksniu. Ledą naudodavo vasarą maisto produktams atšaldyti.

Laikrodinė, vasaros oranžerija

Iki mūsų laikų išlikusi laikrodinė balkonu buvo sujungta su kita patalpa, kurioje veikė vasaros oranžerija. Tai buvo didelė patalpa, atskirta stikline siena. Atšilus orui, į vasaros oranžeriją buvo sunešami pietų kraštų augalai iš žiemos oranžerijos.

Našlaičių ir pamestinukų prieglauda

Kunigaikščiai Oginskiai buvo taurios sielos žmonės. Jie nuolat globodavo vargšus, ypač vaikus. Jų įkurtos našlaičių ir pamestinukų prieglaudos pastatas stovėjo toje vietoje, kur dabar yra Plungės pieninės pastatas. Šioje prieglaudoje kunigaikščių Oginskių laikais išaugo ir į žmones buvo išleista apie 200 vaikų.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.07 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija