Pavandenė: gyvenvietė dievkalnių kaimynystėje
 
Parengė Danguolė Želvytė
 
Pavandenės vardas rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti XIV a., nors jo apylinkėse žmonės gyveno jau prieš 10 tūkst. metų. Pavandenė ir jos apylinkės priklauso Biržulio ežero baseinui, kuris, kaip parodė archeologiniai kasinėjimai, buvo vienas svarbiausių baltų centrų Vakarų Lietuvoje. Čia išaiškinta Duonkalnio akmens amžiaus gyvenvietė, to paties laikotarpio Spigino kapinynas, alkas ir nemažai kitų krašto istorijos ir kultūros raidai svarbių objektų.
Apylinkės čia ypatingo grožio – netoli Gludo ežeras, Biržulis, didingieji Žemaitijos dievkalniai: Moteraitis, Sklepkalnis, Gaudkalnis, Sprūdė ir kt. Už 8 km – Varniai. Spėjama, kad dabartinė Pavandenės gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1758 m., pradėjo formuotis kaip greta buvusioms Sprūdės ir Moteraičio pilims priklausiusi gyvenvietė.
1831 m. Pavandenės apylinkėse vyko lemiamą reikšmę tolesnei sukilimo eigai turėję D. Kalinovskio ir F. Rolando vadovaujamų sukilėlių susirėmimai su caro kariuomene. Pastarosios pergalė čia buvo neginčijama.
Gludo ežero pakrantėje buvęs Pavandenės dvaras, kuriame pastatai buvo išdėstyti aplink Rūdelio kalnelį, žinomas nuo 1553 m. Jis yra priklausęs Gervydams, Tiškevičiams, Gedgaudams, Danilevičiams, Sakeliams. Labiausiai suklestėjo Sakelių valdymo metais. Kai čia šeimininkavo Zigmantas Sakelis, dvaras garsėjo kaip pavyzdinis, jį globojo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tuo laiku čia stovėjo gražūs 1890 m. pastatyti mūro rūmai, vėjo malūnas, pieninė, plytinė, nemažai kitų statinių, buvo įrengti žuvininkystės tvenkiniai. Dvaro šeimininkų palaikai buvo laidojami greta esančiame Sklepkalnyje. Čia, stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantėje, 1904 m., mirus dvaro šeimininkui Leonardui Sakeliui, jo sūnus Zigmantas Sakelis buvo įrengęs šios šeimos mauzoliejų. Tada į jį iš kelių vietų buvo perkelti kitų Sakelių ir anksčiau dvarą valdžiusių Danilavičių palaikai. 1930 m., po Emilijos Sakelienės mirties, mauzoliejaus rekonstrukcijos metu naujai išmūrytos jo sienos. Čia buvo palaidotas ir Rainiuose nužudytas Zigmantas Sakelis (jo palaikai vėliau perkelti į Sklepkalnio kalvos viršūnėje esančius kapelius). Sovietmečiu Sakelių amžinojo poilsio vieta tapo vietinių vandalų plėšikavimų vieta. Tada mauzoliejaus kriptose buvę palaikai buvo perkelti į jau minėtas kapinaites, esančias Sklepkalnio kalvos viršūnėje. Mauzoliejus, nors jis ir priskiriamas unikaliems architektūriniams objektams, toliau vandalų buvo naikinamas ir šiandien iš to, kas čia yra likę, jau sunku įsivaizduoti, kaip šis statinys atrodė XX a. pradžioje, – nugriautos kolonos, sunaikintos kriptos, sudarkyta aplinka.
Sklepkalnis, anot tyrinėtojų, – senojo politinio-administracinio centro kulto vieta (alkakalnis), kurį galima priskirti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui.
Pavandenės dvare mokytoja yra dirbusi rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, kuri ne tik mokė Sakelių vaikus, bet ir užsiėmė vietos gyventojų slauga, platindavo lietuvišką spaudą.
XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Pavandenė priklausė Varnių valsčiui. Gyvenvietėje pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybei, veikė mokykla, paštas, amatininkų dirbtuvės, pieninė, kooperatyvas, policijos nuovada. Pokario metais šios apylinkės garsėjo stipriu pasipriešinimu sovietinei valdžiai – apylinkėse veikė partizanų būrys.
Dvaro statiniai labiausiai pradėjo nykti po karo, kai buvo pradėti naudoti ne pagal paskirtį, – tuo laiku čia buvo ūkio gamybinis centras. Sovietmečiu sunaikintas turtingas dvaro archyvas, biblioteka. 1950 m. neliko ir Sakelių statyto dvaro malūno.
Pavandenėje stovi viena iš seniausių, gražiausių Žemaitijos medinių bažnyčių. Pirmoji bažnyčia kartu su varpine Pavandenėje pastatyta 1620–1626 m. (kai kurie šaltiniai nurodo 1629 m.). Bažnyčia perstatyta 1802 m. Ji turi barokinio stiliaus bokštą, narteksas („bobinčius“) sienele atitvertas nuo centrinės kvadratinės navos, kurioje yra keturios stogą remiančios kolonos. Sienos – storų ąžuolinių rąstų, apdailintos kirviu. Bažnyčios plotas 27x16 m. Jos viduje – nemažai vertingų meno kūrinių.
Šalia bažnyčios stovinti aštuoniasienė varpinė su prieangėliu pastatyta XIX a. Ji turi malksninį stogą, viršuje – vietoje langelių įrengtas nedideles angas.
XVII–XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla ir biblioteka.
Šiuo metu Pavandenės gyvenvietė priklauso Varnių seniūnijai. Čia veikia pagrindinė mokykla, paštas, medicinos punktas, stovi paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę.

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija