Į pradžią

ŽEMAITIU ŽEMĖ. 2001 m. Nr. 4

Gīvenėma ėr laika pamuokas

Želvītė Danguolė

Pedaguogs, tētra teuoretiks, vėsuomenės ėr kultūras veikies, režisierios, artists, dailininks…
Tėms, katrėi iduomaujės šėndėinėnio Žemaitėjės kultūrėnio gīvenėmo, kuo gera, užtenk jau tuokė apėbūdėnėma, ka pasakīto, ka kalbiesem aple Lietovuos Kluojėmu tētru asuocėacėjės prezidėnta, Klaipiedas Universiteta duocėnta dr. Bielski Petra.
Vėina ėš gīviausiu Žemaitiu krašta kultūras tradicėju – tētros. Scenas miegieju kolektīvā šėndėin Žemaitėjuo īr sosėbūrė ėr vaidėn mažne kuožnamė dėdesnemė miestelie, kaimė. No vuo rajuonu cėntrūs formounas jau ėr pruofesiuonalu līgi pasiekou tētrā, katrū repertuarė īr ėr žemaitėškė spektaklē.
Pagrindėnė scenas vaidintuoju, miegieju tētru režisieriu kalvė – Klaipiedas universitets, katramė gal isėgītė unikalė Lietovuo lituanista-dramas muokītuojė specelībė. Tamė Universitetė tētros tēp pat veik.
Ugdīdams šiuo krašta žmuoniū tētrėnė kultūra Klaipiedas Universitets pasėrinka kelės veikluos krīptis: dėrb ikimuokīklėnė, muokīklėnė ėr miegiejėška tētra srities.
Tuos specelībės muokītėis če sovažioun jaunė žmuonės ėš vėsū Lietovuos regėjuonu. Bėngė muokslus anėi patis ikor naujus ar praded vaidintė jau veikontiūs tētrūs. Tuokiū kuolektīvu Lietovuo īr priskaičioujema jau aple 780: muokīklėniu, kaima kluojėmu, miegieju tētru, scenas vaidintuoju gropieliu.
Diestītuojē, muokīdamė jaunima tētra paslaptiū, ėr patis vaidėn, stata spektaklius. Universiteta tētros sosėded ėš trijū vaidintuoju gropiu: absolvėntu (vaidėn muokīklėnius spektaklius), stodėntu kursiniu darbū vaidintuoju tētra, bovusiu stodėntu ėr pruofesiuonaliū artistu jungtėnės gropės.
2001 m. pagal Žemaitiu vīskopa Valončiaus Muotiejaus tekstus pastatītamė Klaipiedas universiteta spektaklie „Motiejus Didīsis” vaidėn tėik stodėntā, tėik ėr anū diestītuojē. Artistams paded ėr Klaipiedas „Žemaitiu alkieriaus” dainininkės V. Čepulienė, I. Račkauskienė, D. Reminienė, B. Kačinskienė, J. Riepšienė, Klaipiedas universiteta „Auksuodė” folkluora kolektīvs (vaduovė Vildžiūnienė Rūta). Pagrindini – Žemaitiu vyskopa Motiejaus Valončiaus – vaidmeni sokūrė pradiuo pamėnavuots vėns iš žīmiausiu Lietovuos miegiejėška tētra teuoretėku, Klaipiedas universiteta duocėnts dr. Bielskis Petros, katros tou spektakli pats ėr režisava.
Anamė, be P. Bielskė, dar vaidėn ėr A. Galkauskis, E. Galvīdis, B. J. Grėgaitienė, V. Slavinsks, E. Kupčiūns, A. Šutkos, A. Lenkausks, D. Peckos, R. Bertulītė, K. Mačiulis, J. Galkauskienė ėr būrielis anū vākū.
Spektaklis panašos i pamuoka: soejuom i kluojėma, sosieduom ėr prisėmėniem, kas tuokėi esam, dėl kuo esam, ėš kor atejuom, kor einam. Tam pruoga īpatinga: nesenē pamėnavuojiem Žemaitiu Dėdiuojė – Žemaitiu vyskopa, Blaivībės sājūdė organizatuoriaus, švėitiejė, rašītuojė, „Žemaitiu vīskupīstės” autuoriaus Valončiaus Motiejaus 200-ūju gėmėma metėniu sokakti. Skulptuorē tou pruogo gimtūsiūs vyskopa Nasrienūs statė paminkla, moziejininkā rūpėnuos tamė patemė kaimė veikontės M. Valončiaus memuorealėnės moziejaus ekspuozicėjės atnaujėnėmo, ėš vėsū pašaliū če sosėrinkė žemaitiu kultūras bėndruomenės žmuonis padėigė oužoulīna, muokslėnininkā rėngė konfėrėncėjės, bažnīčės gierarkā žmuonis i pamaldas, skėrtas tam jubiliejou, kvėitė, vuo Klaipiedas tētralā sokūrė tou spektakli.
Anuo premjera ivīka 2001 m. kuova 1 d.
Spektaklis – savuotėška P. Bielskė tētrėnė mena muokīkla. Veizīs ėr kap veidruodie matā vėsas anuo posės.
Ka pradedi ruoda aple M. Valončio, greitā anuos pabėngtė negali, nes žėnā, ka laiks daug kou jau īr apnešės dolkiems, vuo žėnuotė, kas bova prīš mumis ėr kou mes esam stėprė, rēk vėsėms. Spektaklė kūriejems nuorės kuo daugiau tū dulkiu novalītė, nuorės paruodītė M. Valončiaus dėdībė – par vyskopa geroma ėr meilė paprastėms žmuonėms.
Patem P. Bielskiou narēk ni grima, ni peroka – ons pats dėdėlē panašos i M. Valončio, karaktuorio tēp pat. Ėr vaidėn ons gerā.
Pruoblema – žiūruovs. Ons atein i spektakli ėr kartās nanuor tuos pamuokuos klausītė, ėr skaitītė istuorėjės kningas nanuor. Ons lauk vaizdū, veiksma, dinamikas. Vuo P. Bielskis ragėn isėklausītė – i laika, katros slenk lietā, bet pamuokontē.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija