AR SULAUKS PLUNGĖS DVARAS SAVOJO
 RENESANSO
 
Alvidas Bakanauskas, Žemaičių dailės muziejaus direktorius
 
Žemaičių dailės muziejus, 1994 m. įkurtas Plungėje, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvare, nuo pat savo veiklos pradžios ėmėsi nelengvos misijos – ne tik rūpintis žemaičių meno tinkamu pristatymu savo šalies piliečiams bei užsienio turistams, bet ir ansamblio pastatų bei parko, kuriame yra septyni tvenkiniai, priežiūra, restauravimu ir puoselėjimu. Nors iš pat pradžių ši įstaiga buvo kuriama kaip regioninės reikšmės kultūros centras, tačiau jos finansavimu rūpinosi viena Plungės rajono savivaldybė. Keitėsi valdžios, tačiau jų požiūris į muziejų ir į visą dvarą darėsi vis atsainesnis. Muziejaus finansavimas metai iš metų blogėjo: buvo mažinami muziejininkų etatai, parko priežiūrai per metus skiriama vos po kelis tūkstančius litų. Praėjusios kadencijos savivaldybės vadovai net buvo nusprendę parko teritoriją padalinti į 13 atskirų masyvų ir panaudoti juos „kitai paskirčiai“. Be tinkamo valdžios požiūrio kuklų biudžetą turinti kultūros įstaiga viena pati negalėjo išjudinti rimtų darbų vežimo.
2002 m. pavasarį išrinkus naująją Plungės rajono savivaldybės tarybą, pūstelėjo gaivesni vėjai. Naujoji taryba panaikino buvusios valdžios sprendimą dėl parko teritorijos suskaldymo, nusprendusi, jog jis gali sukelti pražūtingų pasekmių ne tik kultūros paveldui, bet ir viso rajono ekonomikai. Buvo konstatuota, kad iki šiol į kunigaikščių Oginskių paveldą buvo žvelgiama siaurai, negalvojant apie rajono ateitį, neįvertinant ne tik kultūrinės ir rekreacinės dvaro reikšmės, bet ir turizmo paslaugų plėtros potencialo, kurio dėka būtų galima gerokai pagyvinti ne tik miesto, bet ir viso rajono ekonomiką.
Rajone daug dirbta formuojant kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblio pastatų pritaikymo koncepciją. Bandėme įsiklausyti ir į rajono, Respublikos visuomenės nuomonę. Po ilgų svarstymų nuspręsta, jog dvaro pastatai gali būti nuomojami valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms, o taip pat privačioms verslo įmonėms, tačiau žemė, taigi ir parko teritorija, negali būti nuomojama.
2003 m. birželio 12 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje įkurta speciali komisija M. Oginskio dvarui išsaugoti ir Žemaitijos kultūros ir turizmo centrui jame įkurti. Komisija darbą baigs 2009-aisiais, jubiliejiniais Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 1000 metų sukakties metais. Visus tuos metus ji inicijuos programų rengimą investicijoms iš ES fondų, Respublikos ir savivaldybės biudžetų, privačių struktūrų, visuomeninių organizacijų pritraukti, spręs projektavimo procedūrų (konkursų organizavimo, ekspertų parinkimo ir kt.) klausimus, atstovaus dvaro plėtros reikalus aukštesnėse institucijose.
Plungiškiai neabejingi Oginskių rūmų, jame įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus likimui. Praėjusiais metais įkurtas klubas „Kunigaikščio M. Oginskio dvaro bičiuliai“, kurio tikslas – įvairiais būdais padėti muziejininkams prikelti naujam gyvenimui šį nepaprasto grožio ir istorinės vertės kultūros paveldą.
Kokią dvaro ateities viziją puoselėjame mes, Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai ir visa Plungės visuomenė?
Dvaro ansamblio unikalumas ir jo geografinė padėtis leidžia tikėtis tikro jo suklestėjimo jau netolimoje ateityje. Optimizmo mums teikia ir tai, kad 2003 m. liepos 18 d. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos tūkstantmečio programoje įrašytas ir Plungės kunigaikščių Oginskių dvaras, taigi Respublikos valdžia pradeda rūpintis dvaro atnaujinimu ir lėšų pritraukimu jam iš Europos Sąjungos fondų.
Mes manome, jog dvaro pastatuose, kurių dauguma šiuo metu stovi tušti, puikiai galėtų veikti tiek valstybinės, ypač kultūros, įstaigos, tiek privataus paslaugų verslo įmonės. Centrinius rūmus ir toliau siūlome palikti Žemaičių dailės muziejaus nuolatinėms ir keičiamoms ekspozicijoms, mokslinei bibliotekai. Čia turėtų būti koncertų salė, iškilmių salė, kurioje galima priimti ir svarbius miesto svečius. Kairiojoje oficinoje reikėtų įkurti modernią menų laboratoriją ar dirbtuves, kur vyktų įvairūs menininkų plenerai ir kt. renginiai. Žirgyne galėtų susiformuoti sporto ir sveikatingumo kompleksas, jame įsikurtų ir visuomeniniai sporto klubai. Dešiniojoje oficinoje turėtų būti aukštos klasės viešbutis su restoranu, galintis tenkinti užsienio turistų poreikius. Tai puiki vieta apsistoti ir iš Klaipėdos atvykstantiems kruizinių laivų keleiviams. Sargo namelyje, prie parko vartų, gera vieta rajono Turizmo informacijos centrui. Čia galėtų savo darbo kabinetą įsirengti Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas Plungėje. Skalbėjos namelis – patogi vieta tautodailės salonui, o antrajame jo aukšte galėtų veikti Tautodailės sąjungos rajono skyriaus vadovybė. Laikrodinę su atstatyta oranžerija būtų pravartu pritaikyti bibliotekos reikmėms. Joje turėtų veikti ir nedidelė kavinukė, šalia vertėtų įrengti gerą vaikų žaidimo aikštelę.
Statistikos departamento duomenimis, turistų užsieniečių srautas į Lietuvą kasmet didėja. Tą rodo ir Žemaitijos nacionalinio parko pateikiami duomenys. Mums reikia pasirūpinti, kad Plungei užsienio šalių turistai ir lietuvaičiai skirtų kur kas daugiau laiko negu dabar.
Krašto kultūros ir turizmo centro atsiradimas Plungėje garantuotų ekonominį rajono pagyvėjimą. Kaimas tiektų dvarui natūralius maisto produktus, amatininkai ir tautodailininkai – savo dirbinius, suvenyrus, skirtus turistams, dvare išvystytoje paslaugų sferoje atsirastų naujų darbo vietų. Be jokios abejonės, pagyvėtų ir kultūrinis rajono gyvenimas, būtų galima lengviau spręsti daugelį rajono socialinių problemų. Atnaujintas ir sutvarkytas parkas vėl taptų mėgiama pasivaikščiojimo ir poilsio vieta.
Tam, kad lengviau būtų įgyvendinti turizmo plėtros strategiją, 2002 m. rudenį žemaičių dailės muziejaus ir Rietavo kunigaikščių Oginskių dvaro kultūros istorijos muziejaus jėgomis įkūrėme Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociaciją. Jos pagrindiniai tikslai – saugoti dvarų kultūros paveldą, rūpintis jo integracija į visos Europos kultūros paveldo sistemą, puoselėti rekreacijos židinių ir turizmo plėtrą Vakarų Lietuvoje. Asociacijos nariais panoro tapti ir Kretingos, Palangos, Renavo, Šilutės, Kelmės dvaruose įsikūrę muziejai, Žemaitijos nacionalinis parkas, Žemaičių kultūros draugija, keletas kitų visuomeninių organizacijų. Rūpinamės sukurti vieningą informacijos sistemą, kad į bet kurią Žemaitijos vietovę atvykusiam turistui būtų priminta ir apie kitas įdomias šio krašto lankytinas vietas, o ypač apie buvusius dvarus, kurių daugelis ir šiandien yra reikšmingi mūsų šalies kultūros istorijos židiniai. Stengsimės glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos ir Kauno technologijos universitetais, Turizmo fondu, kelionių agentūromis. Esame numatę parengti keletą projektų paramai iš ES fondų gauti.
Tikimės, kad Plungės dvaras, įtrauktas į europinės reikšmės kultūros paveldo sąrašus, tikrai sulauks savojo Renesanso.
 
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija