|
|
|
|
||
  
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
MAMALĖ
Navikienė Nijuolė
Mamalė aš sava iš ronku pažīsto
Soskėrdosės, švelnės, mažėkės ėr stėprės,
Glamuoniem ožkluojosės mona vaikīstė,
Neleidosės sėrgtė, kėntietė ėr riektė.Mamalė aš sava iš balsa pažīsto
Žuodieliu ramībė
Kap opė čiorlena.
Atruoda, aš sensto raukšliejous ėr balsto,
Bet balsos Mamalės lig šiuol nepasenaMamalė aš sava iš meilės pažīsto
Kam dar galietiuo ba gala rūpietė.
Žėnau, kad kap paukštis nuorietom atskrėstė,
Kad gautom i vāka nuors kėik paveizietėĖr sauguo tuos ronkas, tas balsos, ta meilė,
Ėr parspie, ėr patar, ka klīstkelēs neitiuo.
Tėik laika praejė Mamalē vės vākā.
Vākams anuos dėinas, savaitės, metelē.
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 2001 |
|
|
|
|
|