Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

MAMALĖ

Navikienė Nijuolė

Mamalė aš sava iš ronku pažīsto –
Soskėrdosės, švelnės, mažėkės ėr stėprės,
Glamuoniem ožkluojosės mona vaikīstė,
Neleidosės sėrgtė, kėntietė ėr riektė.

Mamalė aš sava iš balsa pažīsto –
Žuodieliu ramībė
Kap opė čiorlena.
Atruoda, aš sensto – raukšliejous ėr balsto,
Bet balsos Mamalės lig šiuol nepasena…

Mamalė aš sava iš meilės pažīsto –
Kam dar galietiuo ba gala rūpietė.
Žėnau, kad kap paukštis nuorietom atskrėstė,
Kad gautom i vāka nuors kėik paveizietė…

Ėr sauguo tuos ronkas, tas balsos, ta meilė,
Ėr parspie, ėr patar, ka klīstkelēs neitiuo.
Tėik laika praejė… Mamalē – vės vākā.
Vākams anuos dėinas, savaitės, metelē.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija