APIE KAI KURIUOS ŽEMAIČIŲ VYSKUPO
 MOTIEJAUS VALANČIAUS ARTIMUOSIUS
 
Christoph von Grawrock – Goes

Nuotraukoje - Kauno kapitula 1865 - 1868 m. Iš kairės prelatas Jurgis Bytautas, vyskupas sufraganas Aleksandras Beresnevičius, kunigas Edvardas Barauskas, vyskupas Motiejus Valančius ir prelatas Andrius Dobševičius. Iliustracijos iš autoriaus archyvo

Palūkstės palivarke iš pradžių ūkvedžiu dirbo Barškietis, o vėliau – bajoras Simonas Beresnevičius (mano prosenelis), už kurio vyskupas Motiejus Valančius ir išleido savo seserį Petronėlę (mano prosenelę). Taigi Valančiaus sesuo Petronėlė ištekėjo už bajoro Simono Beresnevičiaus, o ne už Barškiečio. Šiuos du žmones savo knygoje kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas sutapatino.
Brolių kunigų Antano ir Povilo Beresnevičių jokie giminystės saitai su J. Tumo Vaižganto minimu Barškiečiu nesiejo ir Barškiečiais jie niekada nesivadino.
Kunigai Antanas ir Povilas Beresnevičiai buvo mano prosenelio Simono Beresnevičiaus brolio Kazimiro Beresnevičiaus sūnūs.
Kito Simono Beresnevičiaus brolio – Kazimiro Juozapo Beresnevičiaus – sūnus buvo vyskupas Aleksandras Kazimiras Beresnevičius, vyskupo Motiejaus Valančiaus sufraganas (pavaduotojas).

Simonas Beresnevičius (g. 1811 m.)

Vitoldas Gruzdys (1833 – 1900)

Antanas Gravrogkas (1880 – 1958)

Motiejus Valančius (1801 – 1875)

Stefanija Gruzfytė – Gravrogkienė 
(1884 – 1977)

Petronėlė Beresnevičiūtė – Gruzdienė
(1843 – 1899)

Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo, Simono Beresnevičiaus 
žmona Petronėlė Valančiūtė (1805 – 1867)

Bajoras Simonas Beresnevičius (Symon Bresniewicz), gimęs 1811 m., su savo žmona – vyskupo Motiejaus Valančiaus seserimi Petronėle Valančiūtė (1805-1867) – turėjo sūnų ir keturias dukteris. Viena iš tų dukterų buvo Petronėlė Beresnevičiūtė (1843-1899). Ji ištekėjo už bajoro Vitoldo Gruzdžio (Witold Gruzdz) (1833-1900). Petronėlė ir Vitoldas Gruzdžiai turėjo dvylika vaikų. Viena iš jų – dukra Emilija Gruzdytė (gimė 1876 m.) ištekėjo už Vlado Putviskio, Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjo, o kita dukra – Stefanija Gruzdytė (1884-1977) – už bajoro Antano Gravrogko (Anton Grawrogk) (1880-1958). Jie turėjo vieną vaiką – šių eilučių autorių. Laikui einant, kaip tai dažnai būna, Gravrogkų pavardė buvo įvairiai iškraipoma. Šių eilučių autoriui buvo leista juridiškai atstatyti šios pavardės pirminę formą – von Grawrock – ir dar prie jos prijungti mano senelės (tėvo motinos) pavardę – von Goes. Taigi dabar mūsų pavardė – von Grawrock-Goes.
 
Šaltiniai:
1. Peterburgo CVI Archyvo F 1343, Ap. 17, byloje 3188 esančiame bajoriškos Beresnevičių giminės medyje nurodyti broliai: Simonas Beresnevičius (krikštytas 1811 m. spalio 15 d.), Kazimiras Juozapas Beresnevičius (gimė 1788 m.), jo sūnus vyskupas Aleksandras Kazimiras Beresnevičius (gimė 1823 m.), Kazimiras Beresnevičius (gimė 1802) ir jo sūnūs – broliai kunigai Antanas (gimė 1831 m.) ir Povilas (g. 1837 m.) Beresnevičiai.
2. Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos Fonde 358 saugoma 1811 m. spalio 27 d. Simono Beresnevičiaus, krikštyto 1811 m. spalio 15 d. Žygaičių filijinėje bažnyčioje, krikšto metriko išrašo fotokopija.
 
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija